|
|
|
Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos parodų erdvėje eksponuojama vilniečio architekto Tauro Budzio ir jo dukters, menotyrininkės Barboros Karnienės parengta paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“. T. Budzys 2018-aisiais pradėjo projektą, kuriuo stengiamasi išsaugoti Lietuvos Pasaulio tautų teisuolių atminimą ir juos pagerbti – vienodu atminimo ženklu pažymimos Lietuvoje palaidotų Pasaulio tautų teisuolių kapavietės. Jau pažymėti 474 Pasaulio teisuoliai Pasaulio tautų teisuoliai – tai žmonės, kurie Holokausto metu, nebūdami žydai ir nesiekdami pelno, padėjo ir gelbėjo žydus. Šį statusą žmogui skiria Yad Vashem – pasaulinis Holokausto atminimo centras Izraelyje. Kriterijai, kuriuos turi atitikti teisuoliai, yra labai griežti. „Šiuo metu jau esu pažymėjęs 474 teisuolius. Parodoje eksponuojami 45 dizainerio Alfredo Simonavičiaus sumaketuoti stendai, primenantys šių gelbėtojų istorijas. Jei tokio žmogaus kapavietė pažymėta ženklu, vadinasi, esu bendravęs su to žmogaus giminėmis, vaikais, anūkais. Dalį medžiagos esu radęs viešojoje erdvėje, dalį – žydų muziejuje, naudojausi Yad Vashem duomenimis, žinių suteikia ir žmonės. Visi žydus gelbėję tautiečiai buvo žmonės, turėję profesijas, pomėgius, todėl nesinorėjo, kad informacija apie juos būtų sausa – gimė, mirė, tiek ar tiek išgelbėjo. Norėjosi tuos žmones aprašyti, šiek tiek apie juos papasakoti daugiau, praskleidžiant jų kasdienybės šydą“, – parodos pristatymo dieną kalbėjo Tauras Budzys, pridūręs, kad šie žmonės ne tik gelbėjo gyvybes, bet tuometėje Lietuvoje išgelbėjo žmogiškumą. Visada yra pasirinkimas Lietuvoje per Holokaustą buvo nužudyta didžioji dalis čia gyvenusių žydų. Vieni, prisidėję prie žydų žudynių, aiškino negalėję rinktis ir turėję vykdyti valdžios nurodymus, kiti ieškojo būdų, kaip prisigrobti svetimo turto. Teisuoliai rado stiprybės atsispirti aplinkos ir valdžios spaudimui. Jie įrodė, kad pasirinkimas yra visada. Nesvarbu lytis, amžius, socialinis statusas ar profesija – pasirinkti gali visi. Pagalba žydams vokiečių okupacijos metais buvo vienas rizikingiausių įmanomų poelgių. Bausmės už pagalbą okupuotose šalyse buvo skirtingos. Lietuvoje bausmė buvo pati griežčiausia – grėsė mirtis ne tik gelbėtojui, bet ir jo šeimai, bet, nepaisant grėsmių, teisuolių moralė buvo stipresnė už baimę. „Turbūt žygdarbį daugelis įsivaizduoja taip – paėmei į ranką granatą, iššokai iš miško ir susprogdinai tanką. Šitie žmonės gelbėjo pasmerktus mirčiai, rizikuodami savo ir savo šeimos gyvybėmis. Kartais slapstydami ar padėdami slapstytis ne vienerius metus, dalindamiesi maistu, kurio ir patiems ne visuomet užtekdavo, slėpdami žydus ne tik nuo svetimų ar kaimynų, bet kartais net nuo tame pačiame name gyvenančiųjų: tėvai – nuo vaikų, vyras – nuo žmonos, sesuo – nuo brolio“, – kalbėjo T. Budzys, žinantis daugybės Pasaulio tautos teisuolių gyvenimo užkulisių. Keliaujanti paroda Paroda jau yra daug kur pabuvojusi ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Vis pasipildydama naujomis gelbėtojų istorijomis, paroda Lietuvą yra išmaišiusi skersai išilgai. Pernai buvo eksponuojama Amerikoje, Australijoje, Pietų Afrikoje, šiemet planuose – Jungtinė Karalystė ir Japonija. Užsienio reikalų ministerija taip pat turi šių istorijų dublikatus“, – pasakojo T. Budzys, prisiminęs, kaip prieš kelerius metus tuometės premjerės patarėjas visai netyčia rado ant vieno antkapio prikaltą ženkliuką ir juo susidomėjo. Tokiu būdu į Pasaulio teisuolių viešintoją, vilnietį architektą T. Budzį dėmesį atkreipė šalies valdžia, iniciatyvos autorius sulaukė ir paramos. Tuomet Tauras jau buvo suradęs per 200 Pasaulio teisuolių Lietuvoje, kurių kapaviečių antkapius buvo pažymėjęs šiam tikslui sukurtais ženklais. Šios parodos idėja kilo iš noro padėkoti žmonėms, kurie Lietuvoje gelbėjo žmogiškumą. Ši paroda – tai padėka visiems padėjusiems, net ir tiems, kurių nėra Yad Vashem sąrašuose. Kai kuriais atvejais į Yad Vashem nesikreipė išgelbėtieji, tyrime trūko liudijimų, pasimiršo pavardės ar, deja, neišgyveno nei išgelbėtieji, nei gelbėtojai. „Pasiklausius giminių pasakojimų, galima išgirsti istorijų, kaip kažkieno senelis prekes į getą veždavo vežimu dvigubu dugnu vežimu, o močiutė anūkei įduodavo duonos kepalą, kurį mažoji turėdavo sutartoje vietoje permesti per tvorą. Ir net jei jų nėra sąraše – mes jiems esame dėkingi, nes taip jie gelbėjo Lietuvą. Tai buvo tylus, bet labai prasmingas pasipriešinimas blogiui“, – neabejojo T. Budzys. Pasaulio teisuolių ženklai – ir Kretingos rajone Atminimo ženklo viziją yra sukūręs pats architektas, idėją realizuoti padėjo skulptorius Jonas Gencevičius, užrašus ir ženklą apipavidalino skulptorius Antanas Šėmis. Ant antkapinių paminklų T. Budzio paliekamas atminimo ženklas yra žalvario lydinys, kuriame pavaizduotos susikibusios rankos, simbolizuojančios pagalbą vienas kitam. Tai 74 mm skersmens ir 4 mm storio ženklas, pagamintas iš specialaus žalvario lydinio, kur, be pavaizduotų susikibusių rankų, iškaltos raidės A. A. (amžiną atilsį), taip pat lietuvių, anglų ir jidiš kalbomis užrašas, informuojantis apie čia palaidotą Pasaulio tautų teisuolį. Pasaulio tautų teisuolių atminimo ženklu mūsų rajone yra pažymėti Zofijos ir Prano Kasperaičių kapai Gargždelės, arba Salantų miesto, kapinėse, Marijos Savickienės kapas – senosiose Kretingos kapinėse ir Magdalenos Stanienės kapas Grūšlaukėje.
--- Nuo 2022 m. projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, projektą remia ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras.
„P. n.“ informacija
|
|
