Raštuose pas pulkininką Stanislovą Derbutą gyvenęs brolis Juozapas Derbutas, už paramą atsikuriančiai Lietuvos valstybei ir kariuomenei gavęs žemės Sauserių kaime. Fotografuota JAV. XX a. 2 deš. Nuotrauka iš Darbutų giminės archyvo (gauta iš Stefanijos Darbutaitės Grigaliūnienės).

Tarp sovietmečiu sunaikintų Kretingos rajono gyvenviečių yra Raštų kaimas. Jo žemės driekėsi rajono rytiniame pakraštyje, plento į Šiaulius dešinėje pusėje, abipus kelio į Kulius nuo Kartenos sportinės aviacijos aerodromo iki Gaudučių palivarko (dvaro) sodybos.

Apie ištakas

Raštų kaimo istorijos ištakos glaudžiai susijusios su Gaudučių kaimo ir palivarko (dvaro) praeitimi. Į pietus nuo dabartinio Palangos–Šiaulių plento iki Alanto, Karkluojės ir Rupšupio upelių nuo XVI a. plytėjo per Valakų reformą įkurto Gaudučių kaimo žemės. Sodybos kūpsojo dešiniajame Alanto krante, abipus gatvės, besitęsiančios tarp Karkluojės ir Rupšupio upelių. Jas supo arimai, o šiaurinėje ir rytinėje kaimo žemių dalyje driekėsi akmeningos, krūmais ir medžiais apaugusios, pievos bei bendrosios ganyklos.

Per baudžiavos panaikinimo reformą Gaudučių kaimą grafai Pliateriai panaikino, o jo žemėje įkūrė palivarką – Kartenos dvaro ūkinį padalinį, kurio sodybą pastatė į šiaurės rytus nuo senosios kaimavietės, arčiau Kartenos–Plungės vieškelio. Abipus palivarko sodybos besidriekianti plėšininė ganyklų žemė buvo paversta dirbamais laukais, o palivarko galvijų bandoms ganyti paliktos tik į rytus nuo jo sodybos buvusios ganyklos.

Vykdant Lietuvos žemės reformą, Gaudučių palivarko valda iš Lenkijoje gyvenančios savininkės grafienės Sofijos Pliaterytės-Vieliopolskos buvo nusavinta ir paimta valstybės žinion. Vakarinė ir pietinė palivarko žemių dalys buvo išdalintos atgimusio Gaudučių kaimo žemdirbiams. Palivarko sodyba su daugiau kaip 188 ha žemės tapo valstybiniu pavyzdiniu kultūriniu ūkiu, administruojamu vyriausybės skiriamo valdytojo. Rytinė žemių dalis – buvusios ganyklos su dalimi ariamos žemės, buvo išskirstytos į vienkieminius ūkius, kuriuos Lietuvos žemės reformos komisija išdalino buvusiems Gaudučių palivarko kumečiams ir iš kitų vietovių atsikėlusiems bežemiams.

Per Lietuvos žemės reformą Gaudučiai oficialiai buvo padalinti į du administracinius-teritorinius vienetus: Gaudučių kaimą, apėmusį vakarinę ir pietinę istorinių žemių dalį, ir Gaudučių II kaimą, kuriam atiteko palivarko sodyba ir į rytus nuo jos besikuriančių naujakurių ūkiai. Naujasis Gaudučių II kaimas, siekiant atskirti jį nuo senųjų Gaudučių, 1927 m. oficialiai pervadintas Raštais. Kartenos bažnyčios metrikų knygose kitaip dar jis vadinamas Gaudučiais-Rasčiais, Resčiais. Palivarko sodybą vietos gyventojai vadino Gaudučių dvaru. Šiuo vardu ji vadinama ir kai kuriuose dokumentuose, nors oficialiai atskiro teritorinio vieneto nesudarė.

