Stovykloje ėmėsi prasmingos veiklos

Darbėnų gimnazijoje organizuotoje stovykloje antrų gimnazinių klasių mokiniai savanoriai valė laiko ir gamtos pažeistus paminklus, gilinosi į žydų kultūros paveldą.

Gegužės 19–20 dienomis Darbėnų gimnazijoje buvo organizuojama stovykla antrų gimnazinių klasių mokiniams savanoriams. Stovyklą organizavo ir vykdė mokytoja Edita Gliožerienė, su tarptautinio projekto „Maceva“ komanda – steigėju Sergejumi Kanovičiumi, istoriku Mikaeliu Leiserovicu (Michael Leiserowitz), tyrėja Milda Jakulyte-Vasil ir organizacijos „Šalom“ savanoriais ėmėsi prasmingos ir jautrios misijos: tvarkė senąsias žydų kapines Darbėnų miestelyje.

Mokiniai ne tik valė laiko ir gamtos pažeistus paminklus, bet ir gilinosi į žydų kultūros paveldą. Jie mokėsi skaityti hebrajiškus užrašus, tyrinėjo antkapiuose išlikusius simbolius ir tekstus – liudijimus apie čia gyvenusius žmones ir jų bendruomenę.

„Žmogaus gyvenimas neturėtų išnykti kartu su juo. Net jei liko tik akmuo ir parašas – jis jau liudija. Ir jei mes išgirstame šį liudijimą, tampame jo tęsėjais“, – sakė rašytojas, visuomenininkas, kultūros paveldo puoselėtojas ir nevyriausybinės organizacijos „Maceva“ įkūrėjas S. Kanovičius. Jo vadovaujama iniciatyva siekiama ne tik atkurti pamirštų žydų kapinių orumą, bet ir telkti bendruomenes išsaugoti istorinę atmintį.

Prie iniciatyvos prisijungė ir Mikaelis Leiserovicas – istorikas, žydų paveldo tyrinėtojas, Lenkijos žydų istorijos POLIN muziejaus gidas aktyviai dirbantis žydų istorijos ir atminties kultūros temomis Vidurio ir Rytų Europoje.

Senosios žydų kapinės – dažnai vienintelis išlikęs buvusios žydų bendruomenės ženklas miesteliuose, kuriuose kadaise klestėjo kultūra, mokyklos, prekyba. Sovietmečiu nuniokotos ar pamirštos, jos išlaikė savo sakralumą – net ir nykstant fiziniams jų ženklams, jos tebėra „amžinybės namai“, kurių ramybės drumsti nevalia.

„Maceva“ (hebr. „antkapis“) – nuo 2011 m. Lietuvoje veikianti nevyriausybinė organizacija, kurios tikslas – sugrąžinti istorinį matomumą šimtams pamirštų litvakų laidojimo vietų. Organizacija verčia hebrajiškus antkapinius įrašus, fiksuoja epitafijas ir skelbia duomenis viešoje internetinėje duomenų bazėje. Tai nėra muziejinė veikla – tai gyvas, simbolinis, bet ir labai konkretus tiltas tarp laikmečių, kartų ir tautų. Tai veiksmas, sugrąžinantis praeičiai orumą, o dabartinei visuomenei – atmintį.

Darbėnų gimnazijos mokinių iniciatyva – puikus pavyzdys, kaip bendruomenės nariai, ypač jaunimas, gali įsitraukti į atminties puoselėjimą ir tapti tilto tarp praeities ir ateities statytojais.

Darbėnų gimnazijos informacija

• Rašyti komentarą (0)