![]() |
![]() |
|
Konferenciją paskyrė švietimo lyderiams
Simono Daukanto progimnazijoje įvyko respublikinė teorinė-praktinė konferencija-forumas „Inovatyvios idėjos mokyklos praktikai“. Renginyje dalyvavo ugdymo įstaigų vadovai iš visos Lietuvos – jie dalinosi patirtimi ir diskutavo apie inovatyvius sprendimus švietimo sistemoje. „Esminis konferencijos tikslas – inicijuoti inovatyvų požiūrį į mokyklos valdymą, švietimo aktualijas ir technologijas per mokyklų vadovų ir švietimo ekspertų bendradarbiavimą“, – teigė Simono Daukanto progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė, akcentuodama, kad konferencijos dalyviai buvo kviečiami susipažinti su inovatyvia mokyklų praktika, mokslinių tyrimų išvadomis, tuo pačiu skatinant mokyklų vadovus kurti tinklus, bendradarbiauti, užmegzti ryšius su švietimo ekspertais ir socialiniais partneriais. Konferenciją pranešimu „Pažangi prezentacija: inovacija tarp praeities ir ateities“ išskirtinai pradėjo pranešimų prodiuseris rašytojas Arturas Laskauskas, kurio pasisakymas, anot konferencijos rengėjų, buvo stiprus atspirties taškas visai dienai. „Lektorius akcentavo, kad tikrasis švietimo inovatyvumas neapsiriboja technologijomis – jis atskleidė viešojo kalbėjimo ir vizualinės komunikacijos tema, akcentuodamas, kad beveik 50 proc. prezentacijų Lietuvoje yra neįdomios, nuobodžios ir senoviškos – tai rodo apklausos duomenys. Tačiau profesionalios, paveikios prezentacijos dažnai daromos visiškai priešingai negu įprasta“, – lektoriaus pasisakymą apibendrindama Simono Daukanto progimnazijos direktorės pavaduotoja Živilė Sabaliauskaitė atkreipė dėmesį į tai, kad A. Laskausko įžvalgos konferencijos dalyviams padėjo pažvelgti į komunikaciją kaip vieną svarbiausių šiuolaikinės lyderystės įrankių.
Kad gera mokykla – tai besimokanti organizacija su pasitikėjimu grįsta kultūra, mentoryste, eksperimentavimu ir duomenimis paremtais sprendimais, atskleidė UAB „Gooliver“ lektorius Kęstutis Jovaiša, parengęs pranešimą „Nuolatinis tobulėjimas – Lietuvos ir užsienio mokyklų patirtis“. Kolegų dėmesio sulaukė ir Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorės Juditos Leščiauskienės pranešimas apie Lean metodo taikymą švietime – pranešėja akcentavo nuoseklų, darbuotojus įtraukiantį problemų sprendimo modelį, kuris padeda kurti tvarų kokybės kultūros augimą net ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Technologiniam proveržiui atstovavusi bendrovė „Robodam“ pademonstravo, kaip robotų procesų automatizavimas jau diegiamas mokyklose – nuo darbo krūvio skaičiavimo iki sutarčių ar ataskaitų formavimo. Tai padeda taupyti laiką, užtikrina tikslumą ir mažina administracinį krūvį. Buvo pademonstruotas Simono Daukanto progimnazijai sukurtas ir jau dabar veikiantis robotas.
Konferencijos kulminacija tapo Forumo teatro sesija, kurioje dalyviai ne tik stebėjo gyvai inscenizuotą mokyklinės situacijos modelį, bet ir galėjo aktyviai dalyvauti šiame procese – keisti veikėjų elgesį, siūlyti sprendimus ir išbandyti skirtingus scenarijus, sukurtus iš vadovų mokykloje gyvenimo ir pritaikytus būtent šiai konferencijai. Tai leido reflektuoti sudėtingus bendravimo, lyderystės ir pokyčių valdymo aspektus realiuose kontekstuose. Forumo teatras tapo puikiu įrankiu refleksijai, sustiprino konferencijos esmę – kad pokytis įvyksta tik tada, kai jame aktyviai dalyvaujama. Aktualią švietimo politikos temą gvildeno Loreta Šernienė, Alytaus miesto švietimo ir sporto skyriaus vedėja, atskleidusi švietimo įstaigų tinklo pertvarkos iššūkius ir galimybes, akcentuodama lyderystės, aiškios strategijos ir bendruomenės dalyvavimo svarbą. O Demokratinės mokyklos įkūrėjas Nerijus Buivydas, kalbėdamas apie šios mokyklos patirtis, išreiškė mintį: kai pasitikėjimas tampa pagrindine mokyklos vertybe, išlaisvėja tiek mokytojai, tiek vaikai, tiek tėvai, ir tai tampa didžiausia švietimo inovacija. Refleksiją „Kaip išugdyti inovacijas vartojantį / kuriantį žmogų?“ vedė Ž. Sabaliauskaitė. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 80 švietimo profesionalų – mokyklų vadovų, jų pavaduotojų, skyrių vedėjų, švietimo centrų atstovų. Dalyviai į konferenciją atvyko iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų: be Kretingos, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių, Mažeikių, Alytaus, Tauragės, Palangos, Skuodo, Rietavo, Akmenės, Kelmės, Radviliškio, Šilutės, Šilalės, Jurbarko, Kaišiadorių, Naujosios Akmenės.
„P. n.“ informacija
|