Juozas Žilvitis su žmona Emilija ir dukrele Gražina Olivija. Fot. Ignas Stropus. Palanga, 1935 m. liepos 18 d.

Svarbi misija formuojant ir plėtojant tarpukario Kretingos krašto visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo pagrindus teko pedagogams. Jie ne tik mokė vaikus, jie taip pat švietė suaugusiuosius, skleidė tautinę kultūrą, steigė visuomenines organizacijas. Vienas tokių prieškario Kretingos krašto šviesulių ir kultūros nešėjų buvo Juozas Žilvitis.

Juozas Žilvitis gimė 1903 m. Bružių kaime, esančiame Radviliškio rajono savivaldybėje. Baigęs Panevėžio realinę gimnaziją, studijavo Panevėžio mokytojų seminarijoje. Jau studijų laikais pasižymėjo kaip gabus organizatorius, todėl baigęs seminariją švietimo ministro įsakymu 1925 m. buvo paskirtas Rokiškio apskrities Skapiškio vidurinės mokyklos direktoriumi. Mokyklą 1929 m. uždarius, jam teko persikelti į Trakų apskritį, kur ėmėsi vadovauti Aukštadvario vidurinei mokyklai. Naujoje vietoje užtruko neilgai, nes jau 1930 m. rugpjūčio 21 d. buvo paskirtas Kretingos apskrities I (Kretingos) rajono pradžios mokyklų inspektoriumi.

Pradžios mokyklų inspektorius buvo tarpininkas tarp Švietimo ministerijos ir apskrities savivaldybės. Jis privalėjo kasmet aplankyti savo rajono mokyklas, domėtis, kaip įgyvendinama valstybinė švietimo programa, spręsti mokyklų problemas, vertinti pedagogų darbą, rūpintis jų darbo ir buities sąlygomis, kasmet organizuoti rajono mokytojų tobulinimui skirtas konferencijas. Todėl į inspektoriaus pareigas buvo parenkami motyvuoti, komunikabilūs, sugebantys diplomatiškai bendrauti, turintys organizacinių gabumų tarnautojai.

Kretingos apskrities I rajonui priklausė Kretingos miestas, Endriejavo, Gargždų, Kartenos, Kretingos, Kulių, Palangos ir Veiviržėnų valsčiai, o inspektoriaus būstinė buvo įsikūrusi Kretingoje, Birutės gatvėje. Rajone 1930 m. veikė 52 pradžios mokyklos, kuriose dirbo 78 pedagogai, mokinę apie 3 tūkst. mokinių. Ypatingą dėmesį naujasis inspektorius turėjo skirti švietimo ministro įsakymu nuo 1930 m. įvedamam privalomam pradžios mokyklų lankymui.

Kretingos šaulių rinktinės moterų sportininkių sekcijos narės su vadovu, rinktinės valdybos nariu J. Žilvičiu. 1931 m.

Amžininkai liudija, kad J. Žilvitis buvo linksmas, geranoriškas, sąžiningas, energingas ir veiklus žmogus, visapusiškai domėjęsis vaikų švietimu ir ugdymu. Greta pagal švietimo programą vedamų užsiėmimų, jo laikais daug dėmesio imta skirti vaikų ūkininkavimo įgūdžiams ugdyti. Prie pradžios mokyklų buvo steigiami Jaunųjų ūkininkų rateliai, kuriuose vaikai mokėsi ūkininkavimo pagrindų, stebėjo gamtą, užrašinėjo ūkinę tautosaką, steigė žemės ūkio literatūros knygynėlius, ruošė ir skaitė pranešimus apie žemės ūkio kultūrą ir ūkininkavimą, rengė nedideles savo darbų parodas. J. Žilvitis tapo 1936 m. įkurtos ir agronomo Kazimiero Tiškevičiaus vadovaujamos Kretingos apskrities Jaunųjų ūkininkų ratelių globos tarybos nariu. Dirbdamas inspektoriaus darbą, jis taip pat nuo 1931 m. dėstė Kretingos žiemos žemės ūkio mokykloje.

