Viešuoju transportu kasdien važinėja apie 3–4 tūkst. rajono gyventojų.

Balsų dauguma vakar įvykusiame posėdyje Kretingos rajono politikai su visuomeniniu transportu susijusias funkcijas nusprendė perduoti Klaipėdos miesto tarybai, tiksliau jos įgaliotai viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT).

Taškus paliko sudėlioti Tarybai

Būtent ši įstaiga sudarys tarpusavyje besiribojančiose Palangos miesto, Kretingos, Skuodo ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse arba per šių savivaldybių teritoriją į gretimą vežamų keleivių maršrutus ir tvarkaraščius, teiks elektroninio bilieto sistemos diegimo ir administravimo paslaugas, rengs ir teiks rekomendacijas, konsultacijas, ekspertų išvadas dėl maršrutų ir tvarkaraščių, administruos bendrai vykdomą Europos Sąjungos finansinės paramos lėšomis finansuojamą ir į 2022–2030 m. Klaipėdos regiono plėtros planą įtrauktą projektą „Integruotos viešojo transporto sistemos diegimas Klaipėdos regione“. Pavedimo sutartį su KKT įpareigotas pasirašyti rajono meras Antanas Kalnius.

Posėdžio išvakarėse įvykusiame Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitete politikai Simas Končius, Giedrius Petreikis, Gediminas Venckus, Povilas Černeckis suabejojo: kai kurie sutarties punktai gali būti visai nenaudingi rajono gyventojams.

„Suprantu, kad kuo sutartyje daugiau saugiklių, tuo geriau. Bet protokoliniam sprendimui esam pritarę, kitos savivaldybės, pavyzdžiui Neringos, ir dėl funkcijų perdavimo sprendimus jau yra priėmusios – turėkim ir mes atsakomybės jausmą“, – kalbėjo komiteto pirmininkas Vytautas Ročys.

Pirma problema jau „išdygo“

S. Končius atkreipė dėmesį, kad, klaipėdiečiams perdavus funkciją dėlioti viešojo transporto maršrutus ir grafikus, Kretingos autobusų parkas nebeturės svertų.

„Maršrutai, grafikai – toks dalykas, kuris iki rajono Tarybos neateina, mes nežinosim, kas ir kaip. Gal būtų reikalinga gyventojų apklausa?“ – svarstė politikas. Jis ragino nepasikliauti sausais skaičiais, kurie gali atrodyti stebuklingi „popieriuje“: autobusas per dieną kursuoja 25 ar 28 kartus! Esą kitą kartą gali atrodyti, kad tas ar kitas maršrutas nereikalingi, neapsimoka, ir galima juos lengva ranka nubraukti, tačiau reikia žiūrėti žmonių poreikių – kad jiems būtų patogu nuvažiuoti į darbus, vaikams – į mokyklas ir grįžti.

Pasak Savivaldybės administracijos direktorės Vilmos Preibienės, Klaipėdos įmonei sudarant maršrutus, darbo grupėje dalyvaus Kretingos rajono Ūkio, kaimo ir ekologijos bei Finansų ir inovacijų komitetų pirmininkai Vytautas Ročys ir Laimonas Žemaitis, esą ir jų pasiūlymai, pastabos turės reikšmės.

Direktorė pranešė ir žinią apie tai, kad kaip tik šiomis dienomis rajono Savivaldybė gavo KKT informaciją: nuo šeštadienio, balandžio 29-osios, nebeliks 7-ių mikroautobusų maršrutų į Klaipėdą, kadangi jie buvo nepelningi. V. Ročys sureagavo: „Turėsim „atstovėti“ savo gyventojus. Jeigu tie reisai būtini, jeigu tuo laiku žmonės važiuodavo į darbus, tai gal perims vežti mūsų vežėjai? O gal dar variantų pasiūlys ir Klaipėda. KKT vadovą Gintarą Neniškį pažįstu apie 30 metų, diskutuosim.“ Tvirtos pozicijos nesiaukoti dėl „bendro gėrio“ ir toliau laikėsi Giedrius Petreikis: „Nepritariau, kai buvo svarstomas protokolinis sprendimas, nepritariu ir dabar.“ Projektą, kurį esą norima prastumti, jis pavadino bobučių pasaka. Esą 7 maršrutus Klaipėda jau „nuėmė“, sulaukęs nerimo pilnų skambučių telefonu, be to, Savivaldybę turėtų pasiekti šimtai nepatenkintų žmonių parašų.

„Logikos trūksta. Ne nuo to pradedam, gal geriau sąnaudas žiūrėkim. Nurėžti 300 tūkstančių kilometražo didelio proto nereikia“, – kalbėjo G. Petreikis. Mitingą po Savivaldybės langais kaip tik Tarybos posėdžio dieną organizavo motobolo klubas – ar dar vieną siekiama užsiprogramuoti? Kolegai pritarė Gediminas Venckus – esą nederinant su Savivaldybe „nuimti“ 7 reisai į Klaipėdą – jau problema, o kiek panašių dar gali būti? V. Preibienė tikino, kad šiuo atveju Kretingos rajono savivaldybė įtakos ir negalėjo turėti. Keleivius veždavo privatus KKT samdytas vežėjas, kuris ir nusprendė, kad tie reisai nebuvo naudingi, vadovaujasi pelno principu.

„Maršrutus „nuėmė“, o mes turėsim jų didinti? Nors meras sakė, kad reikės iki tam tikro skaičiaus sumažinti. Kaip čia išeina? Vadinasi, dabar papildomas poreikis atsiras?“ – tęsė G. Venckus.

