Burkštino upelis, skiriantis Tintelius (dešiniajame krante) nuo Padvarių (kairiajame krante). Juliaus Kanarsko nuotr., 2025 m.

Į pietus nuo Kurmaičių kairiajame Akmenos krante plyti Tinteliai, kuriuos nuo kaimyninių Padvarių skiria Burkštino upelis. Į kaimą iš Kurmaičių važiuojama Kaštonų gatve, o iš Padvarių galima patekti bevardžiu, nuo Vienkiemio gatvės Padvarių-Burkštino tvenkinio užtvankos link vedančiu keliu.

Du kaimai, pavadinti taip pat

Archeologiniai radiniai mena, kad prie Burkštino ir Akmenos upių santakos žmonių gyventa jau bronzos amžiuje ar net neolite. Apie tai byloja 1935 m.

L. Šulaitės rastas ir Kretingos muziejui padovanotas gludintas akmens kirvis su skyle kotui, taip pat Kretingos apskrities inžinieriaus įstaigos techniko Igno Jablonskio 1940 m. aptiktos dvejos priešistorinės trinamosios girnos bei buvusiose bendrosiose ganyklose išaiškintos per 20 akmenų krūsnių, menančių pirmųjų naujakurių triūsą įdirbant akmeningus plėšininius laukus ir paverčiant juos derlinga ariama žeme. Kuriantis XV–XVI a. žemdirbių kaimams, tarp dabartinių Padvarių ir Tūbausių abipus Akmenos upės po Valakų reformos susiformavo Kurmaičių kaimas, priklausantis Kretingos dvarui. Jo žemių centrinėje dalyje abipus kelio į Tūbausius stovėjo žemdirbių sodybos, nuo kurių į pietus iki pat Burkštino ir Akmenos santakos ir piečiau jos driekėsi bendrosios ganyklos ir šienaujamos pievos.

Daugėjant žemdirbyste užsiimančių gyventojų, Kurmaičių žemdirbiams dvaro savininkai leido XVII–XVIII a. įdirbti plėšininę ganyklų žemę. Kelioms šeimoms iš gyvenvietės išsikėlus į įdirbtus laukus, susiformavo nausėdija, kuri 1771 m. Kretingos dvaro inventoriuje vadinama Tintelių užusieniu. Vietovardis kilo nuo žodžio „tintelis“, kuriuo apibūdinama tai, kas nukarę, tabaluoja. Šiuo vardu Lietuvoje žinomi tik du kaimai: vienas šalia Kurmaičių, kitas – tarp Kūlupėnų ir Nasrėnų.

Tintelių užusienio planas. Parengė matininkas Pranciškus Aloyzas Jodka, 1771 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas.

Apie gyventojus ir žemę

Tintelių užusienis priklausė Kretingos grafystės Kurmaičių vaitijos Kurmaičių suolininkijai.

Jo žemės driekėsi Akmenos upės kairiajame krante, abipus Burkštino upelio. Rytuose jos ribojosi su Klibiais, pietuose – su Kretingos dvaro palivarku, vakaruose ir šiaurėje – su Kurmaičių ganyklomis, dirbamais laukais ir gyvenviete. 1771 m. užusienyje gyveno 10 šeimų, nuomojusių ariamą žemę ir pievas iš Kretingos dvaro.

Daugiausiai žemės buvo išsinuomojęs Martynas Jurgutis, prie Akmenos į pietus nuo santakos su Burkštinu valdęs kone 55 ha ariamos žemės ir 43 ha pievų. Į rytus nuo jo, paribyje su Kretingos dvaro palivarku, nedideliame 20,6 ha vienkiemyje šeimininkavo Jonas Zobernis. Burkštino dešiniajame krante netoli santakos su Akmena stovėjo Pranciškaus Pauliko sodyba, kuriai priklausė apie 24 ha žemės. Rytiniame nausėdijos pakraštyje, už Burkštino ir Dirsupio santakos, paribyje su Klibiais buvo įsikūręs Simonas Rūtė, valdęs per 31 ha žemės. Kitos šešios sodybos stovėjo nausėdijos centrinėje dalyje. Jų šeimininkai nuomojosi nuo 20,5 iki 24,14 ha ariamos žemės ir šienaujamų pievų.