Kurdamas asmeninį gyvenimą, apie 1933 m. vedė bendraamžę Emiliją Sudeikytę, su kuria 1934 m. susilaukė vienintelės dukters Gražinos Olivijos Žilvitytės-Otus. Šeima gyveno Kretingoje, J. K. Chodkevičiaus gatvėje priešais vienuolyno sodą išsinuomotame bute.

Vidinės J. Žilvičio energijos užteko ne tik šeimai ir darbui, bet liko ir visuomeninės veiklos plėtotei. Kretingoje jis aktyviai įsijungė į Lietuvos Šaulių Sąjungos XV (Kretingos) rinktinės veiklą, rūpinosi patriotiniu ir kultūriniu šaulių auklėjimu, tautinių tradicijų propagavimu. 1930 m. gruodžio 7 d. tapo rinktinės tarybos nariu, vadovavo rinktinės šaulių moterų sportininkių sekcijai, 1931–1933 m. buvo renkamas rinktinės tarybos pirmininku. Tapęs apskrities tautininkų vadovu, 1935 m. pasitraukė iš šaulių rinktinės tarybos, pasilikdamas eiliniu organizacijos nariu.

Nesvetima J. Žilvičiui buvo ir politinė veikla. Jis tapo Lietuvių tautinio jaunimo „Jaunoji Lietuva“ sąjungos veikėju ir Lietuvių tautininkų sąjungos nariu, skatino pradžios mokyklų pedagogus steigti jaunalietuvių skyrius ir jiems vadovauti, 1934 m. tapo Lietuvių tautininkų sąjungos Kretingos apskrities valdybos pirmininku. 1937 m. Kaune įvykusiame Lietuvos tautininkų sąjungos atstovų suvažiavime kartu su Seimo pirmininku Konstantinu Šakeniu, Vidaus reikalų ministru Juliumi Čapliku ir Panevėžio apskrities tautininkų pirmininku Vabalu buvo išrinktas suvažiavimo prezidiumo nariu.

Pirklio Leibos Mendelovičiaus namas Viešojoje aikštėje, kuriame nuo 1935 m. sausio mėn. iki 1936 m. pradžios veikė Kretingos muziejus. Fot. Alfonsas Survila. Apie 1930 m.

J. Žilvitis dalyvavo organizuojant apskrityje įvairius masinius kultūrinių renginius, buvo Lietuvos Vakarų Sąjungos iniciatyva 1934 m. rugpjūčio 11–12 d. surengtos pirmosios Jūros šventės organizacinio komiteto narys. Šventė vyko Klaipėdoje ir Šventojoje, o jos pradžią paskelbė Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, kurį Šventosios uoste pasitikti ir pasveikinti šventės komitetas įpareigojo J. Žilvitį.

Dar dirbdamas Skapiškyje, susidomėjo kraštotyra, ėmė rinkti istorijos ir etninės kultūros vertybes. Atvykęs į Kretingą, įsijungė į Šiaulių kraštotyros draugijos veiklą. Jam talkininkaujant, draugija Kretingos apskrityje 1931 m. surengė 5 kraštotyrines ekspedicijas. Bendraujant su Šiaulių kraštotyros draugijos ir „Aušros“ muziejaus įkūrėju Peliksu Bugailiškiu, etninės kultūros tyrinėtoju Ignu Končiumi ir kitais entuziastais, kilo mintis Kretingoje įsteigti kraštotyros draugiją ir jos rūpesčiu išlaikomą muziejų. Draugijos įkūrimui 1934 m. buvo sudarytas ir apskrities valdybos patvirtintas Komitetas archeologiniams ir etnografiniams senovės kultūros paminklams apsaugoti, o jo pirmininku paskirtas J. Žilvitis. Komiteto iniciatyva 1934 m. gegužės 16 d. sušauktas steigiamasis Kretingos kraštotyros draugijos suvažiavimas. Jame dalyvavo ir draugijos nariais tapo per 40 kraštotyros entuziastų – mokytojų, savivaldybininkų ir ūkininkų.

J. Žilvitis inspektuoja Kulių valsčiaus Šiemulių pradžios mokyklą. Už jo stovi mokytojas J. Jonkus, 1935 m. balandžio 10 d.

