Vienbalsiai – Savivaldybės Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitete, vienbalsiai – ir neeiliniame Tarybos posėdyje. Taip politikai pritarė 12-os mln. eurų vertės potvynių rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimo rajone projektui.

Pasitarnaus Kartenai ir „Rasos“ sodininkams

Didžioji dalis lėšų „ateis“ iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų, o likusią dalį – 15 proc. – turės prisidėti Kretingos rajono savivaldybė. Komiteto pirmininkas Vytautas Ročys patikslino: 2025-aisiais iš biudžeto reikės atseikėti 43 tūkst., o 2026–2029 m. – apie 2 mln. eurų.

„Pinigai yra dideli, bet ir potvyniai Kretingos rajone dideli“, – siūlydamas pritarti, akcentavo V. Ročys.

Tačiau „briedis“ kol kas dar – laukuose, norint Aplinkos ministerijai pateikti paraišką, projektą pirmiau reikės parašyti ir laimėti. Pasak mero Antano Kalniaus, gautas finansavimas ir tai teišspręstų tik dalį rajonui svarbių klausimų. Pirmiausia, būtų galima sutvarkyti palei miestelį esančius pylimus Kartenoje, taip pat – sodininkų bendrijoje „Rasa“.

Tvinstančių sodų problemą buvo bandoma spręsti dar 2019–2020-aisiais, tačiau pirmininkei paprieštaravus, projektas įgyvendintas ne visas, dalį neįsisavintų pinigų net teko grąžinti. Dabartiniu projektu darbus būtų galima pabaigti. Pasak mero, įrengta reversinė siurblinė lietaus ir drenažo vandens pertekliui leistų subėgti į tvenkinį, iš jo patektų į Minijos upę. Vasarą priešingas variantas – iš upės vanduo būtų pompuojamas į tvenkinį, sodininkai galėtų pasilaistyti savo daržus.

Komiteto narys Povilas Černeckis pasiteiravo, ar planuojamiems darbams dabar jau tikrai pritars sodininkų bendrija, ar su jos nariais pasišnekėta?

Mero teigimu, pasikeitus pirmininkui, dialogas vyksta, sodininkai žino, kad potvyniai kartojasi, ir jau patys prašosi Savivaldybės pagalbos.

Ne už borto ir Juodupėnai

Pagal tą patį projektą galimai būtų sutvarkyta ir Juodupėnų užtvanka. Komiteto narys Giedrius Petreikis suabejojo „prie ko“ čia Juodupėnai? Esą koks potvynio valdymas hidrotechniniu statiniu? Ar nefunkcionuoja, ar norima rekonstruoti? Savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė paaiškino, kad, pretenduojant į didesnę lėšų, kurias galima gauti, sumą, projekto apimtis gali būti plečiama. Be to, Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė patikino, kad Juodupėnų polderio būklė itin prasta, iš rikiuotės išėjęs pats siurblys. Jei tik galima pasinaudoti projektu, kad nereikėtų remontui šimtų tūkstančių eurų iš biudžeto, – kodėl gi ne? Apliejamas plotas ten – didžiulis.

Kretinga prašosi atskiro dėmesio

Rajono Tarybos narys Saulius Šopaga teiravosi, kodėl projektu negali būti sprendžiama dėl Kretingos mieste gresiančių potvynių?

„Teoriškai svarstom išmokti juos valdyti, saugoti miestą nuo perpylimų per užtvanką, tačiau apie jos rekonstrukciją neužsimenama“, – sakė politikas. Buvo paaiškinta, kad šis projektas – ne apie Akmenos, o apie Nemuno deltos Minijos upės suvaldymą. Miesto klausimas nėra paliktas likimo valiai, numatyta dukart per metus nuleisti Akmenos upės vandenį. O kiek tai efektyvu, bus matyti.

A. Kalniaus žodžiais, galima pasistengti sutvarkyti, kad Kretingos gyventojams būtų mažiau bėdų, tačiau problema persikeltų į Klaipėdos rajoną, iš ten – į Klaipėdos miestą. Todėl, visų trijų savivaldybių merų nuomone, šiuo atveju reikalingas mokslinis darbas, kaip išmokti teisingai potvynius suvaldyti.

Komiteto narys Romualdas Jablonskis sureagavo, kad sprendimas pritarti tokiam stambiam projektui priimamas skubotai, verčiantis per galvą.

„Aš nieko prieš, potvyniai – problema, kurią turime spręsti. Bet taip nebūna, kad vos mėnuo skirtas paraiškoms pateikti. Ar šiek tiek nepramiegojom, kad paskutinę minutę bandom įtilpti į paskutinį traukinį?“ – klausė jis.

V. Preibienė patikino, kad kvietimas paraiškai buvo gautas lapkričio pabaigoje. „Susidomėjom, turėjom susitikimų, pokalbių apie tai ir Klaipėdoje, kur buvo pristatyta programa. Kuo greičiau dabar norim nusipirkti projektinius pasiūlymus ir pateikti paraišką finansavimui gauti“, – sakė ji.

• Rašyti komentarą (2)