Už Burkštino buvę J. Zobernio ir M. Jurgučio ūkiai XVIII a. pab. – XIX a. pr. tapo savarankišku kaimu, iš pradžių vadintu Zoberniais, vėliau Uždvariu, o nuo XIX a. II pusės – Padvariais.

Tintelių (Tyntele) kaimas Prūsijos karališkosios kartografijos tarnybos 1918 m. išleistame Nemirsetos apylinkių žemėlapyje.

Tinteliai XIX a. pirmosios pusės Kretingos bažnyčios metrikų knygose taip pat laikomi savarankišku kaimu. 1803 m. metrikos liudija, kad Pranciškus Šeškus ir Pranciškaus Pauliko sūnus Petras savo pavardes buvo sulenkinę, prisidėdami slaviškas priesagas. Tokiu būdu pirmasis tapo Šeškausku (Szeszkowski), o antrasis – Paulikavičiumi (Paulikowicz).

1845 m. kaime buvo registruotos 4 sodybos, kuriose gyveno 38 katalikai: 17 vyrų ir 21 moteris. Trys sodybos, viena netoli kitos, stovėjo į pietvakarius ir vakarus nuo Tintelių miško, o ketvirtoji – prie Burkštino, netoli santakos su Akmena. Vienoje jų gyveno Pranciškaus ir Kristinos Benikų, kitoje – Pranciškaus ir Barboros Jokubauskų, trečioje – Antano ir Antaninos Kniukštų, o ketvirtoje – Juozapo ir Onos Kiebiklių šeimos su namiškiais: samdiniais, įnamiais, kampininkais.

Panaikinus 1861 m. baudžiavą, Tinteliai buvo priskirti Kretingos valsčiaus Ankštakių seniūnijai. 1872 m. kaime buvo 6 sodybos, kurių savininkai nuosavybės teise valdė 97 rėžius žemės, už kurią mokėjo išperkamuosius mokesčius dvarininkui Nikolajui Zubovui. Iš viso 1870 m. kaime buvo registruota 30 revizinių sielų, t. y. prievolinio luomo vyrų, nuo kurių valstybė ėmė pagalvės mokestį.

Per 1879–1899 m. Tinteliuose gimė 48 kūdikiai: 21 berniukas ir 27 mergaitės. Kasmet šį pasaulį išvysdavo nuo 1 iki 4, o 1889 m. ir 1898 m. – po 5 naujagimius. Tik 1885 m. gimusių nebuvo. Kūdikius tą pačią arba kitą dieną krikštijo parapinėje Kretingos bernardinų bažnyčioje. Trys vaikai buvo pakrikštyti vėliau: Ona Petkevičiūtė (gim. 1883 m.) – ketvirtąją, o Antanas Valužis (gim. 1890 m.) ir Antanas Žilys (gim. 1899 m.) – trečią dieną po gimimo. Vaikai krikšto metu tradiciškai gaudavo vieną vardą. Tik du kūdikiai – Mykolo ir Barboros Miežečių duktė 1881 m. pakrikštyta Magdalena Matilda, o Gabrieliaus ir Petronelės Kniukštų sūnus 1882 m. – Gabrieliumi Juozapu.

Tintelių kaimas po tarpukario žemės reformos Lietuvos kariuomenės kartografijos skyriaus parengtame ir apie 1939 m. išleistame Kretingos–Palangos apylinkių topografiniame žemėlapyje.

Net šešių vaikų susilaukė Antanas ir Ona Kniukštos bei Juozapas ir Petronelė Kniukštos. Keturi vaikai gimė Gabrieliaus ir Petronelės Kniukštų bei Antano ir Kazimieros Lukų šeimose. Trimis naujagimiais džiaugėsi Antanas ir Petronelė Jašinskai, Ignotas ir Petronelė Valužiai, Petras ir Marijona Barkauskai, Antanas ir Antanina Stonkai, Jonas ir Petronelė Kniukštos. O Kazimierui ir Onai Krigeliams gimė pora dukterų. Vieno vaiko susilaukė Pranciškus ir Ona Žiliai, Mykolas ir Barbora Miežečiai, Felicijonas ir Barbora Vitkai, Bonaventūras ir Marijona Petkevičiai, Juozapas ir Emilija Miliai, Pranas ir Vincenta Sukučiai, Povilas ir Barbora Miežečiai, Antanas ir Magdalena Varkojai, Antanas ir Petronelė Sakavičiai, Kazimieras ir Pranciška Urbašiai, Antanas ir Marijona Žiliai.