Draugija nutarė tyrinėti Kretingos krašto praeitį, gamtą, kultūrą, saugoti istorijos ir kultūros paminklus, rengti tiriamąsias kraštotyros ekspedicijas, rinkti dvasinės ir materialinės kultūros vertybes. Surinktai medžiagai kaupti, saugoti ir eksponuoti ėmėsi kurti Kretingos muziejų, kurio steigimo organizaciniais klausimais rūpinosi minėtas komitetas, 1935 m. viduryje pervadintas Kretingos Muziejaus Komitetu. Jo pirmininku liko J. Žilvitis, vicepirmininku buvo paskirtas Kretingos burmistras Tomas Dambrauskas, iždininku – apskrities valdybos narys, Salantų valsčiaus viršaitis Kipras Stankūnas, reikalų tvarkytoju – miesto valdybos narys Antanas Dirmeitis, o revizoriumi – Kretingos miškų urėdas Marijonas Daujotas. Pradėdamas veiklą, Komitetas parengė ir išplatino apskrityje kreipimąsi į gyventojus: „Rinkime Kretingos muziejui medžiagą“.

Muziejus pradėjo veikti Viešojoje (dab. Rotušės) aikštėje, pirklio Leibos Mendelovičiaus namo antrajame aukšte Kretingos miesto savivaldybės išsinuomotų patalpų dviejuose kambariuose, kuriuose nuo 1935 m. sausio 30 d. iš gyventojų buvo priimami įvairūs eksponatai. Didžiausia dovana tapo steigėjo J. Žilvičio asmeninė kolekcija, kurią sudarė apie 500 muziejinių vertybių.

Kretingos muziejaus atidarymo aktas. 1935 m. liepos 12 d.

Iškilmingas Kretingos muziejaus atidarymas įvyko 1935 m. liepos 12 d. Šventę pradėjo J. Žilvitis, pranešimą skaitė profesorius Ignas Končius, tautinę juostą prie muziejaus durų perkirpo apskrities viršininkas Juozas Vaišnys. Šventėje dalyvavo gausus svečių būrys, tarp kurių buvo Šiaulių kraštotyros draugijos vadovas Petras Bugailiškis, poetas Juozas Butkus-Butkų Juzė, Lietuvos šaulių sąjungos vadas, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, kraštietis, Karo muziejaus įkūrėjas, generolas Vladas Nagevičius, visuomenės veikėjai Pranas Šilbajoris ir M. Šileika, apskrities gydytojas Jonas Nainys, provizorius Vladas Grudzinskas, XV (Kretingos) šaulių rinktinės vadas kapitonas Petras Buragas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Alfonsas Riauka, verslininkas, Kretingos burmistro padėjėjas Peisachas Zegermanas, Lietuvos banko Kretingos skyriaus direktorius Povilas Kopustinskas, Kretingos pašto viršininkas M. Kuršys, Valstybės saugumo policijos Kretingos rajono viršininkas Pranas Jakys, verslininkas J. Šadauskas, Kretingos apskrities komendanto padėjėjas kapitonas Jonas Jankus ir kt. Iškilmių proga buvo surašytas muziejaus atidarymo aktas, kurį pasirašė Kretingos Muziejaus Komiteto nariai ir svečiai.

Muziejaus veikla rūpinosi Kretingos Muziejaus Komiteto nariai, o vyriausiuoju reikalų tvarkytoju ir faktiniu muziejaus vadovu tapo J. Žilvitis. Patalpas prižiūrėjo mieste gyvenę kraštotyros draugijos nariai. J. Žilvičiui pavyko surasti muziejui vedėją, kuriuo 1935 m. gruodžio 15 d. pradėjo dirbti Kretingos pradžios mokyklos Nr. 1 mokytojas Viktoras Lingys.