Pagal administracinį-teritorinį suskirstymą Raštai priklausė Kartenos valsčiaus Dauginčių seniūnijai. Kaimo rytiniame pakraštyje ošė Pušyno miškas, skyręs nuo Baltmiškių, o iš kitų pusių jį supo Mamių, Kupšių, Gaudučių ir Dauginčių kaimų žemės. Nuo Mamių pusės pietiniu kaimo žemių pakraščiu Gaudučių link tekėjo dešinysis Alanto intakas Rupšupis.

Gaudučių II, arba Raštų kaimas Lietuvos kariuomenės topografijos tarnybos parengtame ir apie 1939 m. išleistame Kartenos–Plungės apylinkių topografiniame žemėlapyje.

Apie asmenybes

Kaime įsikūrė apie 12–15 naujakurių šeimų, tarp kurių buvo Gečai, Kumpiai, Geležiniai, Skinkiai, Gaigalai, Jonauskai, Dauginčiai, Maciuliai, Račiukaičiai ir kiti. Jonauskų sūnus tapo kaimo siuvėju. Gaigalų šeimoje 1921 m. kovo 26 d. gimė sūnus Vytautas Gaigalas, kuris, baigęs mokslus, per karą pasitraukė į Vakarus, tapo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės visuomenės veikėju, lietuvių išeivijos rašytoju.

Raštuose gyveno Lietuvos žemės ūkio ministerijai priklausančio Gaudučių pavyzdinio kultūrinio ūkio valdytojas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas Stanislovas Derbutas, gimęs 1875 m. miestelio šalia Pavandenės (Varnių vls.) bajoro Andrejaus Juozapato Derbuto šeimoje. Jis mokėsi Šiaulių gimnazijoje ir Vilniaus pėstininkų junkerių mokykloje. 1901 m. gavo paporučikio karinį laipsnį ir 109-ame Volgos pėstininkų pulke pradėjo savo karo tarnybos karjerą. Po metų buvo perkeltas į sienos apsaugos tarnybą. Pradėjęs karo tarnybą, sukūrė šeimą, su žmona Vanda susilaukė dukterų Janinos ir Vandos. 1904–1905 m. dalyvavo Rusijos–Japonijos kare, kuriam baigiantis buvo apdovanotas Šv. Stanislovo III laipsnio ordinu, pakeltas į poručikus ir grąžintas pasienio tarnybon. Tarnavo Rusijos imperijos šiaurėje, Sienos sargybos atskirojo korpuso I apygardos Ypatingajame Baltosios jūros skyriuje. Kildamas karinės tarnybos laiptais buvo pakeltas štabskapitonu (1909 m.), rotmistru (1913 m.), vadovavo Kušerkos ir Solombalos sienos sargybinių būriams, Ypatingojo Baltosios jūros skyriaus Mokomajam būriui. Pirmojo pasaulinio karo metais 1917 m. priskirtas Karinio laivyno žinion ir pakeltas į kapitonus.

Prasidėjus Rusijos pilietiniam karui, karinę tarnybą tęsė Šiaurės fronto baltagvardiečių kariuomenėje, nuo 1918 m. – Arkties vandenyno flotilėje, o nuo 1919 m. liepos iki 1920 m. sausio tarnavo Archangelsko karo uosto valdyboje, buvo šio uosto viršininkas. 1919 m. gruodžio 1 d. jam suteiktas pulkininko karinis laipsnis. Raudonajai armijai iš Archangelsko išstūmus baltagvardiečius, 1920 m. kovo antroje pusėje evakavosi į Norvegiją, mėnesį praleido Vorneso lageryje.

