![]() |
![]() |
|
Siekia sumažinti 1 ir 2 centų monetų naudojimą
Lietuvos bankas informavo, kad nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigalioja nauja atsiskaitymo grynaisiais pinigais tvarka, pagal kurią galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama iki artimiausių 5 arba 10 euro centų. Šis pokytis – dėl patogesnių atsiskaitymų, ir tuo siekiama sumažinti 1 euro cento ir 2 euro centų monetų naudojimą. Tai palengvins atsiskaitymą grynaisiais ir sumažins smulkių monetų, kurios dažnai pametamos ar kaupiasi stalčiuose, kiekį. Lietuvos bankas akcentavo, kad 1 cento ir 2 centų monetos nebus panaikintos – jos ir toliau bus priimamos atsiskaitant, tačiau apvalinant jų kiekis apyvartoje natūraliai sumažės. Pagal atliktas Lietuvos gyventojų apklausas, 41,4 proc. gyventojų šios monetos kelia nepatogumų dėl skaičiavimo sudėtingumo ir mažo dydžio. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad dauguma gyventojų – 82,5 proc. – jau žino apie artėjantį atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimą, o iš žinančių apie apvalinimą gyventojų 82,8 proc. teigia suprantantys, kaip apvalinimas veiks. Apvalinimas taikomas tik atsiskaitant grynaisiais pinigais. Mokant kortele ar kitomis mokėjimo priemonėmis – elektroniniais mokėjimo būdais, dovanų kuponais, lojalumo kortelėse sukauptais pinigais ar socialinėmis kortelėmis, mokėtina suma nesikeis. Prekių ir paslaugų kainos išlieka tokios pačios – apvalinama tik galutinė pirkinių krepšelio suma. Atsiskaitymo metu sumos bus apvalinamos tokiu būdu: jei galutinė suma baigiasi 1 centu arba 2 centais, ji apvalinama žemyn iki 0 centų, jei baigiasi 3 arba 4 centais – aukštyn iki 5 centų. Jei galutinė suma baigiasi 6 arba 7 centais, ji apvalinama žemyn iki 5 centų, o jei baigiasi 8 arba 9 centais – aukštyn iki 10 centų. Pavyzdžiui: 10,21 euro suma bus suapvalinta iki 10,20 euro, o 10,24 – iki 10,25 euro. Jei galutinė pirkinių krepšelio suma yra mažesnė negu 5 centai, apvalinimas nebus taikomas. Atsiskaitymo sumų apvalinimas bus taikomas visose vietose, kuriose priimami grynieji pinigai, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose bus numatytos išimtys. Ši sistema sėkmingai veikia kitose Europos šalyse, todėl tikimasi, kad ji palengvins atsiskaitymus ir Lietuvoje. Naujoji tvarka turėtų palengvinti kasdienius atsiskaitymus, padaryti juos greitesnius ir sumažinti pametamų smulkių monetų kiekį. Lietuvoje apyvartoje yra daugiau nei 300 mln. vnt. 1 ir 2 centų monetų. Šios monetos sudaro 59 proc. visų apyvartoje esančių monetų, tačiau pagal vertę – 4,8 mln. Eur – jos sudaro tik 3 proc. Lietuvoje 1 ir 2 euro centų monetų skaičius apyvartoje kasmet padidėja vidutiniškai po 30 mln. vnt. monetų. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimas svarbus efektyvumo, tvarumo ir patogumo žmonėms požiūriu: apvalinant daugeliu atvejų nebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 ct monetomis; šių monetų kaldinti ar įsigyti iš kitų valstybių ir leisti į apyvartą; sumažės gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudos, susijusios su grynųjų pinigų naudojimu; sumažės grynųjų pinigų poveikis aplinkai – sumažės metalų vario ir plieno, šalutinių gamybos ir administravimo produktų – anglies dvideginio, plastiko – patekimas į aplinką; grynaisiais pinigais naudotis bus patogiau.
Iki apvalinimo taikymo daugiau kaip 2 mln. eurų vertės 1 ir 2 ct monetų esame pametę. Kasmet prarandame apie trečdalį milijono eurų. Apyvartoje yra 13 traukinio vagonų smulkiųjų monetų, kurios sveria 880 tonų. Kasmet šių monetų kiekis apyvartoje padidėja apie 90 tonų, arba daugiau negu 1 traukinio vagonu. Didžioji dalis 1 ir 2 ct monetų panaudojamos mokėjimams vos vieną kartą – net du trečdaliai į apyvartą išleistų 1 ir 2 ct monetų į Lietuvos banką negrįžta, kitų monetų negrįžta tik trečdalis. Monetos pametamos arba nugula mūsų taupyklėse, kišenėse, stalčiuose, automobiliuose, fontanuose. Kadangi 1 ir 2 ct monetų reikia grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietose, Lietuvos bankas turi jas nuolat kaldinti ar įsigyti iš kitų valstybių ir leisti į apyvartą. Pagaminti šias monetas kainuoja daugiau nei jų vertė. Euro zonos šalys dėl 1 ir 2 euro centų monetų naudojimo yra apsisprendusios skirtingai: Nyderlandai, Belgija, Suomija, Airija, Italija, Slovakija ir Estija nebeleidžia šių monetų į apyvartą ir taiko galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimą, o kitose euro zonos šalyse 1 ir 2 euro centų monetos ir toliau cirkuliuoja apyvartoje. Apvalinimą taiko ir ne euro zonos šalys – Švedija, Norvegija, Danija, Kanada ir Australija. Euro zonos šalyse, kuriose atsiskaitant grynaisiais pinigais taikomas apvalinimas, galutinė mokėtina suma apvalinama iki artimiausių 5 euro centų. Nepaisant taikomo apvalinimo, paminėtose valstybėse 1 ir 2 euro centų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė, t. y. gyventojai ir toliau jomis gali atsiskaityti. Valstybės, taikydamos apvalinimą, taupo gyventojų, verslo ir valstybės lėšas, patogiau naudojasi grynaisiais pinigais, gyvena tvariau.
Parengė Audronė PUIŠIENĖ
|