Haloterapijos, arba druskos terapijos, kambarys Kretingos ligoninės Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje – tarsi druskos kasykla, kurioje pacientai gali kvėpuoti druskos prisotintu oru. Pirma iš dešinės – kineziterapeutė Ilona Kaunienė.

Kretingos ligoninė sėkmingai plečia Ambulatorinio konsultacinio skyriaus fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas ir pasidalino gera žinia, kad, investavus per 20 tūkst. Eur, pavyko įrengti haloterapijos, arba druskos terapijos, kambarį.

Jis veikia ne per seniausiai renovuotose fizinės medicinos ir reabilitacijos patalpose vidiniame ligoninės kieme. Pastatas atnaujintas iš pagrindų – pradedant stogu ir baigiant šildomomis patalpų grindimis. Ambulatorinio konsultacinio skyriaus vedėja Janina Kizielienė ir gydytoja reabilitologė Laima Baltmiškienė teigė, kad šiuo metu fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos Kretingos ligoninėje yra išplėtotos maksimaliai. „Vienintelio, ko neturime, – tai vandens procedūrų, bet apie tai svajojame“, – Kretingos ligoninės vyriausioji slaugytoja Janina Luotienė atkreipė dėmesį, kad fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugoms teikti ligoninė yra įsigijusi modernią šiuolaikišką aparatūrą, su kuria dirba aukštos kvalifikacijos specialistai.

Kambarys – kaip druskos kasykla

Haloterapijos seansus atliks šios terapijos išmokyti kineziterapeutai Viktoras Penkovskis ir Ilona Kalnienė bei fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytoja Diana Taurinskienė. Jų rūpestis – parinkti dozę, fiksuoti procedūros laiką, paruošti pacientą, jam išėjus – dezinfekuoti krėslus, išvėdinti patalpas, išvalyti generatorių, kad druskos dalelės jo neužkimštų.

Vienu metu seanse gali dalyvauti 7 pacientai, seanso trukmė suaugusiajam – iki 45 min., vaikui – iki 30 min.

Haloterapija, arba druskos terapija, – natūrali gydymo ir profilaktikos procedūra. „Šis nemedikamentinis gydymo būdas suteikia pacientui galimybę kvėpuoti druskingu oru, sukuriant drukos kasyklų mikroklimatą su nuolatine temperatūra ir oro drėgnumu“, – gydytoja L. Baltmiškienė paaiškino, kad druskos kambario sienos, lubos, grindys yra padengtos druskos, kuri kaitinama, kad nesudrėktų, sluoksniu. Per specialias angas į patalpą pučiamas sausas druskos, arba natrio chlorido, aerozolis – druskos dalelės tokios mažos, kad pasiekia ne tik viršutinius, bet ir apatinius kvėpavimo takus, lengvai nusėda ant odos paviršiaus. Kvėpuojant tokiu oru, kvėpavimo takų gleivinė tampa atsparesnė aplinkos dirgikliams, sumažėja bronchų gleivinės uždegimas, palengvėja kosulys, pagerėja atsikosėjimas, sugrąžinamas alsavimas pro nosį.

Haloterapija turi ir raminamąjį poveikį, todėl po seanso žmonės jaučiasi pailsėję, atsipalaidavę, patyrę teigiamų emocijų. Svarbiausia, kad druskų kambaryje nėra kenksmingų mikroorganizmų ir alergenų, nes jiems druskinga terpė nepalanki.

Be sukurto natūralumo, druskų kambaryje skamba atpalaiduojanti muzika, keičiasi sienų spalvos, kas nori – gali žiūrėti ekrane rodomus vaizdus. Spalvų terapija pagrįsta idėja, kad spalvos ir spalvota šviesa gali prisidėti prie fizinės ar psichinės sveikatos gerinimo.

Medikės (iš kairės) Janina Luotienė, Laima Baltmiškienė ir Janina Kizielienė pripažino, kad visuomenės požiūris į fizinę mediciną ir reabilitaciją kardinaliai pasikeitęs.

Kada rekomenduojama haloterapija

Kad pacientui būtų skirtos haloterapijos procedūros, pacientus pas gydytoją reabilitologą gali nukreipti šeimos gydytojas, taip pat – gydytojai specialistai, tarkim odos gydytojas, pulmonologas, neurologas ir pan. „Haloterapijos procedūras – jos dažniausiai kartojamos 10 kartų ir daugiau – skiriame įvertinę indikacijas“, – akcentavo gydytoja L. Baltmiškienė.

Visų pirma, haloterapija ypač vertinga gydant kvėpavimo takų susirgimus, bronchinę astmą, plaučių uždegimą, sinusitą, persirgus ūmia viršutinių kvėpavimo takų infekcija, peršalimo ligų profilaktikai, imunitetui stiprinti. Padeda haloterapija ir odos susirgimų – dermatito, psoriazės, neurodermito ir kt. – atvejais. Sėkmingai haloterapija taikoma vegetacinei nervų sistemai nuraminti, streso, įtampos, depresijos, miego sutrikimams šalinti. Pasikonsultavus su gydytoju, druskos terapija tinka ir sergantiesiems skydliaukės ligomis, nes druskoje yra sukaupta jodo.

„Tačiau haloterapija tam tikrais atvejais nėra panacėja. Ji nerekomenduojama esant širdies-kraujotakos sistemos sutrikimams, nekontroliuojamai hipertenzijai, sergant ūmiomis ir lėtinėmis inkstų, onkologinėmis ligomis, nelabai tinka ir nėščioms moterims“, – įvardino gydytoja reabilitologė, akcentuodama, kad ši procedūra netiks ir tiems, kurie bijo uždarų patalpų.

Keičiasi visuomenės požiūris

Medikų pastebėjimu, pastaruoju metu ypač keičiasi visuomenės požiūris į natūralius gydymo metodus, tai yra į fizinę mediciną ir reabilitaciją. „Tai greičiausiai neatsiejama nuo visuomenės švietimo“, – gydytoja L. Baltmiškienė neabejojo, kad prie to prisideda ir Kretingos ligoninėje sukurtos išskirtinės sąlygos fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugoms teikti.

Ambulatorinio konsultacinio skyriaus vedėja J. Kizielienė, pritardama kolegei, irgi mano, kad visuomenė darosi labiau išprususi, domisi gydymo naujovėmis, pradeda vertinti sveikatą kaip brangiausią turtą, todėl ir fizinės medicinos, reabilitacijų procedūrų pacientai pageidauja vis labiau.

„Dar vienas aspektas – procedūrų ir priemonių įvairovė toms paslaugoms teikti“, – kalbėjo Kretingos ligoninės vyr. slaugytoja J. Luotienė.

• Rašyti komentarą (1)