![]() |
![]() |
|
Grūšlaukės Užgavėnės – garbė Kretingos rajonui
Šiemet Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė keturios tradicijos, tarp jų – ir Grūšlaukės Užgavėnės. Mūsų rajono iš kartos į kartą perduodama tradicija yra pirmoji, įvertinta kaip nacionalinė vertybė – ligi tol buvo fiksuojamos rajono vertybės ir įtraukiamos į Rajono nematerialaus paveldo vertybių sąrašą. Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildę reiškiniai buvo pristatyti kovo 19 d. šventiniame renginyje Vilniaus rotušėje, dalyvaujant delegacijai iš Kretingos rajono, taip pat – būriui kaukėtų grūšlaukiškių persirengėlių. Jiems buvo įteiktas kultūros ministro Šarūno Biručio pasirašytas sertifikatas. „Iš Vilniaus po ceremonijos grįžome naktį su dainomis ir linksmybėmis. Visi labai patenkinti, kad mūsų bažnytkaimis tapo išskirtinis visoje Lietuvoje, niekur kitur niekas neišsaugojo tokių Užgavėnių, kaip pas mus. Mums ši šventė – labai svarbi: ruošiamės jai iš anksto ir noriai dalyvaujame eisenoje, kiekvienoje troboje esame laukiami“, – po šventės kalbėjo Grūšlaukės bendruomenės pirmininkas Leonas Jazbutis, patikinęs, kad sostinėje patirtu džiaugsmu norėtųsi pasidalinti ir su bendruomene, tačiau pavasaris skubina suktis darbymetyje. Rajono vicemerė Vaida Jakumienė, Kretingos rajono nematerialaus paveldo vertybių komisijos pirmininkė, pasidžiaugė, kad tai – pirmasis toks aukštas įvertinimas nacionaliniu lygiu įvertinimas, į Kretingą atkeliavęs grūšlaukiškių pastangomis. „Pagrindinis akcentas yra bendruomeniškumas, žmones vienija daugiau kaip 100-metį kaime išsaugota tradicija. Grūšlaukiškiai tai labai vertina ir tikslingai tam ruošiasi: jų kaukės perduodamos šeimoje iš kartos į kartą, yra konkretūs tradiciniai personažai, tarkim, „stiliaga“, vadas, gydytojas ir kt. Jų triukšminga eisena miestelyje trunka 10 valandų, per kurias aplankomos visos trobos – šių yra per 100, šeimininkai jų laukia, vaišina, kartu pokštauja, o vakare visa bendruomenė renkasi prie deginamos Morės“, – kalbėjo V. Jakumienė. Jos žodžiais, apdovanojimo ceremonijote taip pat buvo pasidžiaugta, kad Kretingos rajonas, vienas iš nedaugelio šalyje, prieš 5-erius metus ėmėsi sudaryti ir savojo krašto sąvadą, kuriame jau užfiksuotos 8 nematerialaus paveldo vertybės. Grūšlaukės Užgavėnių svarbą akcentavo ir rajono Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė: „Saugodami ir tęsdami senąją tradiciją, grūšlaukiškiai ir į apdovanojimą vyko su iš šio kaimo kilusio tautodailininko Adolfo Andriejaus Viluckio išdrožtomis kaukėmis, kurioms – per 60 metų ir kurios perduodamos šeimoje kaip paveldas. Tokios gilios tradicijos formuoja mūsų tautos identitetą, parodo mūsų tautos šaknis. Džiugu, kad jų išsaugojimas šiandieną susieja visą bendruomenę. Tai – mūsų pamatinės vertybės, atskleidžiančios lietuviškos tapatybės kodą.“ Grūšlaukės Užgavėnes, kaip Nematerialaus kultūros paveldo vertybės pripažinimą, teikė Kretingos rajono savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka ir Grūšlaukės kaimo bendruomenė. Grūšlaukės kaime šiandien skaičiuojama per 400 gyventojų. Šis kaimas iš kitų Lietuvos vietovių išsiskiria būtent susiformavusia išsaugota ir tebesitęsiančia Užgavėnių tradicija. Ir netgi tais laikais, kai daugelyje vietovių ši šventė buvo pakrikštyta į Žemės palydas, čia kasmet siautėdavo persirengėliai. Gyventojų teigimu, Grūšlaukei pasisekė, kad sovietmečiu, kuomet kilo ypatinga grėsmė lietuvių etninę tapatybę atskleidžiančioms tradicijoms, Grūšlaukės Užgavėnės nebuvo draudžiamos ar menkinamos: tuometiniai Grūšlaukės valdžios atstovai buvo geranoriški ir slėpdavo apie vykstančią šventę nuo aukštesnio rango valdininkų. --- Šiemet į Nacionalinį kultūros vertybių sąvadą dar buvo įrašyti: kanklės ir kankliavimas Lietuvoje, margučių marginimas vašku Alytaus apylinkėse ir žvejyba Kuršių mariose. Nuo Sąvado įkūrimo iki 2025 m. pradžios į jį įrašyta 70 nematerialaus kultūros paveldo reiškinių.
|