Inžinerinis ugdymas – loginio mąstymo ir kūrybiškumo link

Pristatant projektus geros nuotaikos Marijono Daujoto progimnazijos pradinukams netrūko.

Marijono Daujoto progimnazija jau trečius metus nuosekliai ir kryptingai plėtoja inžinerinį ugdymą. „Mūsų tikslas – kad kiekvienas mokinys įgytų ne tik žinių, bet ir išmoktų mąstyti, būtų kūrybiški, gebėtų spręsti problemas“, – kodėl svarbus inžinerinis ugdymas kuo ankstyvesniame amžiuje, kalbėjo progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė. Kaip inžinerinė ugdymo kryptis atveria mokiniams galimybes lavinti kūrybiškumą ir kritinį mąstymą, atskleidė progimnazijoje surengta pradinių klasių inžinerinių projektų mugė, inžinerinius projektus mokyklos bendruomenei pristatė ir penktokai.

Progimnazijos direktorė R. Viskontienė teigė, kad inžinerinis ugdymas integruojamas nuo pradinių klasių – pirmų–ketvirtų klasių mokiniai dalyvauja įvairiose veiklose per įvairių disciplinų pamokas, taip pat – per neformaliojo ugdymo užsiėmimus: pradinukai su pasauliu susipažįsta tyrinėdami, eksperimentuodami, svarbiausia – savo idėjas išbando praktiškai.

„Nuo penktos klasės progimnazijoje jau formuojamos inžinerinio ugdymo krypties klasės – mokiniams sudaromos galimybės papildomai mokytis programavimo, skaitmeninės braižybos ir modeliavimo. Mokiniai dirba su šiuolaikinėmis programomis, mokosi kurti projektus, analizuoti duomenis, viešai pristatyti savo darbus“, – R. Viskontienės pasidžiaugė, kad progimnazija turi mokytojų, kurie, patys drąsiai žengdami į technologijų pasaulį, tuo keliu geba vesti ir savo mokinius.

Bandymai, nauji potyriai lavina mokinių loginį mąstymą, kūrybiškumą.

Vienas jų – pradinių klasių mokytojas Paulius Mikaločius, kuris kartu su savo mokiniais vykdė integruotą gamtos mokslų, matematikos ir inžinerijos projektą „Kaip sukurti automatinio laistymo sistemą daržovių auginimui klasėje“ ir dalyvavo nacionaliniame projektų konkurse „Energijos mokykla su EditAI“. Šis projektas buvo pripažintas geriausiu tarpdisciplininiu projektu, mokytojas apdovanotas ekskursija į branduolinės ir dalelių fizikos laboratoriją. „Mano mokiniai mokosi spręsti problemas, kurias jiems sukuria mokytojas, – pusiau pajuokavo P. Mikaločius, kuris veda ir naujo mokykloje – Goldbergo mašinų būrelio – užsiėmimus. – Stengiuosi, kad mokiniai savarankiškai spręstų užduotis, o svarbiausia – kad vaikams inžinerinės užduotys labai patinka, man smagu stebėti jų ieškojimus, pasidžiaugti atradimais. Vienu žodžiu, augame ir tobulėjame.“

Kad vaikai tobulėja mokydamiesi skaitmeninės braižybos, modeliavimo, pastebėjo ir mokytojas Adas Dobravolskis, šiais mokslo metais penktokus mokęs braižybos pradmenų, darbo AUTOCAD programa įgūdžių. „Kitais metais darbą tęsime – mokysimės 3D brėžinių, dirbsime ties realiais brėžiniais“, – mokytojo pastebėjimu, braižybos ir modeliavimo pamokos vaikams padeda suvokti objektą, lavina erdvinį suvokimą, kas ypač pritaikoma matematikoje, o tai ir yra galutinė inžinerinio ugdymo krypties išraiška.

Kurdami projektus vaikai mokosi ir juos pristatyti viešai.