Bažnytinių metrikų įrašai liudija, kad didžioji dauguma kaimo gyventojų priklausė Kretingos valsčiaus valstiečių luomui. Antanas ir Antanina Stonkai buvo registruoti Darbėnų valsčiaus valstiečių registre, o Povilas ir Barbora Miežečiai atstovavo Telšių miestelėnų luomui.

Per pora dešimtmečių po baudžiavos panaikinimo reformos, Tinteliuose įsikūrė pora naujakurių šeimų. Todėl XX a. pradžioje kaime buvo jau 8 sodybos, kuriose 1902 m. gyveno 76 valstiečiai.

Gludintas akmens kirvis su skyle kotui, rastas Tintelių laukuose. Saugomas Kretingos muziejuje. Juliaus Kanarsko nuotr., 2008 m.

1915 m. pavasarį vykstant vokiečių ir rusų karinių dalinių susirėmimams Kretingos apylinkėse, Kretingos parapijiečiai stengėsi religines apeigas atlikinėti kitoje artimoje bažnyčioje, esančioje atokiau nuo fronto linijos. Taip balandžio 5 d. Darbėnų parapinėje bažnyčioje buvo pakrikštyta prieš keturias dienas Tinteliuose gimusi Juozapo ir Onos Žobakų duktė Ona, taip pat amžinam poilsiui palydėtas ir Darbėnų kapinėse palaidotas nuo širdies ydos prieš dvi dienas miręs viengungis Jonas Kniukšta.

Karo pabaigoje ir jam pasibaigus stojusiu sunkmečiu 1917–1919 m. kaime mirė ir Kretingos katalikų parapijos kapinėse amžinam poilsiui atgulė 8 asmenys: 3 suaugę ir 5 vaikai. Vaikai mirė nuo vidurių paleidimo, krupo, silpnumo, rauplių ir kosulio. 18-mečio Kazimiero Kniukštos gyvybę 1918 m. nusinešė džiova, o 60-mečio Juozo Kniukštos – 1919 m. apylinkėse siautėjusi šiltinė. O 80-metį Gabrielių Kniukštą 1919 m. spalio 23 d. naktį nušovė plėšikai.

Senųjų žemdirbystės laukų akmenų krūsnis. Arūno Strazdo nuotr., 2014 m. Kultūros paveldo centro archyvas

Amžinai mylėti prisiekė 21 pora

Atkūrus Lietuvos valstybingumą, Tinteliai buvo priskirti Kretingos valsčiaus Klibių seniūnijai. 1923 m. kaime buvo 14 kiemų ir 69 gyventojai. Per Lietuvos žemės reformą 1932 m. panaikintos bendrosios ganyklos, o visa kaimo žemė 1934–1940 m. išskirstyta į vienkieminius ūkius, kurių buvo apie penkiolika. Per baudžiavos panaikinimo ir Lietuvos žemės reformas kaimo teritorija prasiplėtė į vakaraus iki pat Akmenos upės, tačiau neteko kitapus Burkštino buvusių žemių, kuriose, kaip jau buvo minėta, kūrėsi Padvarių kaimas.

XX a. 4 deš. pradžioje per kaimą buvo nutiestas geležinkelis, kuriuo iš Kurmaičių žvyro karjero 1930–1932 m. buvo gabenamas žvyras geležinkelio Kretinga–Telšiai statybai ir kitiems poreikiams.

1921–1940 m. buvo atšvęstos 21 vestuvės: 19 santuokų registruota Kretingos, o dvi – Kartenos parapinėje bažnyčioje. Tarpusavyje žiedus sumainė dvi Tinteliuose gyvenusios poros: 1930 m. – Juozapas Cirtautas ir Salomėja Kniukštaitė, o 1934 m. – Antanas Vasiliauskas ir Magdalena Šimkutė. Ona Žilytė 1921 m. susituokė su Juozapu Martinkumi iš Vaineikių, tačiau netrukus tapo našle ir 1923 m. antrąsyk ištekėjo už našlio Kosto Miežečio iš Kurmaičių. Jos brolis Stasys Žilys tais pačiais 1923 m. prie altoriaus prisiekė amžinai mylėti Placidą Paulikaitę iš Klibių.