Iš Norvegijos 1920 m. grįžo į gimtąją Lietuvą, įstojo į kariuomenę, gavo pulkininko leitenanto laipsnį ir buvo paskirtas karininku ypatingiems reikalams prie Lietuvos kariuomenės vado. Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms, tapo pulkininku, vyriausybės buvo paskirtas valstybinio Gaudučių pavyzdinio kultūrinio ūkio valdytoju. 1926 m. rinkimuose į Seimą drauge su Lietuvos Respublikos prezidentu Aleksandru Stulginskiu, Lietuvos ūkininkų sąjungos centro valdybos pirmininku Feliksu Mikšiu, Kretingos apskrities ūkininku Stasiu Daknevičiumi ir kitais žemaičių krašto ūkininkais buvo įrašytas į Lietuvos ūkininkų sąjungos kandidatų sąrašą, iškeltą IV rinkimų apygardoje, apėmusioje Telšių, Kretingos ir Mažeikių apskritis. Vidaus reikalų ministro įsakymu, 1930–1934 m. tarnavo Kretingos apskrities viršininku, kartu su apskrities savivaldybės tarnautoju Pranu Budkumi ir pedagogu, Kretingos apskrities pradžios mokyklų inspektoriaus įstaigos tarnautoju Antanu Saulevičiumi sudarė Kretingos apskrities valdybą.

Pas pulkininką Gaudučiuose II (Raštuose) buvo apsistojęs Jungtinių Amerikos Valstijų akmens anglies kasyklų šachtose sveikatą praradęs ir apie 1922–1924 m. į Lietuvą sugrįžęs brolis Juozapas Derbutas. Kuriantis Lietuvos valstybei, emigracijoje jis drauge su kitais išeivijos lietuviais daug prisidėjo atsikuriančiai valstybei ir jos kariuomenei teikdamas materialinę pagalbą. Už tai išparceliuoto Grabšyčių palivarko žemėje įkurtame Sauserių kaime iš valstybės gavo žemės sklypą, į kurį iš Raštų su šeima persikėlė gyventi. Mirė po karo, palaidotas Kartenos kapinėse.

Lietuvos ūkininkų sąjungos kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimą sąrašas, 1926 m. iškeltas IV (Telšių) rinkimų apygardoje. Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Pabėgo darbus palikę

Raštų žemė nebuvo derlinga. Vienkiemiais išsimėčiusių ūkių vidutinis dydis siekė apie 10 ha. Valstiečiai vadino save ūkininkais, tačiau gretimų kaimų ūkininkai, valdę 20 ha ir didesnius ūkius, jų tokiais nelaikė ir naujakurius vadino sklypininkais.

Kartenos parapijos santuokų metrikų knygos liudija, kad 1931–1937 m. Raštuose įvyko 4 vestuvės. 1931 m. Juozapas Kubilius vedė Karoliną Beržanskaitę iš Rubulių kaimo. Našlys Leonardas Rojus, metus gedėjęs nuo džiovos mirusios ir vaikų nepalikusios pirmosios žmonos Marijonos Budrytės, 1936 m. aukso žiedus sumainė su Monika Paulauskaite iš artimo Martynaičių kaimo. Dvejos vestuvės įvyko 1937 m. Minėto Juozapo Kubiliaus brolis Jonas Kubilius į žmonas paėmė Valeriją Žilinskaitę, gyvenusią kitapus Alanto esančiuose Vėlaičiuose. Paskutiniai prie altoriaus amžinos meilės įžadus davė Justina Česnauskaitė iš Raštų su karteniškiu Tadu Šlima.

Deja, ramų ir vilties teikiantį kaimo gyvenimą nutraukė ir sujaukė 1940 m. birželį sovietų įvykdyta Lietuvos okupacija. Okupacinės kariuomenės vadovybė planavo Kartenos apylinkėse pastatyti karinį lauko aerodromą. Valsčiuje apsilankę kariniai specialistai tinkamiausia tam vieta parinko Raštų kaimą. Aerodromą statyti buvo numatyta rytinėje kaimo dalyje, kurioje esančią žemę sovietų valdžia nacionalizavo ir perdavė kariuomenės reikmėms. Nusavintų žemės sklypų savininkai su šeimomis buvo iškeldinti į gretimus Dauginčių ir Gintarų kaimus, o jų sodyboms griauti ir aerodromui formuoti atvežta šiam kraštui neregėta technika – traktoriai, buldozeriai. Tačiau technikos nepakako, todėl darbams buvo samdomi apylinkės ūkininkai su savo arkliais ir vežimais. Vis dėlto okupantams savo planų nepavyko nė įpusėti, nes, prasidėjus nacistinės Vokietijos kariuomenės puolimui, darbai buvo nutraukti, o juos vykdę kariškiai pabėgo į Rytus.

