|
|
|
Vyriausybė pritarė siūlymui atsisakyti papildomų priemokų iš pacientų
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kurie pašalins galimybę imti iš pacientų priemokas už tas sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias jau sumokėjo Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF). Šie pakeitimai padės mažinti sveikatos sistemos netolygumus ir užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugas greičiau gautų tie, kam jų labiausiai reikia, o ne tie, kas gali susimokėti. Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Laima Jurytė-Zakarauskienė baiminasi, kad esminių pokyčių gali neįvykti, nes nežinia, ar būtent ta problema sprendžiama, kuri yra esminė. Iškreipia visą sveikatos sistemą Ministras Pirmininkas Gintaras Paluckas įsitikinęs, kad reikalavimas papildomai sumokėti yra neteisėtas ir nesąžiningas. Tad, atsižvelgdama į pacientų nusiskundimus, Vyriausybė siūlo naikinti priemokas – mokamas paslaugas atskirti nuo valstybės apmokėtų paslaugų. Manoma, kad šis sprendimas padės išspręsti ir eilių problemą, nes priemokas mokantys pacientai negalės jų apeiti, negalinčių susimokėti papildomai palikdami laukti mėnesių mėnesius. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė įsitikinusi, kad, norint sąžiningos viešojo ir privataus sektorių partnerystės, darbas turi vykti vienodomis sąlygomis, tačiau šiuo metu jos yra užtikrinamos ne visur ir ne visada. Pasak ministrės, pasitaiko nemažai atvejų, kai pacientai, turėdami siuntimą, kreipiasi į privačią gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su Valstybine ligonių kasa ir teikiančią PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, bet už paslaugą vis tiek turi sumokėti papildomą mokestį ar net visą paslaugos mokestį. M. Jakubauskienė mano, kad tokia situacija yra netoleruotina ir iškreipia visą sveikatos sistemą. SAM vertinimu, priemokoms už PSDF lėšomis jau apmokėtas paslaugas šalies gyventojai per metus išleidžia nuo 40 iki 150 milijonų eurų. Ministrė M. Jakubauskienė kalbėjo, kad papildomi mokėjimai kai kuriose gydymo įstaigose būna pristatomi kaip neatsiejama paslaugos dalis, pavyzdžiui, kaip vadybininko arba komforto paslaugos, ir pacientas negali jų atsisakyti. Pacientams motyvuotai nepaaiškinama, kodėl už jas privalu mokėti papildomai, jeigu visa paslauga jau yra apmokėta PSDF lėšomis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pacientas iš anksto nėra informuojamas apie priemoką ir sužino apie ją jau gavęs paslaugą, kai jau neturi galimybės atsisakyti. M. Jakubauskienės teigimu, tokia dvigubo apmokestinimo praktika, kai už sveikatos priežiūros paslaugas sumoka ir valstybė, ir pacientas, iškreipia visą sveikatos sistemą ir pažeidžia socialinio teisingumo principus. Pacientas, kuris turi galimybę papildomai susimokėti, įgyja galimybę „apeiti“ eilę ir greičiau gauti paslaugą, o negalintis susimokėti yra nustumiamas toliau į eilės galą. Taigi paslaugos tampa greičiau prieinamos tiems, kas gali susimokėti, o ne tiems, kam jų labiausiai reikia. O daugiausiai sveikatos priežiūros paslaugų reikia būtent mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Negali būti reikalaujama papildomo mokesčio Įstatymų pakeitimais siūloma panaikinti šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato galimybę pacientui už papildomą mokestį pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas ar procedūras, ir įtvirtinti, kad valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra teikiama nemokamai ir už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio. Priėmus įstatymų pakeitimus, imti mokestį iš paciento bus galima tik už tas paslaugas, kurios nėra apmokamos PSDF lėšomis: kai pacientas nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kai paslaugą pacientas pasirenka savo iniciatyva, be medicininių indikacijų, už nebūtinuosius tyrimus, grožio paslaugas ir panašiai. Įstatymų pakeitimai parengti įgyvendinant XIX Vyriausybės programos tikslus, kad pacientai nemokėtų priemokų už sveikatos draudimu garantuotas biudžeto apmokamas paslaugas ir trumpėtų eilės gaunant sveikatos priežiūros paslaugas pagal medicinines indikacijas. Pritarus Vyriausybei, įstatymų pakeitimai bus perduoti Seimui. Nežinia, ar būtent ta problema yra sprendžiama Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorė L. Jurytė-Zakarauskienė mano, jog šiandien didžiausia problema yra ta, kad pacientai negali patekti pas specialistus, kai to tikrai reikia ir skubiai. „Gydytojai renkasi dirbti privačiose įstaigose, užuot didinę darbo apimtis viešajame sektoriuje. Ar priimti įstatymai tai pakeis, sunku pasakyti. Ar su siuntimais tiek privačiame sektoriuje, tiek viešajame dėl to bus sudarytos pacientui vienodos sąlygos ir nereikės priemokų, priklausys nuo įstaigų, kurį kelią jos pasirinks: teiks tik mokamas paslaugas ar vis dėlto teiks ir ligonių kasų apmokamas paslaugas su siuntimais“, – svarstė L. Jurytė-Zakarauskienė. Pasak PSPC direktorės, pokytis tikrai bus, tik nežinia, koks. „Juk visai nesvarbu, kur eiti pacientui pas tą patį gydytoją – į vieną ar į kitą įstaigą, svarbu, kad galėtų pas jį patekti“, – sakė L. Jurytė-Zakarauskienė. PSPC direktorės nuomone, ministrė pastebi teisingai, kad galinčiam susimokėti už paslaugas patekimas pas specialistą yra lengvesnis. L. Jurytė-Zakarauskienė baiminasi, kad esminių pokyčių gali neįvykti, nes nežinia, ar būtent ta problema sprendžiama, kuri yra esminė. „Mano manymu, esminė problema – gydytojų pasirinkimas dirbti privačiose įstaigose, nes ten jiems yra užtikrinamos geresnės sąlygos dėl darbo užmokesčio, darbo krūvio ir panašiai“, – svarstė ji.
Diana PUZERĖ
„Telšių ŽINIOS“
|
|
