|
|
|
Lurdo buksmedžius alina ugniukai
„Buksmediniai ugniukai – štai, kas kalti, kad nyksta ir Kretingoje prie lurdo, ir kitur Lietuvoje pasodinti buksmedžiai“, – įvardijo Klaipėdos botanikos sodo Dendrologinės kolekcijos kuratorė Jurgita Ignotienė. Atkeliavo iš Azijos Didžiausią žalą daro buksmedžių lapais ir jaunais ūgliais mintantys ugniuko vikšrai. Iš pradžių lapų paviršiuje atsiranda smulkios skylutės, bet ilgainiui gali likti styroti tik plikos krūmų šakos. Šie kenkėjai su iš Rytų Azijos regionų įvežamais augalais Europą pasiekė apie 2006-uosius, o į Lietuvą atkeliavo vėliau, prieš maždaug 5-erius metus. Į kaimyninę Latviją – taip pat, na, o estai kol kas džiaugiasi, kad pas juos buksmedinių ugniukų nėra. „Tai mums patvirtino kolegos iš vieno seniausių Baltijos šalyse Tartu botanikos sodo“, – sakė J. Ignotienė. Žalsvi su juodais kraščiukais buksmedinio ugniuko vikšrai išsirita balandžio pabaigoje, kai oro temperatūra siekia 10–12 laipsnių. Vikšro galva – juoda, blizganti, todėl tarp mažų žalių lapų lengva pastebėti. Dar labiau sušilus, vikšrai virsta lėliukėmis, o gegužės pabaigoje pradeda skraidyti iš jų išsiritę drugeliai – baltais sparnais su aplink esančiu storu tamsiai rudu kraštu. Susiporavusi patelė kiaušinius sudeda dažniausiai apatinėje lapo pusėje. Pašnekovės žodžiais, blogiausia, kad per sezoną generacijos būna po tris, o kai šilta, ir po keturis kartus. Buksmedžių krūmams labiausiai kenkia antrosios generacijos lervos, kurios maitinasi liepą. „Jau pats lotyniškas ugniuko kandies pavadinimas Cydalima perspectalis tarsi užkoduoja, kad buksmedžių perspektyva – liūdna. Pradžioje ir mes taip galvojom, bet dabar jau tokios panikos nebėra. Kadangi šis pavasaris buvo šaltas, ugniuko kandžių pastebėjom nedaug, nors Botanikos sode buksmedžių auginam tikrai nemažai“, – sakė J. Ignotienė. Kovos būdų – ne vienas ir ne du Manoma, kad prie kenkėjų spartaus plitimo prisidėjo ir klimato kaita: Lietuvoje sėkmingai peržiemoti jiems leidžia šiltomis tapusios žiemos. Bet, anot specialistės, yra efektyvių būdų su šiuo priešu kovoti. Pirmiausia ji patarė pavasarį pirmos generacijos lervas pabandyti nuo krūmų nupurtyti ir surinkti rankomis. Tačiau, kadangi Botanikos sode buksmedžių yra daug, čia naudojamas insekticidas „Mavrik“. Specialistės teigimu, labiausiai pasiteisino jis, bet galėtų pagelbėti ir „Decis“. „Krūmus nupurškiam prieš vegetaciją, praėjus dviem savaitėms pakartojam, o po to dar sykį purškiam po mėnesio“, – sakė J. Ignotienė. Purkšti patariama oro temperatūrai pakilus iki 10 laipsnių. Kadangi po lapais esančios lervos yra mažytės, vos vieno centimetro dydžio, kenkėjai dažniausiai pasimato, kai ant lapų jau užsideda tinklelis. Kol taip neatsitiko, norint kuo daugiau lervų sunaikinti, lapus galima insekticidais tiesiog palaistyti laistytuvu. Prieš buksmedinio ugniuko kandis yra ir daugiau veiksmingų priemonių. Pavyzdžiui, nuo gegužės iki rugpjūčio vidurio galima ant krūmų pakabinti feromonų gaudykles, tik jas keisti teks kas 4 savaitės. „Feromonas nekenkia nei žmonėms, nei aplinkai, jis skleidžia kvapą ir sugaudo patinėlius, kad šie neapvaisintų patelių“, – sakė specialistė. Kaip repelentai neblogai veikia, drugelius atbaido ir kas kelios dienos naudojami arbatmedžio bei čiobrelio eteriniai aliejai, taip pat – dirvinių karpažolių ištrauka. „Karpažolių – pilnos pakelės ir patvoriai. Įmeti gana nemažai šių žolių į vandenį, tris dienas palaikai ir kas dvi savaites purški juo. Kvapas, švelniai tariant, bus ne koks, bet užtat efektyvu“, – sakė J. Ignotienė. --- Buksmedis – ilgaamžis visžalis krūmas ar medis, užauga labai įvairaus ūgio, Lietuvoje daugiausia iki 1,5 m. Turi ovalius, paprastus, žalius ar kiek gelsvus lapelius, žydi smulkiais gelsvais žiedeliais, iš kurių susiformuoja dėžutės tipo vaisiai. Viena kiečiausių ir sunkiausių Europoje buksmedžio mediena naudojama įvairiems smulkiems daiktams gaminti.
|
|