Įvairių užduočių nestokoja ir informatikos mokytojo Mindaugo Razmos pamokos. „Pradedam nuo algoritminio mąstymo, kad galėtume kurti programas. Pirmosios užduotys – labiau žaidybinės, tarkim, mokėmės programuoti, kaip uždegti-užgesinti lemputę, kaip užprogramuoti kompasą ir panašiai. Labai mokiniams patiko kurti išmanųjį energiją taupantį namą, pasitelkus saulės ir kitas energijas, kūrėme ir labirintą. Visa tai – įžanga į ateitį, kai mokysimės dirbti su robotais“, – M. Razma kalbėjo ir apie tęstinumą, ir apie tai, kad mokiniams programavimo užduotys patinka, o jos atliekamos naudojant paprastas parankines medžiagas, kas vaikus moko taupumo ir tvarumo. Mokyklos bibliotekininkė Kristina Litvinienė vaikus stengėsi sudominti grafinio dizaino galimybėmis – mokė juos dirbti programa „Canva“. Pamokos vyko bibliotekos skaitykloje, tad vaikai visų pirma ir atsigręžė į knygą – kūrė knygų skirtukus, tuo pačiu gerino skaitymo įgūdžius, kūrybines idėjas realizavo per įvairius mokyklos renginius. „Vėlgi galime kalbėti apie įvairių disciplinų integraciją, kūrybiškumo, modeliavimo ir grafinio dizaino sąsajas, vedančias į galutinį rezultatą, taip pat – apie kompiuterinio raštingumo gerinimą“, – kalbėjo K. Litvinienė.

Daug kantrybės iš mokinių pareikalavo A. Dobravolskio vedami animacijos užsiėmimai, kurie mokinius privertė ne tik mokytis dirbti su tam tikra programa, bet ir surasti priemonių animacijai kurti. Tad vaikai į pamokas nešėsi lego, plastilino, kūrė filmukų scenarijų, stengėsi fiksuoti kuo daugiau kadrų, kad filmukas būtų kuo intensyvesnis.

Rengti projektus užsiėmimus vedantiems mokytojams padėjo ir kūrybiniame inžineriniame procese dalyvavo matematikos mokytojos Kristina Kavaliauskienė, Inga Venckuvienė ir Loreta Bernienė, technologijų mokytoja Marija Šaltmerienė, fizikos mokytoja Rasa Zemdliauskaitė.

Dažnai sumanymams yra panaudojamos paprastos parankinės medžiagos, ir tai skatina taupumą, tvarumą.

„Kad galėtume įtvirtinti tai, ką mokiniai išmoko per pamokas, neformaliojo ugdymo užsiėmimus, kad jie patys suvoktų tarpdisciplininės integracijos svarbą, pasiūlėme įgyvendinti inžinerinės krypties projektus, kuriuos jie ir pristatė mokyklos bendruomenei. Malonu žinoti, kad dauguma pradinių klasių šį iššūkį priėmė, aktyviai dalyvavo projektinėje veikloje ir nustebino savo išradingumu“, – pasidžiaugė Marijono Daujoto progimnazijos direktorės pavaduotojos Aurelija Jedenkuvienė, Loreta Alonderienė ir Jūratė Račinskienė, akcentuodamos, kad mokytojai, kurie vadovavo projektams, dirba šiuolaikiškai ir inovatyviai, kūrybiškai taiko šiuolaikines priemones ir metodus, savo patirtimi ir pasiekimais dalinasi ne tik su progimnazijos pedagogų bendruomene, bet ir rajono, šalies mastu, taip skatindami bendradarbiavimą ir profesinį augimą.

Tad kokius gi projektus jų pristatymo mugei parengė Marijono Daujoto progimnazijos pradinukai?

Trečiokai demonstravo šviečiančią atvirutę – elektros grandinės stebuklą, vandens apytakos ratą, žaidimus ir dirbinius iš antrinių žaliavų, klausė ir atsakė, kur paukščiai suka lizdus, kalbėjo tema „Augu skaitydamas“, apie pasaulio šalis ir žemynus, pristatė savo augintinius. Penktokų darbai gi vėl stebino įvairove, kai buvo pristatomi patys įvairiausi sumanymai, apimantys daugelį mūsų kasdienio gyvenimo sričių.

„Inžinerinis ugdymas mūsų progimnazijoje – tai daugiau negu metodas. Tai – požiūris į mokinį kaip į kūrėją, galintį ir norintį suprasti pasaulį, jį keisti ir kurti jo ateitį“, – teigė progimnazijos direktorė R. Viskontienė.

• Rašyti komentarą (0)