Politikai susirūpino: gaisrinių mašinų kelionė iki vandens – sunki

„Esame be vandens“, – sakė Baublių ugniagesių komandos skyrininkas Aloyzas Liaudinskas. Anot jo, ir šis privatus telkinys Mokyklos gatvėje, jo neišvalius, naudoti netiktų.

Kilus gaisrui, brangi kiekviena minutė, o dėl prastų kelių ugniagesiams gelbėtojams kartais sunku prasibrauti prie vandens telkinių – tokią problemą paragino spręsti rajono politikai po to, kai už pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, jų prevenciją ir šios veiklos koordinavimą atsakingas Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus parengties pareigūnas (patarėjas) Rolandas Pocius Tarybos posėdyje pateikė tvirtinti Gaisrų prevencijos programos ataskaitą.

Tvenkiniai senka, privatininkai apsitveria tvorom

Savivaldybės Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kartenos ugniagesių komandos skyrininkas Vaidas Puidokas „Pajūrio naujienoms“ patvirtino: pasiekti tvenkinius trukdo ne tik klampūs patižę keliai, bet ir nenugenėtos medžių šakos, kurios braižo brangių gaisrinių mašinų šonus. O, pavyzdžiui, Baubliuose, kaip sakė šios ugniagesių komandos skyrininkas Aloyzas Liaudinskas, apskritai nėra iš kur gauti vandens – tvenkinys nusekęs, žolėm apžėlęs. Hidrantas kad ir yra, tačiau iš jo mažai naudos.

„Ką darytume, jeigu degtų namas?“ – retoriškai klausė pašnekovas ir pats atsakė, jog vandenveže atgabenti vandens prašytų už 25-ių kilometrų esančių gargždiškių kolegų, paskui jau – iš Raguviškių ar iš toliau – kaip pamainos vadas nuspręstų. Tiesa, privačiame sklype yra ir dar vienas vandens telkinys su privažiavimo rampa, tačiau prižėlęs, neišvalius naudoti netinka – siurbiant vandenį, užsikištų „šlangos“. Be to, pasak A. Liaudinsko, sklypą su vandens telkiniu nusipirkęs žmogus nebenori į savo teritoriją ir įsileisti.

„Mūsų darbo specifika – gelbėti žmonių gyvybes, tad, jeigu grėstų realus pavojus, jokių tvorų turėtume nepaisyti, savininkams padarytą žalą tarnyba atlygintų“, – patikino V. Puidokas. Kad privatininkai ugniagesių neįsileidžia, prieš daug metų jam ir pačiam yra tekę patirti.

„Pamenu, išpuolė savininkas vos ne kirviu mosuodamas: neduos vandens, ir viskas! Užuot cisternas pripumpavę už 100 metrų nuo gaisravietės, jo vežėmės iš telkinio, esančio už 3 kilometrų“, – pasakojo Kartenos komandos skyrininkas. Jo teigimu, nėra buvę, kad iš situacijos ugniagesiai neišsisuktų. O gaisrus gesinti jiems tenka ne tik rajono apylinkėse – esant iškvietimui, lėktų ir iki pat Vilniaus.

Namų darbai – seniūnams

Kūlupėnuose yra pastatyti 4 bendrovei „Kretingos vandenys“ priklausantys priešgaisriniai vandens hidrantai, bet, kaip teigė seniūnas Rolandas Milius, jie neveikia pakankamai. Panašiai ir Jokūbave... Visu pajėgumu įveiklinti hidrantus reikėtų papildomų investicijų. Pasak Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus pareigūno R. Pociaus, Savivaldybės administracijos direktorės įsakymu, seniūnijoms dabar duotas nurodymas suskaičiuoti ir sudaryti jų teritorijose esančių vandens telkinių sąrašus, kreiptis į Kretingos priešgaisrinę gelbėjimo bei rajono Priešgaisrinę tarnybą, kad specialistai suteiktų pagalbą įvertinant galimybes gaisrinėms mašinoms pasiimti vandens. Pasiūlymus dėl telkinių sutvarkymo ir pritaikymo privažiuoti gaisrinei technikai seniūnijos turi pateikti iki rugsėjo 30-osios. 

„Su Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku Valdu Kundrotu mes esam sutarę, kad vandens telkinius apžiūrėsim liepą“, – sakė Imbarės seniūnas Antanas Turauskis.