Nenugriautos liko vakarinėje kaimo žemių dalyje, arčiau Gaudučių palivarko arba pavyzdinio kultūrinio ūkio stovėjusios sodybos. Pavyzdinį kultūrinį ūkį sovietų valdžia pokariu perdavė į Kartenos valsčiaus Žemės fondą ir pavertė Kretingos tarybinio ūkio Gaudučių skyriumi. Prasidėjus prievartinei asmeninių valstiečių ūkių kolektyvizacijai, buvusio palivarko sodyboje valdžia nutarė įsteigti kolektyvinio ūkio administracinį-gamybinį centrą, prie kurio planavo prijungti Gaudučių, Dauginčių ir Raštų kaimų valstiečių ūkius.

Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio (Laisvės) paminklo atidengimo iškilmės Kretingoje. Dešinėje – paminklą konsekruoja pranciškonų kunigas tėvas Augustinas Dirvelė, kairėje priekyje stovi Kretingos apskrities viršininkas Stanislovas Derbutas (?). 1931 m.

Vietoj karinio – sklandymo aerodromas

Išlikusių Raštų kaimo sodybų šeimininkai neskubėjo stoti į įsteigtąjį „Tarybinės žemės“ kolūkį. 1949–1950 m. asmeniniuose ūkiuose toliau šeimininkavo 5–6 šeimos, o Marijos Gaigalienės ir Apolonijos (Paulinos) Vaičienės 9,42 ha ir 8,09 ha dydžio ūkiai buvo registruoti laisvo valstybinio žemės fondo vardiniame sąraše. 1950 m. į kolūkį įstojo Vladas Geležinis su 6,19 ha žemės, buvusį M. Gaigalienės ūkį perėmęs Stepas Almonas su 9,42 ha žemės, Stasė Gaudutienė su 6,10 ha žemės ir Magdalena Vasiliauskienė su 7,74 ha žemės. Individualinių valstiečių sąrašuose beliko tik Marija Gečienė, valdžiusi 4,11 ha žemės, iš kurios ariami buvo 2,60 ha. Sovietmečiu Raštai priklausė Dauginčių, o nuo 1954 m. – Kartenos apylinkei. Per pirmąjį gyventojų surašymą kaime gyveno 24 žmonės. Tiek pat žmonių – po 12 vyrų ir moterų – buvo surašyta ir 1970 m.

Prieš karą sovietų kariuomenės apie 65 ha dydžio plote pradėtas statyti aerodromas pokariu ilgą laiką nesulaukė dėmesio. Netvarkingai išraustą ir kemsynais apaugusį lauką „Tarybinės žemės“ kolūkis pavertė ganyklomis, o dalį suarė. Arčiau Kulių kelio lygiame lauke XX a. 7 deš. ėmė leistis ir kilti „kukurūzininkai“, barstę apylinkės kolūkių laukuose trąšas. Tuo metu šią vietovę, tarpininkaujant „Tarybinės žemės“ kolūkio pirmininkui Albinui Juciui, nusižiūrėjo Klaipėdos aviacijos techninis sporto klubas, ieškojęs atokiau nuo jūros vietos sklandymo aerodromui įsirengti.

Į Raštus 1969 m. persikėlę klaipėdiškiai sklandytojai pirmąjį sezoną skraidė iš lygaus lauko palei kelią į Kulius. Apsistodavo lauke stovėjusios sodybėlės daržinėje, kurią praminė viešbučiu „Šmėkla“. Rengdami aerodromą, savo rankomis kirto krūmynus, lygino lauko paviršių, sklandytuvams pastatė medinį angarą, iki kurio paklojo kelią. Jiems daug padėjo kolūkio pirmininkas A. Jucius, talkinęs organizuojant melioracijos ir statybos darbus.

