|
|
|
Žvainiuose siaučia lapės
Pastaruoju metu į Žvainių gyvenvietę Kretingos rajone įsisuko lapės. Žmonės, laikantys naminius paukščius, nebežino, ką daryti, kur besikreipti – gyvenvietėje lapės ėmė lankytis ir vidury dienos. „Lapės Žvainiuose tapo didžiule problema, siaučia, pjauna vištas, o niekas nedaro jokių išvadų. Lapės savivaliauja jau ne pirmus metus, kasmet pridarydamos nemažai žalos. Jos dabar tiek išdrąsėjusios, kad net dieną braunasi į aptvarus ir daro savo tvarką. Tai tikrai ne koks šeškas ar kiaunė, esu užfiksavusi ne sykį lapę, nuvijusi nuo savo ar kaimynės tvoros. Gyvename gyvenvietėje – namas prie namo. Kiek esu pastebėjusi, ateina po vieną, bet su kaimynais esame atradę, kur tos lapės gyvena – ten lapių urvų gausybė! Juose lapės augina lapiukus, kuriuos sėkmingai maitina mūsų vištomis. Prieš kelias dienas, grįžusi iš darbo, radau 3 negyvas vištas aptvare, dvi jaunikles netoliese sodyboje užkastas, kitoms nukąstos galvos. Manau, nėra išspręsta lapių populiacijos problema, niekas nereguliuoja, todėl jos drąsiai ateina į gyvenvietę. Vištų iš tvarto jau nebeišleidžiu“, – guodėsi Žvainių gyventoja Daiva Stonkuvienė. „Per porą sykių netekau šešių vištų, išsinešė penkias jaunikles, o šeštąją paliko, nes pamatęs vyras nubaidė. Nebežinome, ką daryti, ne vienas kaimynas jau yra netekęs vištų“, – kalbėjo žvainiškė Sonata Budrienė. Pasak Imbarės seniūninijos seniūno Antano Turauskio, ši lapių savivalės problema, gausėjant lapių populiacijai, gyvenvietę kamuoja jau ne vienerius metus.
„Dabar gyvūnai nieko nebijo, laisvai vaikšto po gyvenvietę ar miestą, važiuojant keliu, drąsiai stovi šalikelėje, nesibaido. Lapėms dabar visai paprasta tapo medžioti – ateina sau į kiemą, pasiima lengvesnį grobį ir išeina. Aplink esame išdėlioję humaniškus spąstus-gaudykles, kurie turėtų sugauti gyvą lapę, bet lapės gudrios – į gaudyklę nelenda, nors ten ir yra padėtas jaukas. Todėl nė vienos ir nepagavome. Su lapėmis bėdų turi ne vien Žvainiai – ta pati problema Laiviuose, Kurmaičiuose, turbūt visoje Lietuvoje tas pats“, – kalbėjo Imbarės seniūnas A. Turauskis, pripažinęs, kad šią problemą vargiai išspręstų ir kieme pririšti ar lakstantys šunys, kurie ne visuomet yra draugiški naminiams paukščiams. Pasak medžiotojo Sigito Kupšio, šiuo metu gamtoje yra susidariusi palanki mitybos bazė, kas daro įtaką didesnėms lapių vadoms. Taip pat, esant besniegėms žiemoms, medžiotojams sudėtingiau pastebėti lapių pėdsakus, o gyventojams išmetant maisto atliekas netoli namų, lapės viliojamos gauti lengvesnio grobio. Nors miškuose bado nėra, dominuoja gana šiltos žiemos, įvairių graužikų užtenka, bet lapės ima taikytis medžioti ten, kur paprasčiau. Ne vieno medžiotojo pastebėjimu, šiuo metu lapės veda gerokai didesnes vadas – po 8 ar daugiau jauniklių, anksčiau būdavo 3–5. Jei gamtoje ima dominuoti kažkuri viena gyvūnų rūšis, įvyksta natūrali atranka. Lapes dažnai užpuola niežai, nuplinka jų kailis, tokie gyvūnai tampa žaizdoti, bekailiai ir atėjus žiemai neišgyvena, žūva. „Nukentėję nuo lapių žmonės turėtų kreiptis į artimiausią medžiotojų klubą ar jo vadovą, kad pastarasis paragintų medžiotojus padėti žmonėms. Taip pat gyventojai turi suprasti, kad medžiotojai veiklą vykdys medžioti neskirtoje, arčiau gyvenamųjų namų esančioje teritorijoje, ir turi sutikti, kad medžiotojai ten medžiotų. Nors pagal medžioklės taisykles lapes medžioti galima, bet šiuo metu jos augina jauniklius, kuriems ir neša maistą. Galbūt vieną kitą lapę sumedžiojus, kitos ir nebesėlintų į gyvenvietę, ieškodamos lengvo grobio. Taip pat dar noriu paminėti, kad žmonės, išmesdami maisto atliekas, pripratina lapes ateiti į kaimą. Jei vištos bus tvarkingai ir saugiai užtvertos, tai lapės neprieis iki jų. Matyt, kažkas kažkur buvo išmetęs maisto ar lapei kokį kartą lengvai pavyko sugauti bent vieną vištą, tada susiformuoja instinktas, ir lapės eina dieną naktį“, – kalbėjo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miškų urėdo pavaduotojas medžiotojas Sigitas Kupšys, pažadėjęs padėti Žvainių gyventojams ir pasikalbėti su to regiono medžiotojais.
„P. n.“ informacija
|
|