Norėjo daugiau saugiklių – pasirodo, neįmanoma

Povilo Černeckio nuomone, Perdavimo sutartyje, kol ji dar nepasirašyta, vis dėlto reikėtų įterpti vieną sakinį, kad nauji siūlomi tvarkaraščiai ir maršrutai raštu būtų derinami su Savivaldybe. Paaiškėjo, kad to daryti nebegalima, nes ši sutartis vienoda visoms 5-ioms savivaldybėms, o kai kurios, kaip Neringa, jau yra pasitvirtinusios.

„Bet mes esam padėties šeimininkai, jeigu sutarčiai nepritarsim, tai visas projektas gali sugriūti“, – tarė G. Petreikis.

Kretingiškiai pasirodė per daug priekabūs

Perdavimo sutartyje numatyta, kokia apimtimi projekte dalyvaujančios regiono savivaldybės turės finansuoti funkcijų vykdymą: Kretingos r. savivaldybė per metus kasmet turės sumokėti po 57 tūkst. 805 Eur, Palangos savivaldybė – 30 tūkst. 27 Eur, Skuodo r. savivaldybė – 38 tūkst. 675 Eur, Neringos savivaldybė – 13 tūkst.781 Eur, Šilutės r. savivaldybė – 68 tūkst. 62 Eur.

P. Černeckis užkabino niekam lig šiol neužkliuvusį punktą apie metines sąnaudas – lentelėje, be kita ko, numatyti ir papildomi atsiskaitymo bankinėmis kortelėmis transakcijos įkainiai – po 1,5 proc. plius 0,1 euro nuo kiekvieno parduodamo bilieto kainos.

„Ar čia viskas gerai? Ar ne per didelės sumos?“– klausė politikas.

Klaipėdos regiono plėtros tarybos administracijos ekspertė Jovita Michniovienė „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad kol kas galioja būtent toks KKT susitarimas, bet, pasibaigus sutarčiai, įmonė prašysianti Klaipėdos miesto savivaldybės tarpininkauti derantis su banku, nes toks įkainis jiems irgi atrodo didelis.

Ekspertė stebėjosi, kad kretingiškiai tokius klausimus – apie maršrutus, įkainius – kelia, esą kitur taip nėra.

„Aš dalyvauju komitetų posėdžiuose, pavyzdžiui, neseniai buvau Skuodo rajono savivaldybėje – politikai ten teiraujasi tik bendrai apie sistemos naudą, supranta, kad nemokamai administruojama nebus“, – sakė J. Michniovienė. Apie finansavimą esą kalbėta vos ėmus planuoti ES finansavimo naujo periodo lėšas, buvo paruošta koncepcija, pridėta prie funkcinės zonos strategijos, seniai visi žinojo, kokie bus galimi kaštai.

„Kalbėjausi ir su Šilutės savivaldybės atstovais – pagal Pavedimo sutartį jiems tenka mokėti didžiausią sumą, bet tiek baimių jie tikrai neturi“, – sakė ekspertė. Ji akcentavo, kad sistemos tikslas – sukurti maršrutus taip, kad visi būtų patenkinti.

Bet ar tikrai bus patenkintas ne tiek daug elektronikoje „pasikaustęs“ vyresnio amžiaus kaimo žmogus, kuris iš Kretingos važiuojant, tarkim, į Klaipėdą, Ventės Ragą ar Nidą, už grynuosius pinigus autobuse negalės nusipirkti popierinio bilieto? „Pajūrio naujienos “ jau sulaukė skambučių: ne visi išmano, kaip reikėtų į mobiliuosius telefonus atsisiųsti programėles, kaip reikės naudotis? Galų gale – ne visi ir mobiliuosius turi.

J. Michniovienės žodžiais, tiktų keleivio kortelės, kurias galėtų pasipildyti kaip nuolatinius bilietus. Kur pasipildyti – dar būtų sprendžiama. Kaip elektroninis bilietas galėtų veikti ir Kretingiškio kortelės, jeigu tokias Savivaldybė sugalvotų įdiegti. Popierinių bilietų atsisakoma siekiant palengvinti vairuotų naštą ir kad apskritai grynųjų pinigų apyvartos nebebūtų.

„Aišku viena, – ateityje reikės daug viešinimo, darbo grupei važiuoti į seniūnijas, žmonėms aiškinti. Laukia didelis darbas“, – sakė J. Michniovienė.

Naujai įdiegti kasos aparatai neprapuls

Bendrovė „Kretingos autobusų parkas“ už iš rajono biudžeto skirtus beveik 26 tūkst. eurų nupirko ir 10-yje į Palangą ir Klaipėdą kursuojančių autobusų neseniai įdiegė modernius išmaniuosius kasos aparatus. Kaip sakė įmonės direktorius Arūnas Mockevičius, sukūrus vieningą 5-ių savivaldybių elektroninio bilieto sistemą, šie aparatai nebūtų nei nurašyti, nei išmesti. „Jie turi interneto ryšį, ir bus galima puikiai pritaikyti, integruoti“, – sakė direktorius.

Įmonė kol kas koncentruojasi į kitus svarbius reikalus – artimiausią savaitę į pirmą reisą ketina „paleisti“ hibridinį autobusą. Tokių iš viso Autobusų parkas netrukus turės penkis.

„Tikriausiai pirmąkart per 27-erius metus rajono Savivaldybė investavo į mūsų technikos parko atnaujinimą – hibridiniams autobusams pirkti skyrė 60 tūkst. eurų“, – pasidžiaugė nuo praėjusių metų įmonei vadovaujantis A. Mockevičius.

• Rašyti komentarą (24)