Kretingos Muziejaus Komiteto pirmininkas Juozas Žilvitis (viduryje) ir muziejaus vedėjas Viktoras Lingys (dešinėje) etnografinėje ekspedicijoje bendrauja su vietos gyventoju. Fot. Ignas Končius, 1936 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

1936 m. pradžioje muziejų apskrities savivaldybė perkėlė į erdvesnes patalpas Kęstučio gatvėje netoli žvyrduobės iš Antano Vilko išsinuomotame raudonų plytų mūro name, kuriame iki Pirmojo pasaulinio karo veikė carinės Rusijos sienos sargybos Gargždų brigados ginklų remonto dirbtuvės. Tuo pačiu apskrities taryba patvirtino naują muziejaus statutą, paskyrė vedėjo ir patarnautojų etatus, numatė lėšas muziejui išlaikyti ir eksponatams įsigyti. Dalį lėšų eksponatams įsigyti ir pusei vedėjo algos padengti skyrė Švietimo ministerijos Kultūros departamentas.

Naujiems eksponatams įsigyti J. Žilvitis rengė kraštotyros ekspedicijas, kuriose dalyvavo jis pats, muziejaus vedėjas Viktoras Lingys, Kretingos kraštotyros draugijos nariai. Etnografinėms ekspedicijoms vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Ignas Končius, atvykdavęs vasaroti pas uošvį, apskrities notarą Joną Kentrą arba į savo vasarnamį Palangoje. Per ekspedicijas 1935 m. buvo surinkta 30, o 1937 m. – 200 eksponatų. Fondus papildė ir lankytojų dovanoti eksponatai. Iš jų reikia paminėti Baublių ūkininko Juozo Drungilo surastą Lenkijos, Lietuvos, Prūsijos, Švedijos ir Olandijos XVII–XVIII a. sidabro monetų lobį. Iš viso 1937 m. muziejus jau turėjo 2 tūkst. 633 eksponatus, iš kurių 1 tūkst. 225 vnt. sudarė etnografijos, 855 archeologijos ir numizmatikos bei 553 istorijos vertybės.

Į kraštotyros draugijos veiklą J. Žilvitis stengėsi įtraukti kuo daugiau pradžios mokyklų pedagogų ir valsčių savivaldybių tarnautojų. Šių žmonių išsilavinimas ir galimybės tiesiogiai bendrauti su vietos gyventojais teikė nemažos naudos muziejui. Jie tapo svarbiausiais muziejaus pagalbininkais, nuo 1935 m. vadintais Kretingos muziejaus bendradarbiais. Mieste gyvenantys muziejaus bendradarbiai tvarkė gautas muziejines vertybes ir prižiūrėjo muziejaus patalpas, o kiti rūpinosi muziejinių vertybių paieška, dalyvavo tiriamosiose ekspedicijose. Pavyzdžiui, Darbėnų pradžios mokyklos vedėjas Mykolas Rauchas perdavė muziejui Kalnalaukio (Lazdininkų) kaime rastus archeologinius radinius, aprašė Kretingos–Darbėnų pakelės smulkiąją architektūrą: kryžius, koplytstulpius ir koplytėles. Apskrities savivaldybės tarnautojas Pranas Budkus ne tik talkino muziejui, bet ir rašė straipsnius į Šiaulių kraštotyros draugijos leidinį „Gimtasai kraštas“. 1937 m. muziejus turėjo 75 bendradarbius. 1938 m. iš 70 bendradarbių 32 buvo mokytojai, 24 tarnautojai ir 14 ūkininkų.

Kretingos muziejaus vedėjas Viktoras Lingys prie naujojo muziejaus pastato Kęstučio gatvėje. Apie 1936–1940 m.

J. Žilvičio įkurtas Kretingos muziejus tarpukario Kretingos apskrityje buvo didelis kultūros ir švietimo laimėjimas. Muziejus kaupė ir propagavo medžiagą apie šio pajūrio krašto praeitį, materialinę kultūrą, kultūros paveldo paminklus.

Kaip ir daugelis kitų veiklių ir gabių asmenybių, J. Žilvitis siekė kuo aukščiau pakilti tarnybinės ir politinės karjeros laiptais, įsikurti laikinojoje sostinėje Kaune. Ruošiantis rinkimams į IV Seimą, Kretingos apskrities taryba 1936 m. gegužės 28 d. ypatingajame posėdyje kandidatais į tris vietas nuo apskrities iškėlė 6 asmenis, tarp kurių buvo ir J. Žilvitis. Deja, jam 1936 m. birželio 9–10 d. vykę rinkimai baigėsi nesėkme, todėl pasiekti Kauną politinės karjeros keliu nepasisekė.

Vis dėlto įsikurti laikinojoje sostinėje pavyko 1938 m., kai Švietimo ministro įsakymu J. Žilvitis buvo paskirtas Kauno amatų mokyklos direktoriumi. Su Kretinga jis atsisveikino 1938 m. rugpjūčio 19 d., muziejaus vairą perdavęs Kretingos Muziejaus Komiteto iždininkui ir Lietuvos Respublikos Seimo nariui Kiprui Stankūnui. Kretingos muziejui ir Kretingos kraštotyros draugijai tai buvo skaudi netektis, nes J. Žilvičiui išvykus, neatsirado kito tokio lygio kraštotyros darbo organizatoriaus ir vadovo.

Kauno aklųjų mokyklos-internato mokytojas Juozas Žilvitis (kairėje) su mokiniais kartonažo pamokoje. 1962 m. balandžio 6 d.

Dirbdamas Kauno amatų mokyklos direktoriumi, J. Žilvitis taip pat vadovavo Kauno valstybiniams dažymo ir dekoravimo mokytojų ir instruktorių kursams. Stengdamasis profesionaliai tobulėti ir siekti naujų tarnybinės karjeros viršūnių, 1939–1940 m. kaip laisvasis klausytojas lankė paskaitas Vytauto Didžiojo Universiteto Teisės fakulteto Ekonomikos skyriuje.

Tolimesnius asmeninio gyvenimo, tarnybinės ir politinės karjeros planus nutraukė 1940 m. birželį prasidėjusi sovietinė okupacija, kurios sąlygomis nepriklausomybės laikais vykdyta aktyvi patriotinė ir tautinė veikla skaudžiai atsiliepė likusiam J. Žilvičio ir jo šeimos gyvenimui. Okupantų pastatyta naujoji valdžia jį atleido iš visų pareigų, leisdama dirbti tik amatų mokyklos mokytoju. 1941 m. birželio 14–15 d. naktį su žmona Emilija, dukrele Gražina ir uošve Ona Sudeikiene buvo suimtas ir ištremtas į Rusijos Federacijos Altajaus krašto Kosichos rajone esantį Bajunovą, kur dirbo Kosichos runkelininkystės valstybinio ūkio lauko darbininku. Iš ten 1942 m. pervežtas į Jakutiją, į Kuogastachą prie Laptevų jūros. Čia dirbo Ust Jansko žuvies perdirbimo įmonės Kuogastacho žuvies pramoninio padalinio pirtininku, o nuo 1945 m. – sandėlininku-ūkvedžiu.

Atsidūręs tremtyje, J. Žilvitis išliko optimistas. Tai leido jam atlaikyti visus likimo siųstus išbandymus, o sugebėjimas komunikuoti padėjo grįžti prie pedagoginio pašaukimo: 1946 m. įsidarbino rusų kalbos mokytoju Kuogastacho pradinėje mokykloje, o 1948 m. paskirtas jos vedėju. Užmezgęs naujas pažintis, 1950 m. buvo perkeltas į Jakutijos sostinę, kur mokytojavo Jakutsko 16-ojoje septynmetėje mokykloje.

Iš tremties su šeima paleistas 1956 m., į Lietuvą grįžo 1957 m. Apsigyvenęs Kaune, visą likusį savo gyvenimą mokytojavo Kauno aklųjų mokykloje-internate. Mirė 1975 m., palaidotas Romainių kapinėse.

Kretingiškiai vertina Juozo Žilvičio nuopelnus Kretingos kraštui: jam 1988 m. (po mirties) buvo suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas. Minint Kretingos muziejaus 80-ąsias metines, Juozui Žilvičiui atminti Kretingos dvaro Ūkvedžio namo kieme 2015 m. pastatyta Angelo skulptūra (skulptorius Stasys Budrikis, Lenkimai).

Julius KANARSKAS

Kretingos muziejus

• Rašyti komentarą (4)