Parko fragmentas prie Padvarių-Burkštino tvenkinio. Juliaus Kanarsko nuotr., 2021 m.

Kazimiero ir Onos Krigelių duktė Petronelė 1923 m. ištekėjo už Juozapo Ubio iš Kretingos valsčiaus. Padvariuose žemės ūkio darbininke tarnavusi jos vyresnioji sesuo Ona Krigelytė 1930 m. tapo šio kaimo ūkininko Aniceto Šišniauskio žmona, o jauniausioji sesuo Justina savo širdies draugu 1933 m. pasirinko Voveraičių ūkininką Vladislovą Kavaliauską. Į gretimus Kurmaičius nutekėjo Monika Padrožtytė ir Ona Paulikaitė, iš kurių pirmoji 1932 m. tapo Pranciškaus Navickio, o antroji 1933 m. – Pranciškaus Anužio žmona.

Kaimyniniuose Klibiuose savo antrąją pusę surado Karolina Kniukštaitė, 1924 m. aukso žiedus sumainiusi su Dionizu Pauliku, Juzefa Ona Cirtautaitė, 1932 m. tapusi Kazimiero Bružo žmona, ir Celestinas Žilys, 1935 m. vedęs Petronelę Kesaitę. Taip pat iš Klibių žmoną Antaniną Bružaitę 1929 m. parsivedė Jono ir Petronelės Kniukštų sūnus Steponas. Jo sesuo Barbora Kniukštaitė 1928 m. nutekėjo toliausiai iš visų Tintelių kaimo nuotakų – tapo Plungės valsčiaus ir parapijos Mardosų kaimo ūkininko Povilo Narkaus žmona.

Dvejas vestuves pamečiui šventė Petro ir Konstancijos Barkauskų šeima. 1933 m. sūnus Petras vedė bendraamžę Oną Gedgaudaitę iš Pryšmančių, o vyresnysis sūnus Steponas 1934 m. Kartenos bažnyčioje susituokė su Stanislova Pauliute iš Asteikių kaimo. Dvigubu saitu 1934-ieji metai sujungė Tintelių kaimo Juozapo ir Petronelės Kniukštų bei Kartenos parapijos Sakuočių kaimo Petro ir Barboros Narmontų šeimas. Tų metų vasario 12 d. Kretingos ir Kartenos parapijinėse bažnyčiose buvo įregistruotos dvi santuokos: Kretingoje tuokėsi Emerencijona Kniukštaitė ir Petras Narmontas, o Kartenoje – Jokūbas Kniukšta ir Kazimiera Narmontaitė.

34 metų amžiaus sulaukęs Gabrieliaus ir Onos Kniukštų sūnus Ildefonsas 1937 m. pagaliau sukūrė šeimą, vesdamas penkeriais metais jaunesnę Eleną Buivydaitę iš Rūdaičių kaimo. Vienos paskutiniųjų prieš karą vestuvių įvyko 1938 m. vasario 28 d. Jų metu 27-metė našlė Veronika Galdikaitė-Žilienė ištekėjo už 36 metų Kumpikų kaimo ūkininko Antano Rimkaus.

Pietrytinis Tintelių kaimo pakraštys. Juliaus Kanarsko nuotr., 2021 m.

Penki dotai – ilgalaikei gynybai

Sovietams okupavus kraštą, Sovietų Sąjungos ir Vokietijos valstybinei sienai saugoti į Kretingos apskritį 1940 m. liepos mėnesį įžengė NKVD pasienio kariuomenės brigada, o paskui ją – Raudonosios armijos daliniai. Tų pačių metų vasarą kariškiai atokiau nuo valstybinės sienos pradėjo statyti fortifikacinės Molotovo linijos Telšių rajono atspariąsias ugniavietes. Būdami svarbioje strateginėje vietoje, Tinteliai tapo vienu stipriausiai įtvirtintų šios linijos ruožų, kuriame buvo išbetonuotos penkios atspariosios ugniavietes, kitaip vadinamos dotais (arba bunkeriais). Vienas dotas iškilo kaimo šiaurinėje dalyje (dabar yra Kurmaičių teritorijoje), du dotai – atvirame lauke pietiniame kaimo pakraštyje palei Burkštiną, o dar du nedideli dotai – Burkštino pakrantės terasose.

