![]() |
![]() |
|
Parodoje – prieškario vadovėliai ir knygos
Kretingos rajono viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje viešėjo Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubo narys Rimantas Bendorius ir šio klubo vadovas Gintautas Černeckis. Surengtoje parodoje „Tauta ir žodis: tarpukario Lietuvos vadovėliai ir grožinės literatūros leidiniai“ R. Bendorius pristatė asmeninę 55 leidinių kolekciją, o G. Černeckis supažindino su klubo veikla. Ši paroda išskirtinė tuo, kad kolekcininkas lankytojams leidžia knygas pavartyti ir vietoje susipažinti su jų turiniu. R. Bendorius pakomentavo kone kiekvieną leidinį, pristatydamas jų išskirtinumą. Pats seniausias leidinys jo kolekcijoje – tai 1897 m. išspausdintas kunigo P. Gondkaus apsakymas „Kelionės į Palestinos žemę, apie Jerozolimą ir kitas šventas vietas.“ O pagal Vinco Krėvės redaguotą periodinį humanitarinių mokslų leidinį „Tauta ir žodis“ kolekcininkas pasirinkęs pavadinimą šiai parodai. Visoje R. Bendoriaus kolekcijoje – gana įvairių autorių, tokių, kaip Marija Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos, brolių Biržiškų, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės grožiniai kūriniai, taip pat leidiniai įvairia tematika, kunigų šviečiamojo pobūdžio knygos jaunuomenei, Vlado Butlerio iš Škotijos kilusios giminės istorija, agronomo Jono Strazdo pamokymai daržininkams. O vienas vadovėlis, skirtas pradžios mokyklos mokytojams, jau savo pavadinimu „Alkohologija“ sukėlė parodos lankytojų nuostabą: jame – pamokymai, citatos apie vyną, alų ir kitus alkoholinius gėrimus, jų daromą žalą. Tarp leidinių – ir spalvoti mokykliniai vadovėliai-elementoriai „Rūtelė“, išleista 1938 m., bei „Sakalėlis“. „Šiek tiek apmaudu, bet tarp mokyklinių elementorių neturiu „Saulutės“, iš kurios pirmųjų skiemenų mokiausi aš pats. Kolekcininkai jos nebeparduoda, nes ant viršelio pavaizduoti du vaikai su sovietine atributika“, – kalbėjo R. Bendorius.
R. Bendorius, dvi kadencijas buvęs Plungės tarybos narys, sakė senovines knygas įsigyjąs įvairiais keliais: vienas perka, kitas jam dovanoja, aptinka ir išmetamų šiukšlių krūvose. Duoda jas įrišti arba restauruoti, kitas sutvarko pats. Meilę knygoms, sakė, puoselėjąs nuo vaikystės, kuomet mokėsi Salantų pagalbinėje mokykloje: „To meto vaikų gyvenimas sukosi arba apie stadioną, arba apie biblioteką. Aš buvau tarp tų, kurie labai daug skaitė.“ Ši paroda į Kretingą atkeliavo rajono vicemerės Vaidos Jakumienės iniciatyva, ją parengė Kraštotyros ir informacijos skyriaus bibliotekininkė Rita Vaitkienė. „Turėjome tik vieną dieną panagrinėti atvežtus leidinius, prieš eksponuojant juos. Man labai įdomu buvo atsekti kraštotyrines sąsajas su Kretinga: štai 1924 m. „Lietuvių literatūros apžvalgoje“ atradau Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos eilėraštį „Pypkelė“, 1928 m. išleistas chrestomatinis vadovėlis „Sakalėlis“ prasideda Motiejaus Valančiaus tekstu, o 1928 m. leidinyje „Knygnešys“ aptikau istoriją apie maskolių kratą Darbėnuose. 1923 m. išspausdintoje „Visuotinio meno istorijoje“ – Salantų bažnyčios nuotrauka, kituose leidiniuose – senųjų Padvarių, Kretingsodžio gyvenviečių fotografijų“, – akcentavo R. Vaitkienė. Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubą, įkurtą vietos mokytojų iniciatyva prieš 41-erius metus, jo siekius ir veiklą pristatė šio klubo pirmininkas G. Černeckis. Jis prisiminė, kad tuomet tekę apginti klubui suteikiamą S. Daukanto, kuris mokėsi Žemaičių Kalvarijoje, vardą. Jų klubas siekė tęsti lietuviškos knygos tradiciją – šviesti žmones, sistemingai tyrinėti jos lobyną ir dalintis tuo su visuomene. „Deja, šiandieną bibliofilija yra apmirusi sritis, o mes – tarsi sniego žmonės. Bet viliuosi, kad meilė knygai gyvuos, o jūsų nuostabaus grožio bibliotekoje įsikurs Jurgio Pabrėžos vardą garsinantis bibliofilų klubas“, – vylėsi svečias.
|