|
|
|
Aptarė įtraukiojo ugdymo problemas ir iššūkius
Balandis – įvairovės mėnuo, tad ta proga Klaipėdos universitetas besidominčiuosius šia tema pakvietė dalyvauti mokslinėje-praktinėje diskusijoje „ES vertybių įtvirtinimas psichikos sutrikimų kontekste“. Joje dalyvavo ir ugdymo įstaigų patirčiai atstovavo Kretingos rajono švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva, kuri pasidalino praktinio darbo patirtimi, kai tenka spręsti įvairius su integracija ir teisių įgyvendinimu susijusius klausimus ugdymo įstaigų kontekste. „Visas istorijas, nutikimus, susirinkimus, individualius ir bendruomenių atvejus būtų galima patalpinti į spektrą: nuo sudėtingų iki nuostabių patirčių“, – taip savo patyrimą apibendrino V. Gridiajeva. Skirtinga įtrauktiems apibrėžimai Aktyviai dirbdama įtraukiojo ugdymo kontekste, V. Gridiajeva įvardino ir vieną didžiausių problemų – reikšmės, kas tai yra įtraukusis ugdymas, kūrimą. „Mūsų – Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus – komanda, teikdama paslaugas skirtingose ugdymo įstaigose, važinėdama į komandiruotes Lietuvoje, pastebi, kad kiekviena bendruomenė turi savo įtraukties apibrėžimą“, – problemą įvardino psichologė. Pasirodo, vieniems – tai reiškinys, kuris labiau primena visų mokinių sukišimą į vieną klasę, neatsižvelgiant į individualius vaikų poreikius, kitiems ši švietimo reforma – galimybė augti ir tobulėti, tuo pačiu kurti stiprias bendruomenes, kuriose svarbus kiekvienas jos narys. „Tačiau labiausiai liūdina, kad turime daug bendruomenių, kuriose tvyro didžiulis nepasitenkinimas, ir tai būtų švietimo sistemos Achilo kulnas“, – apgailestavo V. Gridiajeva, atkreipdama dėmesį į tai, kad mūsų visuomenė visas vertybes atitinkantį požiūrį į visus mokinius paverčia švietimo sistemoje esančių problemų atpirkimo ožiu. Ji tęsė mintį: „Net tuo atveju, jei po įvykusios diskusijos būtų nuspręsta Lietuvoje atšaukti įtraukųjį ugdymą, tai neišspręstų susikaupusių problemų. Mokyklos turi iššūkių ne dėl siekio priimti kiekvieną mokinį, kaip svarbų bendruomenės narį, o dėl labai konkrečių įsisenėjusių sunkumų. Kai nuskamba antraštėse „įtraukusis ir smurtas“, jaučiu, kaip įsitempia kiekvienas mano neuronas. Įtraukiojo ugdymo vertybės ir smurtas negali būti rašomi viename sakinyje, nes tai turi itin didelę reikšmę iškreipiant jo suvokimą.“ Kokie jie, didžiausi sunkumai Anot psichologės, vienas didžiausių ugdymosi aplinkoje esančių sunkumų yra didelės klasės ir specialistų trūkumas. „Taip, daug švietimo žinovų kalba, kaip tinkamais metodais galima suvaldyti ne 30, o net 60 mokinių klasę. Tačiau čia ir yra problema: įtraukties kontekste mokytojų tikslas – ne suvaldyti ir išdėstyti medžiagą, o per ryšius padėti vaikams pasiekti geriausias savo įmanomas kompetencijas. Orientacija tampa socioemocinis mokinių būvis, kurio teigiamame fone tikimasi geresnių ir dalyko išmokimo rezultatų“, – V. Gridiajevos požiūriu, mokytojai visiškai teisūs reikalaudami būti išgirsti: kaip atliepti vaikų individualius poreikius, kai klasėje jų mokosi 30 skirtingų? Ir čia kalba ne tik apie specialiuosius ugdymosi poreikius turinčius, bet apie visus mokinius. Antra didžiulė problema – didelis spaudimas. Aukščiausia švietimo valdžia nerimauja dėl vis žemėjančių egzaminų rezultatų ir nutaria, kad laikas kažką su tuo daryti. „Tikslas – puikus, nes visi norime išlavėjusios populiacijos. Tačiau kas atsitinka: akademinius rezultatus pastatome į vertybių aukštumas, švietimo skyriai deleguoja mokyklų administracijoms tikslus, tarkim, pakelti matematikos egzaminų rezultatus 30 proc. Tada administracijos spaudžia mokytojus, kurie nerimauja, kad tikslo neįgyvendins. Todėl jie niekaip negali rūpintis vaikų savijauta, nes jų galvose – daugybė kitų dalykų, ir jie nesąmoningai pradeda spausti mokinius, kas nepadeda vaiko savireguliacijai“, – V. Gridiajevos pastebėjimu, šioje srityje visiems reikėtų ieškoti balanso. Dar viena problema – komunikacija. Daug kalbama apie tai, kad per pastaruosius 20 metų vaikų raidos ypatumai pasikeitė – tam didžiulę įtaką padarė ekranų prieinamumas. O ir ne vienas ikimokyklinėse ugdymo įstaigose dirbantis pagalbos mokiniui specialistas pasakytų, kad sunku