Visi dotai gelžbetoniniai, antžeminiai, iš dalies įgilinti į žemę, skirti ilgalaikei gynybai. Jų storos, iš cemento, akmenų skaldos ir armatūros lietos 1–2 m storio sienos turėjo apsaugoti įgulą nuo priešo šaulių ginklų ir artilerijos ugnies, o įrengtos ambrazūros leido apšaudyti puolantį priešą kulkosvaidžių ir artilerijos ugnimi. Dotų viduje buvo įruoštos erdvės šaudmenims sandėliuoti, maisto atsargoms laikyti, elektros srovės generatoriui pastatyti, šuliniai ir vėdinimo sistemos. Į statinį buvo patenkama pro angą su šarvuotomis durimis. Vis tik iki 1941 m. birželio 22 d. prasidėjusio nacių-sovietų karo nė vienas dotas nebuvo visiškai įrengtas, jo ginkluotė nesukomplektuota. Todėl puolanti vokiečių armija šį gynybinį ruožą įveikė nesunkiai.

Viena atspariųjų ugniaviečių (dotų), pastatytų kaime 1940–1941 m. Juliaus Kanarsko nuotr., 2025 m.

Naujas istorijos etapas

Pokariu Tintelių gyventojai neišvengė sovietų represinių struktūrų organizuotų tremčių. Per trėmimo operaciją „Vesna“ 1948 m. gegužės 22 d. į Irkutsko srities Goriačij Kliučo tremtinių gyvenvietę buvo ištremti 8 žmonės. Vienas suimtųjų mirė pakeliui į tremties vietą, o kitiems lemta į Lietuvą sugrįžti buvo tik po 9–11 metų.

Sovietmečiu Tinteliai, kuriuose 1959–1989 m. gyveno 23–41 gyventojai, priklausė Klibių, vėliau – Kurmaičių, o nuo 1988 m. – Kretingos apylinkei. 1966 m. kaimo žemėje prie Akmenos upės iškilo Kurmaičių tarybinio paukštininkystės ūkio paukštyno kompleksas, o atokesnėje vietoje šalia Tintelių miško buvo įrengti atviri paukštyno srutų rezervuarai, iš kurių nemalonūs kvapai kartais pasiekdavo ir Kretingą.

Šiuo metu Tintelių žemės driekiasi 200,51 ha plote. Per administracinio-teritorinio suskirstymo reformas kaimas neteko šiaurės vakarinės dalies, kuri prijungta prie Kurmaičių (Upės gatvės rajonas, Kaštonų gatvės pradžia ir paukštyno komplekso teritorija). Kaime, kuris priklauso Kretingos seniūnijos Kurmaičių seniūnaitijai, 2021 m. gyveno 21 žmogus. Jame stovi 5 gyvenamosios sodybos, taip pat registruoti 2 statiniai ir 4 suprojektuotos sodybvietės. Pietrytiniame pakraštyje auga Tintelių miškas, užimantis apie 5 ha plotą. Jame archeologai aptiko priešistorinius žemdirbystės laukus, kuriuos ženklina akmenų krūsnys ir tarpusavyje besijungiantys pylimai.

Pietiniame Tintelių pakraštyje, paribyje su Padvariais, veikia Kretingos rajono verslininko Algimanto Šoblinsko įkurtas parkas, žinomas Darbiečių arba Padvarių parko vardu. Parke prie Burkštino stūkso kelios pavėsinės, upelio pakrantes puošia prie apžvalgos takų besipuikuojančios akmens, medžio, metalo skulptūros ir kompozicijos. Rytinėje parko dalyje tyvuliuoja 3,89 ha dydžio Padvarių (Burkštino) tvenkinys su dviem salomis.

Sovietmečiu kaimas buvo gerokai ištuštėjęs. Tačiau šiandien jame kylančios naujakurių sodybos liudija, tad šiuo metu Tinteliai išgyvena naujo savo istorijos etapo pradžią.

• Rašyti komentarą (0)