Atsivežtus sklandytuvus sklandytojai į padangę iš pradžių kėlė autoišvilktuvais, o nuo 1970 m. rudens – naujai gautu lėktuvu „Jak-12M“. Klubas taip pat ėmėsi rengti sklandytojus ir lakūnus mėgėjus: iki 1991 m. kasmet paruošdavo per 10 sklandytojų ir 2–3 lakūnus-buksyruotojus. 1971 m. aerodrome buvo jau 12 sklandytuvų ir 2 lėktuvai „Jak-12M“, kuriems laikyti 1973 m. iškilo 1 tūkst. 600 kv. metrų ploto gelžbetoninis angaras.

Raštuose įsikūrusio Aviacijos techninio sporto klubo sklandytojai Povilas Vaišvila 1970 m. ir Mindaugas Baleika 1973 m. tapo Baltijos šalių čempionais. Povilas Vaišvila 1980 m. džiaugėsi iškovojęs ir Lietuvos sklandymo čempiono titulą, o Mindaugas Baleika 1979 m. pasiekė Lietuvos aukščio rekordą, lenkišku sklandytuvu SZD-36A „Cobra-15“ pakilęs į 9 tūkst. 520 metrų aukštį. Aviacijos techninio sporto klubo precizinio skraidymo lėktuvais komanda, kurią sudarė Albertas Dulkė, Algimantas Skurdenis ir Povilas Vaišvila, 1974 m. laimėjo Lietuvos čempionatą.

Sklandytuvai Kartenos sportinės aviacijos aerodrome. Nuotrauka iš Kartenos sportinės aviacijos aerodromo archyvo, publikuota Kretingos rajono turizmo informacijos tinklalapyje „Aplankyk Kretingą – Kartenos Sportinės Aviacijos Aerodromas“.

Išugdė būrį aviacijos specialistų

Likusioje Raštų kaimo dalyje, įsibėgėjus vienkiemių naikinimo vajui, o Gaudučių palivarko sodybai tapus Gaudučių kaimo dalimi, per 1979 m. surašymą nebuvo registruota nė vieno gyventojo. Oficiali kaimo istorija baigėsi 1984 m. lapkričio 28 d., kai Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Nr. X-4411, Raštų kaimas buvo panaikintas ir išbrauktas iš Kretingos rajono Kartenos apylinkės gyvenviečių sąrašo. Visa jo žemė atiteko Gaudučių kaimui, atkūrusiam savo istorines ribas, kurių ištakos siekia XVI a. Valakų reformą.

Kaimo žemėje veikiantis aviacijos sporto techninis klubas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1992 m. pasivadino Klaipėdos sklandymo klubu, kuriam ėmėsi vadovauti lakūnas-instruktorius, Klaipėdos universiteto docentas Jonas Algimantas Skurdenis. Sklandytojų klubo pastangomis įrengtas Kartenos sportinės aviacijos aerodromas ilgus dešimtmečius nuosavybės teise priklausė valstybei. Tik 2021 m. Lietuvos sporto centro atstovai aerodromo bazę su 4 statiniais ir 18 transporto priemonių – 3 lėktuvais ir 15 sklandytuvų – perdavė Kretingos rajono savivaldybei, kuri bazę išnuomojo tolesnei klubo, 2020 m. pervadinto Kartenos sklandymo klubu, veiklai plėtoti.

Kartenos sklandymo klubas jau išugdė būrį aviacijos specialistų, o du jo nariai – Gintautas Zubė ir Ringaudas Kikalas – dalyvauja tarptautinio lygio varžybose, Europos ir pasaulio čempionatuose. Praeitais metais Kartenos sportinės aviacijos aerodrome vykusiose sklandymo varžybose „Žemaitijos taurė‘2024“ G. Zubė laimėjo pirmąją vietą varžybų sportinėje klasėje, o R. Kikalas buvo pirmas klubinėje kategorijoje.

Be sklandymo, klube veikia precizinio skraidymo lėktuvais, ultralengvųjų lėktuvų bei aviatorių konstruktorių sekcijos. Klubas taip pat rengia licencijuotus sklandytojus ir ultralengvųjų lėktuvų pilotus.

Julius KANARSKAS

Kretingos muziejus

• Rašyti komentarą (0)