surasti vaiką, kurio kalbos, komunikacijos ir dėmesio raidos ypatumai atitiktų standartizuotas normas, aprašytas 2010 m. „Tačiau noriu akcentuoti kitą dalyką – sunku surasti ugdymo įstaigą, kuri neturėtų komunikacijos problemų, o šiandien būtų aktualiausia kalbėti apie daugelį dalykų: kad vaiko gerovės komisijos posėdžiai tampa linčo teismu mokytojams arba tėvams, o ne reali pagalba asmenims, kuriems jos reikia; kad susiduriame su iššūkiu, kai reikia atskirti vaikų poreikių ir vaikų norų tenkinimą; jog stokojame empatijos vieni kitiems, kad galėtume dirbti komandoje. Kas vyksta? Vadovaujantį darbą dirbantys žmonės švietime nuolat kritikuoja mokytojus dėl žinių stygiaus, pedagogai kritikuoja pagalbos teikėjus, kad siūlomi pagalbos būdai yra labiau teoriniai negu praktiniai“, – problemas vardino psichologė, ir savo darbe dažnai matanti nesusikalbėjimą tarp tėvų ir mokytojų net elementariausiose situacijose. Kad integracija būtų sėkminga Kad vaikų su individualiais poreikiais priėmimas ir integracijos procesas mokykloje būtų kuo sėkmingesni, anot specialistės, kiekvienam švietimo kontekste dirbančiam asmeniui reikia prisiimti asmeninę atsakomybę. Kaip tai sekasi daryti Kretingos rajone? Kretingos rajono švietimo skyrius ir Savivaldybė, kiek leidžia biudžetas, palaiko pedagoginės psichologinės pagalbos specialistų iniciatyvas: ikimokyklinės ugdymo įstaigos turtėja pagalbos specialistų, kurių požiūriu, ankstyvoji pagalba yra raktas į vaiko potencialo atrakinimą. Daug dirbama dėl paramos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ir jų tėvams. Siekiant atliepti tėvų, auginančių ypatingus vaikus, įtrauktį į bendruomenę, rajone organizuojama daug užklasinės veiklos: skyriuje ir ugdymo įstaigose, kuriose teikiama pagalba, vedami tėvų ir vaikų užsiėmimai. „Svarbu suprasti, kad ypač jautrių šeimų realybė ta, kad kartais tai tampa vienintele už namų sienų vieta, kurioje jie jaučiasi saugūs atsiskleisti“, – akcentavo V. Gridiajeva. Specialistai užsiima savišvieta, dalinasi naujausiomis žiniomis su kitais – švietimo darbuotojais ir tėvais, kad mūsų rajone įtrauktis būtų įgalinta maksimaliu režimu. Daug dėmesio skiriama ir mokytojų, jų padėjėjų psichologinei ir emocinei sveikatai. Stengiamasi nuosekliai teikti meno terapiją, telkti pokalbių grupes, kad jie turėtų saugią erdvę prasiblaškyti, į savo situacijas ir ypatybes pažvelgti kitu kampu. Laikas tvarkyti sisteminius dalykus Psichologės manymu, kalbant apie įtrauktį, būtina tvarkyti ir sisteminius dalykus. Ką tai reiškia? Vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo metu specialistai numato, pagal kokią formą vaikai ugdysis, ir čia yra įvairių situacijų, kai matyti, jog vaikui tikrai reikia individualizuoti ugdymo turinį, tačiau to padaryti neleidžia teisės aktai. Ir tai – problema mokytojams, kadangi vaikas negali pasiekti tam tikro lygio. Specialistams norėtųsi daugiau tokių projektų, kaip terapinio ugdymo centras „Aplink“, kuris neištraukia vaiko iš jo artimos aplinkos, tačiau teikia kvalifikuotą pagalbą ir elgesio emocijų sutrikimų turintiems vaikams, jų tėvams, atliepdami ir įtraukties vertybes. „Norėčiau, kad pasikeistų švietimiečių laikysena savo profesijose: iš konkurencingos, vertinančios, smerkiančios – į bendradarbiaujančią. Ir manau, kad tai įmanoma pakeitus požiūrį, sutvarkius darbo apimtis: mažesnės klasės, daugiau specialistų“, – V. Gridiajeva atkreipė dėmesį, kad psichologo etatas skirtas iki 400 mokinių, ir štai vienoje konferencijų šis iššūkis buvo išryškintas: daug vilčių, siekiant įtraukties, yra dedama į psichologus, tačiau jų darbo apimtis neleidžia įgyvendinti net dalies tų lūkesčių. Tokia pat realybė yra ir su kitais švietimo pagalbos specialistais. Dar viena problema – ugdymo įstaigose jau yra nemažai sensorinių kambarių, tačiau nėra kvalifikuotų specialistų juose dirbti. „Laukiu tos dienos, kai švietimo pagalbos teikėjų komandose turėsime ir ergoterapeutus, o labiausiai svajoju, kad būtų apgalvota, kaip padėti perdegusiems mokytojams, nes tokių Lietuvoje yra, netgi – dauguma“, – V. Gridiajeva kvietė dirbti, išnaudoti turimus resursus ir padėti vienas kitam, tada ir įtrauktis bus ne misija, o kasdienybė.
|
|