Anot seniūno Rimvydo Šakinio, nors prie visų Vydmantų seniūnijai priklausančių vandens telkinių galima privažiuoti be trukdžių, tačiau kai kur tikriausiai reikės įrengti kieto pagrindo aikšteles gaisrinėms mašinoms apsisukti, be to, prašys specialistų konsultacijos ar reikia išvalyti tvenkinių dugną. „Aš nežinau, kokio švarumo turi būti vanduo, kad pumpuojant neužkištų gaisrui gesinti naudojamos įrangos“, – svarstė R. Šakinis.

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PTG) vyresnioji specialistė Brigita Grimalienė patikino, kad gaisrinių hidrantų vanduo būna švarus, o štai jį imant iš atvirų telkinių naudojamos įsiurbiamosios žarnos su koštuvais.

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (iš kairės) ugniagesys-gelbėtojas Aurimas Kuskys, pamainos vadas Darius Kontrimas, vyresnioji specialistė Brigita Grimalienė, Vyresnieji ugniagesiai-gelbėtojai Vidmantas Užuotas, Dainius Domarkas ir Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursantas Linas Bliutas teigė, kad, kilus gaisrui, brangi kiekviena minutė.

Cisterną pripildo per 10 min., ištuština akimirksniu

Turbūt yra tekę girdėti: gaisras, o jie, tai yra ugniagesiai, gesinti atvyko tuščiomis cisternomis! B. Grimalienė tokius nuogąstavimus paneigė – gaisriniai automobiliai netikėtumams pasirengę visada, automobilinės cisternos nuolat pilnos.

„Mūsų tarnyba vadovaujasi Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos eksploatavimo nuostatais, kurie numato, kad automobiliai privalo iš anksto būti parengti netikėtumams, todėl neįmanoma, kad į gaisravietę atvyktų be vandens. Grįžtant iš incidento vietos cisternos vėl pripildomos“, – paaiškino B. Grimalienė.

Kretingos PGT turi du gaisrinius automobilius, kurių cisternos talpa 3 tonos, dar vienas automobilis yra vandenvežė, jos talpa 10 tonų. Kiek technikos išvyksta į įvykio vietą, priklauso nuo gaisro: dega šiukšlių konteineris ar pieva, o gal – gyvenamasis namas ar automobilis po eismo įvykio? Kiekvienu atveju pajėgos siunčiamos atsižvelgus į gautą pranešimą.

Anot specialistės, užpildyti cisterną užtrunka nuo 5 iki 10 minučių, o sunaudojamas vanduo labai greitai, per 2–3 minutes. „Užtat ir stengiamės dalyvauti įvairiuose renginiuose, organizuojame atvirų durų dienas, kad kuo plačiau visuomenei papasakotume apie ugniagesių gelbėtojų darbą, turimą techniką, jos panaudojimo būdais, atsakytume į klausimus“, – sakė B. Grimalienė.

Paklausta, ar pakanka specialiųjų kelio ženklų, kur galima automobilio cisterną prisipildyti vandens, specialistė atsakė neigiamai – pareigūnai orientuojasi pagal Kretingos rajone esamų gaisrinių hidrantų ir atvirų telkinių sąrašus. Jeigu gaisriniai hidrantai neveikia arba nėra spaudimo ir vandenį paimti sunku, vadovaujantis turimais sąrašais, ieškoma artimiausio gaisrinio hidranto ar vandens telkinio, į pagalbą atvyksta ir Savivaldybės ugniagesių komandos, kviečiamos papildomos pajėgos iš arčiausiai esančių Palangos ir Gargždų tarnybų.

Pasak B. Grimalienės, gaisrinius hidrantus tarnybos pareigūnai kartu su bendrovės „Kretingos vandenys“ darbuotojais tikrina kartą per metus, reidai organizuojami ir siekiant įvertinti atvirų telkinių būklę. Apie problemas informuojama rajono Savivaldybė, sprendimo būdų ieškoma susitikimuose su rajono seniūnais ir seniūnaičiais. Sudėtingiausia situacija tiek dėl neprižiūrimų atvirų telkinių, tiek dėl privažiavimo prie jų – sodininkų bendrijose.

• Rašyti komentarą (17)