|
|
|
Sveikatos sistema išbalansuota: grietinėlė privačiam sektoriui ir nukraujavęs viešasis
Seimas imasi taisyti Sveikatos draudimo įstatymą, gelbstint viešąjį medicinos sektorių naikinamos priemokos už paslaugas privačiose gydymo įstaigose. Viešasis medicinos sektorius yra maksimaliai nustekentas – tą patvirtino ir praėjusią savaitę Kretingos ligoninę lankę Seimo sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė ir viceministrė, atsakinga už regionų sveikatos apsaugą, Nerija Stasiulienė, akcentavusios dabartinės šalies valdžios siekį grąžinti privataus ir viešojo sektoriaus balansą. Sveikatos sistema ant kritinės ribos Palyginus 2023-uosius ir 2024-uosius metus, į privatų sektorių iš viešojo perėjo dar 24 proc. medikų. „Jei ir toliau taip, nebebus, kas širdį operuos, atliks organų transplantaciją, gydys sunkias onkologines ligas. Turime grąžinti gydytojus į viešąjį sveikatos sektorių. Privatus ir viešasis sektorius turi dirbti sąžiningomis sąlygomis, sąveikaudami taip, kad sveikatos sistema stiprėtų. Penimos viešaisiais finansais privačios įstaigos lobsta iš dvigubų mokėjimų, o pacientai skundžiasi nesibaigiančiomis eilėmis viešosiose gydymo įstaigose. Valstybė yra padariusi tokį „balaganą“ sveikatos apsaugos sistemoje, kad privačių gydymo įstaigų geresnio uždarbio suvilioti gydytojai stumiami paminti Hipokrato priesaiką“, – kalbėjo L. Šukytė-Korsakė. Akcentavusi, kad Lietuvoje išmokslinami aukštos kvalifikacijos gydytojai, kurių pasirengimą pripažįsta ir JAV, N. Stasiulienė pažymėjo, kad privačių gydymo įstaigų steigimasis suintensyvėjo nuo 2018–2019 metų, kai dėl COVID-o pandemijos užsidarė viešosios, o gydytojų tokia pat progresija nepadaugėjo. „Privačios ir viešosios įstaigos dalijasi tais pačiais gydytojais, todėl gydytojai mažinasi savo darbo krūvį viešojoje įstaigoje ir važiuoja dar per kelias privačias, alindami ir savo sveikatą. Gydytojas turi dirbti vienoje gydymo įstaigoje ir uždirbti tą, ką gauna lakstydamas per kelias privačias. Mūsų siekis ir yra, kad nebūtų pervargusių, perdegusių gydytojų, nes pavargę visi mes darome klaidas“, – teigė viceministrė. Ji pažymėjo, kad panaikinus dvigubą paslaugų apmokėjimą privačiose gydymo įstaigose eilių pas gydytojus viešosiose įstaigose visiškai išvengti nepavyks. „Jos yra ir už Lietuvą sveikatos apsaugoje daugiau pažengusiose Europos šalyse, bet sugrąžinus gydytojus į viešąjį sektorių eilės mažėtų“, – patikino viceministrė. Pinigus palieka privačiose, gydo viešosios „Matydami, kaip į privatų sektorių nutekančios Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos išbalansuoja sveikatos sistemą, žengiame pirmąjį žingsnį – privačiose įstaigose naikiname dvigubą apmokėjimą“, – teigė N. Stasiulienė ir pateikė tokio „dvigubo“, iš tikrųjų ir keliskart didesnės priemokos už paslaugą pavyzdį, kai Valstybinė ligonių kasa iš PSDF privačiai gydymo įstaigai už pacientui suteiktą konsultaciją pagal sutartį sumoka 40 eurų, įstaiga iš paciento paima dar 100, 150 ir kelių šimtų eurų priemoką. L. Šukytė-Korsakė pastebėjo, kad tiek kainuoja vien konsultacija privačioje įstaigoje, o jei dar kokį instrumentinį tyrimą padaro, už jį pacientas vėl moka, kai atėjęs į viešąją įstaigą nemokamai gauna ir konsultaciją, ir tą patį instrumentinį tyrimą. „O žmogus, kai jam yra blogai, moka nesvarstydamas“, – pridūrė ji. Šeimos gydytojai ir privačiose gydymo įstaigose, jokių priemokų už paslaugas neima. Naikinamas priemokas žmonės painioja su mokamomis paslaugomis, kai mokama už papildomus, ne bazinius tyrimus. Mokamos paslaugos lieka. Pokalbyje dalyvavęs Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas viešųjų finansų judėjimą į privatų sektorių iliustravo skaičiais: štai iš PSDF brangiems, kaip antai, magnetinio rezonanso, kompiuterinio tomografo, tyrimams metams skirta 123 mln. eurų, iš jų 61 mln. eurų atitenka privačiam sektoriui. „Jie tau padaro tyrimus, susimoki už konsultaciją, ir keliauk į ligoninę“, – apie privačių įstaigų darbą sakė R. Sakalauskas. Jo pastebėjimu, privačiose gydymo įstaigose pastaruoju laiku ypač sparčiai plečiasi dienos chirurgija, kuriai reikalingi gydytojai siurbiami vėl iš tų pačių valstybinių ligoninių. Pokalbio dalyviai pateikė ir daugiau pavyzdžių, kaip uždarbiauja privačios įstaigos: štai kelio sąnario operacija kainuoja 2 tūkst. 100 eurų, o priemoka už asmeninį asistentą po operacijos, apie tai pacientas kartais nebūna net informuotas, – 1 tūkst. eurų. Venų operacija privačioje gydymo įstaigoje kainuoja 1 tūkst. 700 eurų, valstybinėje – 1 tūkst. 