„Grybauti man labai patinka. Apie uždarbį grybaudamas negalvoju“, - sakė Dovydas Narkus, aistra grybauti “užsikrėtęs” nuo savo dėdės Sigito.

Savaitgalio dienomis pilnais krepšiais iš miškų grįžtantys grybautojai rodė, kad pagaliau prasidėjo grybų sezonas. Jų nestabdė nei lietus, nei krepšinis. Grybautojų trasos kirto rajono ribas ir net valstybinę sieną su Latvija.

Kretingiškiai traukė Kartenos kryptimi - į Ilgąsias pievas, į miškus už Voveraičių, grybavo aplink Darbėnus, Grūšlaukę ir Bajorų apylinkėse. Gausiais laimikiais jau spėjo pagarsėti miškai prie Jokūbavo ir Latvijos pasienyje.

Kretingos rajono gyventojas Dainius Tarvydas tikino, kad jo pažįstama per šeštadienį pririnko 60 kg vertingų grybų.

Ketvirtadienį Darbėnų seniūnijos vienoje Šilinės miško vietoje įpiltiškiui Dovydui Narkui pasisekė pririnkti 8 litrus gaidelių.

Senosios Įpilties gyventoja Magdalena Dvarionienė gyrėsi, kad Latvijos miškuose rado raudonikį, kuris svėrė daugiau, negu kilogramą. Efektingas grybas jai atrodė ir 2 kg 600 g svėrusi juodkotė meškutė.

Šiemet pirmieji grybai Senojoje Įpiltyje pasirodė liepos vidury.

„Visi miškai čia – grybingi: Lendimų, Degimų, Šilinės, Užalkės, Margininkų“, - vardijo Lina Narkienė. Jos trylikametis sūnus Dovydas sakė renkąs tik baravykus, raudonikius ir gaidelius. Turi savo vietas, grybus renka daugiausia pakanalėse.

Anot Linos Narkienės, grybai Dovydui – kaip liga: pramerkia akis 8 valandą, ir iškart jos nukreiptos į mišką, per dieną po 3 reisus padaro.

Įpiltiškiai kasdien, maždaug 17 val. , savo laimikį suneša prie parduotuvės. Čia iš Darbėnų atvažiuoja grybų supirkti. Grybautojų žiniomis, jų laimikis vežamas į Palangos turgų.

Už kilogramą baravykų grybautojams mokama po 12 litų, raudonikiai kainuoja 10 litų, o gaidelių kaina jau spėjo ir nukristi - nuo 9 iki 7 Lt.

Dovydas per šį sezoną iš miško gėrybių jau uždirbo 400 Lt. Sakė, kad leis pinigus ne vien mokyklinėms reikmėms. Iš pernai uždirbtų pinigų nusipirko fotoaparatą.

Magdalena Dvarionienė savo trofėjinį grybą (juodkotę meškutę) parodžiusi visam kaimui pasodino prie savo namo. Šaltiniuose rašoma, kad valgomi tik jauni šios rūšies grybai.

Kartą begrybaudamas Dovydas susidūrė su šernu. „Nedidelis, bet vis tiek suklikau, puoliau bėgti.

Prisivijau dėdę ir brolį Roką. Grybavome toliau, nes dar tik pusę miško buvome apėję“, - prisiminė nuotykį jaunasis grybautojas.

Aistra grybauti Senojoje Įpiltyje dar yra „užsikrėtę“ moksleiviai Rokas, Bronius, Airinas, Mindaugas, Karolis. Mergaitės atneša parduoti bruknių. Už litrą gauna po 4,5 Lt.

Grybų fanais įpiltiškiai vadina Vladą Savilovą ir Rimantą Bernotą. Jie, perbridę Šventąją, keliauja grybauti į Latviją.

Šengeno erdvė grybautojams įtakos neturi. Įpiltiškė Birutė Stalmokienė sakė ir anksčiau negirdėjusi, kad kas nors iš grybautojų būtų sulaikytas pažeidęs sieną.

Anot jos, S.Įpiltyje daugiausia grybauja vaikai, kuriems nepavyksta per vasarą įsidarbinti. „Vieni nori gražiau apsirengti, kiti šitaip užsidirba mokyklai, tretiems grybai – maistas bei pragyvenimo šaltinis. Kartais ir patys veža į Palangą grybus parduoti“, - sakė ji.

Nerijus Gustys ir kiti įpiltiškiai kol kas grybauja sau, ruošia atsargų ir žiemai. „Kai daugiau atsiras, nešime prie parduotuvės“, - kalbėjo žmonės.

Vienas iš šio sezono ypatumų – „nevėluojantys“ raudonviršiai: jie pradėjo augti daugmaž kartu su baravykais. Kai kur baravykai šiemet neskuba išsirikiuoti ant tako, o dygsta aukštoje žolėje.

Pasirodžius pirmiesiems grybams, buvo guodžiamasi, kad daug sukirmijusių. Senų žmonių tvirtinimu, grybai masiškai kirmija nuo perkūnijos. Manoma, kad tam įtakos turi ir sausra.

Žinovų pastebėjimu, kadangi naktys buvo šiltos, grybai gausiau dygsta retesniuose miškuose.

Audra VENCKUVIENĖ

• Rašyti komentarą (2)