Pajūrio naujienos
Help
2025 Liepa
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Apklausa

Ar pritariate griežtesnei kontrolei Lietuvos-Lenkijos pasienyje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Romualdas Požerskis 1984–1985 m. Kretingoje užfiksavo ne tik atlaidų akimirkas, bet ir 1985 metų liepos 13-ąją į bažnyčios bokštą keliamus varpus.

Atlaidai į mano gyvenimą atėjo netyčia: prieš beveik 50 metų su bičiuliais motociklais važiuodami per Žemaitiją, berods, Alsėdžiuose, į juos patekome. Ir nuo 1974-ųjų iki 1992-ųjų vos ne kiekvieną sekmadienį važiuodavau po Lietuvą, po Žemaitiją. Pabuvojau 146 atlaiduose, užfiksavau apie pusantro tūkstančio kadrų“,– apie du dešimtmečius kurtą, gyvai atlaidų tradicijai skirtą fotografijų ciklą pasakojo fotomenininkas Romualdas Požerskis, kurio paroda iš ciklo „Atlaidai. 1974–1992“ eksponuojama Kretingos muziejuje.

„Malonu jums pristatyti kitokią ekspoziciją, negu mes įpratę matyti: jeigu iki šiol rengdavome tapybos parodas, tai šįkart pakvietėme jus į fotografijų parodą drauge pasižvalgyti po atlaidus, juolab kad Kretingoje jau prasidėjo miesto šventė ir sekmadienį vyks švento Antano atlaidai“,– „Žiemos sodo“ galerijoje atidarydamas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, nusipelniusio meno veikėjo fotomenininko Romualdo Požerskio fotografijų parodą, kalbėjo Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys.

Parodos kuratorius, fotomenininkas Darius Vaičekauskas savo ruožtu pasidžiaugė suteikta galimybe Kretingos dvare pristatyti Lietuvos fotografijos legendą R. Požerskį ir jo kūrybą. 

„Romualdo Požerskio vardas tikrai žinomas visiems fotografijos meno gerbėjams ne tik mūsų šalyje,– tęsė D. Vaičekauskas.– Jis stovi prie Lietuvos humanistinės fotografijos ištakų ir tradicijų kartu su tokiais mūsų fotografijos patriarchais kaip Antanas Sutkus, Romualdas Rakauskas, Aleksandras Macijauskas. Romualdo kūrybinis bagažas yra išties didžiulis – per savo kūrybos kelią jis yra sukūręs daug įvairių fotografijos serijų ir šiandien neatsitiktinai jums pristatome seriją „Atlaidai“ prieš pat švento Antano atlaidus. Tad ši paroda yra savu laiku ir vietoje, pagerbiant tą lietuvių tautos, Lietuvos tikinčiųjų tradiciją, kuri ypač gyva ir gyvuojanti Žemaitijoje. Šioje parodoje galima pamatyti tuos žmones, tas emocijas, tuos kadrus, kuriuos Romualdas fiksavo beveik dvi dešimtis metų įvairiuose Žemaitijoje vykstančiuose atlaiduose“.

Parodos kuratorius atkreipė dėmesį, kad ekspozicija susideda iš dviejų dalių. Pagrindinė jos dalis yra Pilkojoje salėje, antroji – prie dvaro pastatą juosiančios tvoros iš Vilniaus gatvės pusės: esą puiku, kad paroda iš uždaros erdvės išeina į lauką ir tiesiogiai bendrauja su praeinančiais ar pravažiuojančiais miestiečiais ir Kretingos svečiais. 

Parodos kaltininku įvardintas R. Požerskis sakė, jog jam malonu pristatyti parodą, kuri jį – ir, kaip jis tikisi, žiūrovus taip pat,– nukelia į vaikystę, į jaunystę. Į tą laiką, kai ne tik visa aplinka, bet ir oras, ir kvapai, ir vėjas – o kadangi didžioji dalis bažnyčių pastatytos ant kalvų, tai prie jų dažnai būna vėjuota, – buvo visai kitokie.

„Kiekviena fotografija turi savo priešistorę. Štai nuotrauka, kur į atlaidus arkliais pakinkytuose ratuose suvažiavę žmonės ruošiasi valgyti. Aš visiškai arti stovėjau, bet jie manęs nematė, todėl čia nėra jokio pozavimo. Specialiai rengdavausi nepastebimai – žmona iš vakaro padėdavo man kiek aplamdytą švarką, kelnes, tokias, kad iš minios neišsiskirčiau, maišiuką ir tokią „tašelę“ fotoaparatui. Taip apsirėdęs ir fotografuodavau – žmonės dažnai net nesuprasdavo, ką aš darau. Būdavo, klausia: „Vo kon to če, vakali, dara, kon to če so tou stėkleliu veizi“, – savo sekmadienius, kurių jis suskaičiavo per 80, prisiminė R. Požerskis. 

1974–1992 metais fotomenininkas dalyvavo 146 atlaidų šventėse.

Fotografas atkreipė dėmesį į parodoje eksponuojamas nuotraukas iš Kretingos, kurių yra tiek Pilkojoje salėje, tiek lauko ekspozicijoje. Jose užfiksuotos ne tik 1984–1985 m. čia vykusių atlaidų akimirkos, bet ir tai, kaip 1985 metų liepos 13-ąją į bažnyčios bokštą keliami trys varpai. 

Po oficialaus parodos atidarymo padovanojęs Kretingos muziejui fotografijų albumą „Atlaidai. 1974–1992“, R. Požerskis pakvietė į savo kūrybinės biografijos ir per visus metus fotografijoje sukurtų ciklų, kuriuos jis vadina serijomis, apžvalgą bei pokalbį apie fotografijos esmę ir prasmę. 

„Mano kūryba prasidėjo dar paauglystėje – tada dar net nesuvokiau, kad esu fotografas, kad esu menininkas“, – apie pirmuosius fotografijos bandymus nuo 1964 m., kai tėvas jam padovanojo fotoaparatą, pasakojo R. Požerskis, paminėjęs, kad rimtai šiuo menu susidomėjo kartu su šviesaus atminimo Virgilijumi Šonta, su kuriuo kartu 1973 m. surengė pirmąją parodą. Fotomenininkas susirinkusiesiems pademonstravo ir vaizdingai komentavo nuotraukas iš serijų „Keliautojas“, „Pergalės ir pralaimėjimai“, „Lietuvos senamiesčiai“, „Atminties sodai“, „Žalgirio vyrai“, „Mažasis Alfonsas“ ir kt., pabaigai palikęs spalvingas serijas „Paslaptingas Bangladešas“ ir fotografijas iš JAV Nevados valstijoje vykstančio festivalio „Burning Man“.

„Ar žinote, ką reiškia žodis fotografija? Tai – piešimas šviesa“,– pristatydamas parodą priminė R. Požerskis (kairėje).

---

FOTOMENININKAS ROMUALDAS POŽERSKIS

• Gimė 1951 m. Vilniuje. 1969–1975 m. studijavo elektrotechniką Kauno politechnikos institute. 1975 m. apsigyveno Kaune ir pradėjo dirbti Lietuvos fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje.

• 1980–1993 m. laisvas fotografas. Nuo 1993 m. dėsto Kauno Vytauto Didžiojo universitete, profesorius.

• 1991 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline premija, 2005 m. ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, 2006 m. Lenkijos prezidento „Auksiniu Kryžiumi“, už nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą, 1994 m. jam suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) garbės vardas.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas