|
|
|
Artūras Kozlovskis: „Teatras – gyvas organizmas, kuriame liepsnoji širdimi“
Dainininkas, ilgametis Klaipėdos muzikinio teatro solistas Artūras Kozlovskis, gyvenantis mūsų rajone, netoli Jokūbavo, neslėpė: „Su Kretinga esu glaudžiai susijęs – daugybę metų čia koncertuodavau, esu užmezgęs ryšius su broliais pranciškonais, kartu su amžiną atilsį Broniumi Jonučiu buvome subūrę popklasikos grupę „Bella musica“, su kuria važinėjome ne tik po rajoną, bet ir Lietuvą.“ Koncertinė veikla nenutrūko Tačiau, anot dainininko, viskas juda į priekį, jo aplinkos žmonės išsiblaškė, vieni – liko Klaipėdoje, kiti į Vilnių ar Kauną išvyko. „Aš pats šiuo metu esu laisvai samdomas atlikėjas, teatre jau mažai bepasirodantis“, – apie gyvenimo vingius kalbėjo Lietuvoje gimęs dainininkas, turintis gruzinų, ukrainiečių ir lenkų šaknų. Nors šiuo metu solistas pasiūlymų koncertuoti sulaukia ne tiek, kiek norėtųsi, vis dėlto koncertinė veikla nėra nutrūkusi. „Teatre dar norėjau dainuoti vienoje operų, bet jaučiu, kad turbūt neteks jos sudainuoti. Bet šiaip, plačiąja prasme, visada stengiausi ne tik įsikūnyti į personažą, bet ir dainuoti kuo nuoširdžiau“, – A. Kozlovskis pridūrė, kad jam pačiam labiausiai prie širdies buvo kunigo vaidmuo „Paryžiaus katedroje“, kuri yra viena labiausiai žiūrimų ir daugiausia nominuotų operų – už Frolo vaidmenį A. Kozlovskis, kaip geriausias solistas, buvo pristatytas „Padėkos kaukei“, o apdovanojimas už geriausią režisūrą buvo skirtas būtent „Paryžiaus katedros“ režisieriui Ramūnui Kaubriui. Planuose – lietuviškų dainų programa „Labai pavargau per kovidą. Teatrai uždaryti, spektaklių nerodėme. Paskui po truputį teatrų durys prasivėrė žiūrovui: salėje sėdi 50 žmonių, o scenoje – 100 atlikėjų. Paskui žiūrovų skaičių padidino iki 70... Įsivaizduokite, ką reiškia dainuoti iš esmės tuščiai salei. Dainuoji juk žmonėms, ne sienoms, turi matyti žmogaus akis, sulaukti atgalinio ryšio. Atiduodamas gauni, ir širdyje dar stipriau ta ugnis ima degti. O tuo metu teatras dar buvo remontuojamas, neturėjome savo namų, blaškėmės. Dauguma pavargo, su manimi iš teatro išėjo ne vienas mano kartos atlikėjas“, – atviravo 59-erių Artūras, šiuo metu su žmona Gitana įsikūręs toliau nuo miesto šurmulio ir gyvenantis ramų šeiminį gyvenimą. „Labai mėgau dainuoti rusų romansus. Su jais išvažinėjau ne tik po Baltijos kraštą, bet ir visą Europą. Dabar, prasidėjus karui, rusų kalbos vengiama, ypač Lietuvoje. Man pasiūlo dainuoti lietuviškai, bet gi tie romansai parašyti būtent rusų kalba. Kodėl, tarkime, ispaniškų dainų niekas nedainuoja lietuviškai? Esu bandęs ir ispaniškai dainuoti, bet kažkaip neprilipo. Tad jau porą metų jaukinuosi mintį sukurti lietuviškų dainų programą, kurioje skambėtų ir harmonizuotų liaudies dainų. Tikiuosi, pavyks. Jei turėčiau patikimą pianistą, šis sumanymas greičiau pajudėtų“, – vylėsi A. Kozlovskis, vis dar pamenantis ir gruziniškų patiekalų skonį, svetingumą bei kalbą, kurios taip ir nepavyko savyje atgaivinti.
Trauka ir meilė muzikai – iš motinos Trauką ir meilę muzikai Artūras jaučia paveldėjęs iš savo motinos Svetlanos Kozlovskajos, kuri savo metu Kaune buvo garsi estrados dainininkė. Nors mamos jau nebėra, vyras tikisi, kad galbūt archyvuose yra išlikę bent keli mamos atliekamų dainų įrašai, kurių labai norėtųsi pasiklausyti. „Tais laikais estrada buvo saviveiklinė. Vis dėlto ji iš to gyveno. Buvo labai populiari. Ir aš jai padėdavau. Dainavau, bet niekada nemaniau tapsiąs dainininku“, – prisiminimais dalinosi Kaune užaugęs ir gyvenęs menininkas. „Esu dainavęs vokiečių, prancūzų, italų kalbomis. Yra korepetitoriai, kurie moko tarties, kirčiavimo. Turime ir pažodinį vertimą, kad suprastume, apie ką dainuojame. Nors ir labai patogi dainuoti, bet vis dėlto sunkiausia man yra prancūzų kalba, lengviausia – italų. Jos teko mokytis pas žurnalistą Paulių Jurkevičių, kuris kartu su žmona mums Kaune, akademijoje, yra dėstęs italų kalbą“, – pasakojo solistas. Dvi dukras, šiuo metu gyvenančias Didžiojoje Britanijoje, užauginę sutuoktiniai Artūras ir Gitana džiaugėsi, kad merginos irgi pasuko meno keliu: vyresnė, įgijusi edukologijos mokslų bakalaurą, šiuo metu vienoje gimnazijų dirba meno mokytoja, jaunėlė – pianistė. Tiki laimę radęs Lietuvoje „Daugelis mano draugų kauniečių yra išvažiavę į užsienius laimės ieškoti. Nė vienas dar negrįžo, tad, manau, tą laimę ten yra radę. Man ir čia neblogai – turėjau gana nemažai darbų, įsigijau draugų. Tikiu ir aš laimę radęs – kartu su žmona esame 31-erius metus, gaila tik, kad vaikai toli, bet tai jų kelias, jiems gyventi. Jaučiuosi išpildęs save profesijoje, nemažai atlikęs vaidmenų, turėjęs ir gana ryškių personažų. Nors niekada nemaniau tapsiantis operos dainininku, bet paskui, per užsispyrimą supratęs, kad sekasi – užsikabinau. Mano mokytojas Gediminas Šmitas, pirmasis įžvelgęs mano balso galimybes, daug man padėjo“, – atviravo A. Kozlovskis, prisiminęs ir vieną pirmųjų linksmesnių nutikimų scenoje, kuomet buvo nutarta jį į sceną išleisti su spektakliui paruoštu automobiliu, tačiau scenos darbininkai taip stipriai jį stumtelėjo, kad A. Kozlovskis bėgte išbėgo, taip sukeldamas ir žiūrovų, ir orkestro, ir scenoje stovinčių kolegų juoką. „Teatras yra gyvas organizmas. Tai yra momentas, akimirka. Pamenu, Vilniuje teko dainuoti ant galvos užsidėjus turbaną, kuris vos linktelėjus nukrito į orkestro duobę. Nepasimečiau, dainavau toliau, tik žiūriu – tas turbanas atgal parskrenda“, – juokėsi solistas, prisipažinęs, kad, nors šiuo metu ir trūksta aktyvios veiklos, bet jis jaučiasi laimingas. Ir – optimistiškai nusiteikęs: „Ateina laikas, ir visi po truputį pasitraukiame į šalį. Dar turiu kūrybinių planų sukurti lietuviškos muzikos programą, galbūt pavyktų įrašyti kompaktinę plokštelę, turiu pasiūlymą iš latvių. O bus, kaip bus.“ --- Artūras Kozlovskis, lietuvių dainininkas, bosas. 1997 m. magistro laipsniu baigė Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakultetą Juozo Gedimino Šmito klasę. 1996–2000 m. dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultete. 1995–1998 Kauno muzikinio teatro, 1996–1997 Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, nuo 1998-ųjų – Klaipėdos muzikinio teatro solistas. Sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose.
|
|