100 eurų, be to, kaip pažymėjo L. Šukytė-Korsakė, privačios venų su tropinėmis opomis neoperuoja. Viešajam sektoriui palikti infarkto, insulto ištikti, kiti sunkūs ligoniai. Tik viešasis sektorius yra gydantis 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę komplikuotus pacientus, teikiantis skubią pagalbą. Stebina pacientų asociacijų reakcija L. Šukytę-Korsakę, N. Stasiulienę, kitus, pritariančius viešojo medicinos sektoriaus gaivinimo planui, stebina priemokų privačiose gydymo įstaigose naikinimui nepritariančios kai kurios pacientų asociacijos. „Leiskite mums prisimokėti“, – tokie asociacijų vadovų prašymai nuskambėjo ir viešose diskusijose, ne vien Seimui, Sveikatos apsaugos ministerijai adresuotuose raštuose. N. Stasiulienė abejojo, ar visi toms asociacijoms priklausantys pacientai mano taip pat, kaip tų asociacijų vadovai, nebent yra suklaidinti. „Paklauskime žmogaus, kuriam viešojo gydymo įstaigoje atlikta dešimtis, atskirais atvejais ir 100 tūkstančių eurų kainuojanti organo transplantacija, ar jis norėtų gydytis privačioje gydymo įstaigoje. Per sveikatos draudimą įgyvendinamas solidarumo principas – į PSDF sumokėti pinigai grįžta tam, kam labiausiai reikia. Nemokėkime mokesčių į PSDF ir visi gydykimės privačiose gydymo įstaigose. Nuspręskime, kokio sveikatos modelio norime – amerikietiško, kur susimokėti už gydymą neišgalintys miršta gatvėse, ar skandinaviško, kur vienodas gydymas prieinamas kiekvienam piliečiui“, – kalbėjo N. Stasiulienė, akcentavusi, kad dabartinės šalį valdančios politinės koalicijos programoje sveikatos apsaugos sistemoje svarbiausia yra pacientas. Svarbu stiprinti ir rajonų ligonines Viešnios iš Seimo ir Vyriausybės gyrė Kretingos ligoninės pastarųjų metų pažangą. „Vien metinis atliktų operacijų skaičius išaugo nuo vieno iki trijų tūkstančių, ir tai ne akių vokų operacijos, tai įvairios operacijos“, – kalbėjo N. Stasiulienė. „Pagyrimas turi ateiti iš apačios, iš pacientų“, – atsakė R. Sakalauskas. Ligoninės vadovas patvirtino, kad prieš trejetą metų jam pradėjus vadovauti ligoninei didžiausias iššūkis buvo ne pastatai, gydymo įranga, o gydytojų trūkumas. Šiandieną ši problema tokia opi nebėra, todėl gydytis į Kretingos ligoninę vyksta žmonės ne tik iš Kretingos, aplinkinių savivaldybių, ir iš visos Lietuvos. Tačiau įstaigos apsirūpinimo aukštos kvalifikacijos specialistais klausimas išlieka aktualus. „Gerai dirbančios rajonų ligoninės mažina medicinos paslaugų prieinamumo netolygumą“, – pažymėjo N. Stasiulienė, akcentavusi, jog provincijoje gyvenančiam žmogui svarbu, kad sveikatai sušlubavus, nereikia trenktis į už 50 kilometrų ir toliau didmiestyje esančias gydymo įstaigas, į kurias dar ir nepapuola“, – teigė viceministrė. L. Šukytė-Korsakė akcentavo rajono ligoninės svarbą vykdant ligų prevencines programas, kurių galimybės šalyje nėra išnaudotos nė 50 proc. „Štai Kretingoje turite ligoninę, visus specialistus prevencinėms programoms vykdyti. Šeimos gydytojai turi informuoti pacientus apie prevencines programas, skatinti jomis naudotis“, – kalbėjo seimūnė. Jos įsitikinimu, užbėgti ligoms už akių padeda ir aktyvios bendruomenės. „Surenka žmones ir autobusiuku atveža į gydymo įstaigą pasitikrinti sveikatos pagal prevencinę programą. Kaimynas kaimyną taip pat turėtų paraginti rūpintis sveikata, kad beprasidedančios ligos neprogresuotų, nes sveikas žmogus yra dovana pats sau ir valstybei“, – sakė jinai. R. Sakalauskas pasvarstė, kad Lietuvoje galėtų atsirasti prevencines programas vykdantys medicinos centrai. N. Stasiulienė pranešė, kad viešajam medicinos sektoriui regionuose stiprinti Vyriausybė šiemet numatė 20 papildomų valstybės finansuojamų vietų gydytojo profesiją pasirinkusiems studentams, po studijų dirbti vykstantiems į regionus. Sveikatos apsaugos ministerijos planas – subalansuoti privatų ir viešąjį sektorių Pirmas žingsnis: priemokų arba dvigubo apmokėjimo privačiose įstaigose naikinimas. Antras žingsnis: viešojo sektoriaus prioriterizavimas. Sveikatos draudimo įstatymo pataisa prioritetą suteiks viešojo sektoriaus įstaigoms, privačiam sektoriui iš PSDF finansuojamų paslaugų bus suteikta tiek, kiek jų suteikti nepajėgs viešasis sektorius. Trečias žingsnis: valstybės lėšomis draudžiamų asmenų privalomojo Sveikatos draudimo įmokos didinimas. Šiuo metu valstybė už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis – karius, senjorus, studentus, vaikus, nedirbančius asmenis ir kitus moka tik 30 proc. visos sumos, kurią turėtų sumokėti į PSDF. Programai vykdyti Seimas turi patvirtinti įstatyminius pakeitimus. Seimui pritarus, naujos nuostatos galėtų pradėti įsigalioti 2026 m. sausio 1 d.
|
|
