|
|
|
DUOday iniciatyva: mokėsi vieni iš kitų
Parėjusią savaitę įvairios Kretingos rajono ir miesto įstaigos – Savivaldybė, Kretingos muziejus ir Kretingos rajono viešoji M. Valančiaus biblioteka – vienai dienai „į darbą priėmė“ 7 žmones su negalia. Tai – dalis visoje šalyje ilgametę patirtį turinčios „DUOday“ darbo šešėliavimo iniciatyvos programa, kurią Kretingoje inicijavo asociacija „Kretingos lietaus vaikai“. Asociacija „Kretingos lietaus vaikai“ iš anksto ragino darbdavius dalyvauti mūsų mieste pirmąkart surengtos savanoriškos švietėjiškos programos DUOday akcijoje, kai įmonės ir organizacijos atveria duris žmonėms su negalia – vienai dienai kviečia juos „pasimatuoti“ naujas profesijas, išbandyti darbo vaidmenis. Gausiausiai įdarbino Kretingos muziejus Šios programos Kretingoje iniciatorė, autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus ir jų tėvus vienijančios asociacijos „Kretingos lietaus vaikai“ vadovė pedagogė Rima Neverauskytė-Brundzienė paaiškino ir savitą programos pavadinimą: „duo“ lotynų kalboje reiškia „du“, „day“ – angliškai „diena“, taigi žodžių junginys reiškia dviese praleistą dieną, o tai ir atspindi programos esmę. Pasak R. Neverauskytės-Brundzienės, DUOday nėra naujiena, tai – jau daugiau negu 15 metų visoje Europoje organizuojama iniciatyva: jos pradininkai – Belgija, o Lietuvoje ji pradėta nuo 2019 metų, tik Kretingoje įvyko pirmą kartą, tačiau tikėtina, ne paskutinį. Gausiausią būrį – 4 kretingiškius – priėmė Kretingos muziejus, ir žmonės su negalia tądien tapo įvairių sričių darbuotojais: Adolfas Piktuižis, beje, prieš savaitę pagal tą pačią DUOday programą „padirbėjęs“ ir LR Prezidentūroje – padavėju Žiemos sodo kavinėje „Pas grafą“, jam talkino muziejininkė Dalia Grikšaitė ir ilgametis šios kavinės barmenas Egidijus Vaitkus. Skirmantas Dargis dirbo Dvaro parko augalų priežiūros specialistu, talkinant Gamtos skyriaus vedėjai Jurgitai Tertelienei; o Alma Garjonytė – Žiemos sodo augalų priežiūros darbuotoja, jai pagelbėjo vyriausioji specialistė augalų priežiūrai Roma Jonušienė. Viešintis nepanoręs Vakaris Brundza tapo Vandens malūno etnografinės ekspozicijos prižiūrėtoju, jis tikrino ir lankytojų bilietus.
Užsidirbo ir arbatpinigių Muziejaus darbuotojos pastebėjo, kad visi žmonės į darbą atėjo labai pasitempę, tvarkingai apsirengę. Vieni jų gyvena šeimose, kiti – socialinėse įstaigose, ir juos dalyvauti šioje programoje registravo jų darbuotojai. „A. Garjonytė iš Padvarių socialinės globos įstaigos Grupinio gyvenimo namų labai džiaugėsi galimybe ne tik apsilankyti muziejuje, bet ir būti jam naudinga. Pirmiausia jai aprodėme muziejaus ir Žiemos sodo patalpas, o po to ėmėmės darbų: ji nuplovė vieną Žiemos sodo augalų – oleandrą, po to išėjome į verandą ir ji nugenėjo krūmą. Prisėdome kartu išgerti kavos, šnektelėjome, ji noriai pasipasakojo apie save. Namo išėjo švytinti ir laiminga“, – darbinės tarpusavio bendrystės patirtimi pasidalino R. Jonušienė. D. Grikšaitės manymu, drąsiausiai tądien jautėsi „padavėjas“ Adolfas: jis lanko Dienos veiklos centro Socialines dirbtuves, yra įgijęs socializacijos įgūdžių, pasakojo pabuvojęs Prezidentūroje ir susipažinęs su kancleriu Petru Zapolsku. „Todėl ir su kavinės lankytojais jis jautėsi gana laisvai: paprašydavome nunešti kavą, nurinkti indus. Pirmiausia prie klientų prieidavome sykiu, pasakydavome, kad vykdome akciją – kartu su padavėju dirba žmogus su negalia, lankytojai labai šiltai priimdavo, Adolfui palikdavo arbatpinigių“, – šiltomis emocijomis pasidalino D. Grikšaitė. Mokosi priimti kitokius žmones Tačiau muziejininkės prisipažino, kad ne tik įdarbintiesiems, bet ir joms tai buvo visiškai nauja patirtis. „Iš pradžių, kol apsipratome vieni su kitais, buvo sudėtinga, mums tai – irgi savotiška pamoka, kaip pasakyti, kad neįžeistume, nes tai nėra žmonės, su kurias dirbame kasdien, kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje, kad užgimtų abipusis kontaktas, – neslėpė muziejaus darbuotojos. – Gimė nauja patirtis. Supratome, kad ne visi esame vienodi, ir tenka mokytis priimti kitokius žmones.“ D. Grikšaitė dar pridūrė: „Asmeniškai aš supratau, kad žmogus su negalia dažnai yra sveikesnis už mane, nes jo požiūris į pasaulį yra paprastesnis, jis nesileidžia į smulkmenas ir detales. Jei kažkas nepasisekė, eina pirmyn. Juose yra mažiau perfekcionizmo, kuris žudo šiuolaikinį žmogų.“ Iniciatyvą DUOday Kretingoje surengusi pedagogė R. Neverauskytė-Brundzienė pasidžiaugė, kad pirmieji žingsniai buvo gana sėkmingi. „Nors dar nežinome visų – dirbusiųjų ir juos dienai priėmusių darbdavių – abipusių atsiliepimų, tačiau iš pirmų reakcijų žinau, kad neįvyko jokių incidentų ar nesusipratimų. Dabar svarbiausia, kad tie žmonės neliktų nepastebėti – jie nori dirbti ir galbūt kažkas juos pakvies. Ir turėdami tam tikrus sveikatos apribojimus, jie gali dirbti tam tikrose srityse, svarbu, kad juos pastebėtų, o darbdaviai žinotų. Visuomenėje būtina griauti mitus apie žmones su negalia, tokia ir yra DUOday misija – mažinti atskirti tarp bendruomenės narių“, – viltingai kalbėjo R. Neverauskytė-Brundzienė. --- DUOday programa – tai vienas būdų mažinti žmonių su negalia atskirtį, labiau integruojant juos į visuomenės gyvenimą.
|
|
