Savivaldybės iniciatyva, antradienį žaibiškam pasitarimui buvo sukviesti Kretingos rajone esančių sodininkų bendrijų pirmininkai. Jie turėjo čia ir dabar apsispręsti, ar pavyks įsisavinti 100 tūkst. eurų finansinę paramą.

Mažųjų „nešildo“

Tokia didelė suma iš biudžeto sodininkų bendrijoms šiemet skiriama pirmą kartą.

„Suprantam, kad išaugot savo marškinėlius, esat nebe tie kolektyviniai sodai, kur vien tik burokėliai auginami arba atvažiuojama pailsėti, o gyvenamosios teritorijos, mažos gyvenvietės. Pečius surėmę, galėsim padaryti daug darbų“, – įžanginį žodį tarė meras Antanas Kalnius.

Sutarta, kad 60 proc. skirtų lėšų bus galima panaudoti keliams, o 40 proc. – kitoms išlaidoms.

Tačiau, užuot gera žinia pradžiuginęs ir pats pakiliai nusiteikęs, rajono vadovas sodininkų bendrijų akyse pamatė daugiau rūpesčio negu laimės: o kaip reikės siūlomas lėšas įsisavinti, juolab kai 50 proc. prie gaunamos kompensacijos reikės prisidėti patiems? Iš kur gauti pinigų?

„Pavyzdžiui, manęs tie pinigai „nešildo“, mes realiai visiškai neturim pinigų darbų pradžiai. Metinis biudžetas – 12 tūkstančių eurų – viskam: infrastruktūrai, administracijai išlaikyti... Geriausiu atveju iš gyventojų surenku 6 tūkstančius eurų, Savivaldybė kompensuoja tuos 3 tūkstančius, ir tai yra uždėtos lubos“, – kalbėjo „Vienybės“ sodininkų bendrijos pirmininkas Alvydas Daukšas.

Tokių mažų bendrijų, kurių biudžetai maži, rajone – ne viena, ir jas pykdo rėmimo tvarkos pirmas punktas apie konkurencingumą. Didžiosiose bendrijose daugiau gyventojų – daugiau surenkama ir lėšų. Kita vertus, kai teritorija didesnė, daugiau darbų atliekama, todėl, kaip sakė „Draugystės“ sodininkų bendrijos pirmininkė Loreta Žukauskienė, automatiškai išlaidos būna didesnės.

Priklausys nuo pirmosios kregždės

Tačiau po netikėtos žinios, kad finansavimas šiemet taip smarkiai didinamas – pernai skirta 40 tūkst. eurų, – ir didžiosioms sodininkų bendrijos tenka sukti galvą, kaip įsisavinti lėšas. Jeigu to padaryti nepavyks, pinigai bus grąžinti į rajono biudžetą, vadinasi, – jų nereikėjo. Esą kitais metais apie tokią sumą bus galima pasvajoti, nes rajono Tarybą sunku bus įtikinti. Svarbiausia, kad ta pirmoji kregždė pasirodytų gyvybinga, kad būtų parodytas rezultatas, ir nereikėtų vėl grįžti prie 30–40 tūkstančių eurų finansavimo.

Rajone iš viso yra 10 sodininkų bendrijų, iš šiemet skirtų 100 tūkstančių eurų kiekvienai tektų po 10 tūkst. eurų, bet antra tiek prisidėjus, jos turėtų išleisti po 20 tūkst. eurų. Didžiosios panašiai tiek ir išleidžia, bet atsimeta administraciniai mokesčiai, į sumą neįskaičiuojami atlyginimai. Vienais metais už kanceliariją kompensuojama, kitais nebe – čia kaip rajono Taryba pažiūri.

L. Žukauskienės žodžiais, realiai kompensuojama už projektų rengimą, kelių priežiūrą – žvyravimą, skaldavimą, greideriavimą, laistymą.

A. Kalnius sodininkų bendrijų pirmininkams davė namų užduotį – nedelsti, nors sąmatos patvirtintos iš anksto, pasistengti įtikinti gyventojus kuo greičiau surinkti daugiau pinigų, sukaupti finansinį rezervą ir patirti kuo daugiau išlaidų už atliktus darbus, pagrįstus įrodančiais dokumentais.

„Tikrai gavom „aukso puodą“, bet kaip juo pasinaudoti?“ – juokavo ir patys sodininkų atstovai. Pasigirdo siūlymų apie apmokėjimą avansu, tačiau tokios galimybės nėra, Savivaldybė apmoka tik už atliktus darbus. Tada buvo sprendžiama bent paraiškos teikimo laiką nutolinti mėnesiu, nuo gegužės iki birželio 1-osios. Šiam siūlymui pritarta.

Kelius mielai perimtų, bet...

Rajono Savivaldybė pasiryžusi savo žinion perimti sodininkų bendrijų kelius. Tačiau ir šis reikalas gali strigti, mat atsižvelgiama į prioritetus: kelias negali būti siauresnis negu 4,5 m, jis negali pasibaigti akligatviu, nes tokiu atveju neatitiks priešgaisrinių reikalavimų, nebus kur apsisukti gaisrinėms cisternoms. O kone visose sodininkų bendrijose akligatvių yra labai daug.

„Daugumoje sodininkų bendrijų tik vienas du pagrindiniai keliai, jie išsišakoję į lygiagrečias gatves. Laisvų plotų įrengti vietą apsisukti gaisrinėms neturim, atsiremiam į bendrijos ribas, į tvorą“, – sakė L. Žukauskienė.

Pasinaudojusi proga, apie sunkiasvorių miškovežių, pažeidžiančių kelio ženklo, ribojančio svorį iki 20 tonų, niokojamą asfaltą nebe pirmą sykį nuoskaudą išsakė „Ąžuolo“ sodininkų bendrijos pirmininkė Ingrida Derkintytė-Rumbutienė. Gyventojai nepatenkinti, nes kelias – jų turtas, jie patys investuoja į infrastruktūros tvarkymą. „Dabar štai ir vėl aplink bus kertama, matom, kad medžiai jau pažymėti“, – kalbėjo pirmininkė.

Meras patarė kreiptis į Kretingos seniūnę Sigitą Riepšaitę. Nepavykus problemos išspręsti, apie tai būtų pranešta valstybinei Kelių transporto inspekcijai.

• Rašyti komentarą (0)