Kiekvienais metais valstybės garantuojama teisine pagalba pasinaudojama daugiau kaip 30 tūkst. atvejų.

Lietuvoje esanti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema suteikia gyventojams galimybes pasinaudoti nemokama teisine pagalba įvairiose bylose, o taip pat 5 metus gyvuojantis privalomosios mediacijos institutas šeimos ginčuose yra vienas būdų ginčus spręsti taikiai nesinaudojant teisine pagalba ir nesikreipiant į teismus.

Antrinė teisinė pagalba – procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas kliento interesams teisme. Antrinė teisinė pagalba apima ir atleidimą nuo žyminio mokesčio, kitų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvoje teisėtai gyvenantys asmenys, kuriems reikalinga advokato pagalba rengiant procesinius dokumentus teismui arba atstovaujant bylose, gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Prieš kreipiantis į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos, asmenims rekomenduojama pasinaudoti teise į pirminę teisinę pagalbą, kuri apima teisinės informacijos teikimą, teisines konsultacijas, dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, parengimą, pagalbą užpildant prašymą suteikti teisines paslaugas. Pirminę teisinę pagalbą galima gauti savo gyvenamosios vietos savivaldybėje.

Šiuo metu visiškai nemokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą gali gauti asmenys, kurių metinės pajamos sudaro iki 8 tūkst. 398 Eur per metus. Jei pareiškėjas turi išlaikytinių, šie pajamų lygiai yra didesni: pvz., turintiems vieną išlaikytinį 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų apmokama, jei jų metinės pajamos neviršija 11 tūkst. 536,2 Eur.

Asmenys, pageidaujantys gauti antrinę teisinę pagalbą, Tarnybai turi pateikti nustatytos formos prašymą bei dokumentus, pagrindžiančius asmens reikalavimą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Dokumentai, įrodantys asmens teisę į antrinę teisinę pagalbą, gali būti: metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija, pažyma apie gaunamą socialinę pašalpą ir pan. Juos galima pateikti įvairiais būdais. Greičiausias būdas – kreiptis į Tarnybą internetu.

Tarnyba, gavusi asmens, pageidaujančio gauti antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, atlieka procedūrą, t. y. pirmiausia įvertina asmens teisę į antrinę teisinę pagalbą. Tam tikros grupės asmenų turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Tai asmenys, kuriems įstatymo numatytais atvejais baudžiamojoje byloje yra privalomas gynėjo ar atstovo dalyvavimas; nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo; asmenys, gaunantys socialinę pašalpą; asmenys, kuriems nustatytas sunkaus neįgalumo lygis arba 0–25 procentų dalyvumo lygis, šių asmenų globėjai (rūpintojai) ir kitais įstatyme numatytais atvejais.

Ne visais atvejais Tarnyba suteikia asmenims antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba turi teisę ir pareigą patikrinti, ar pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas, ar atstovavimas byloje yra perspektyvus, ar nėra kitų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Tokia Tarnybos pareiga numatyta tam, kad būtų išvengiama piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba.

Tarnyba įvertinusi, kad asmuo turi teisę į antrinę teisinę pagalbą, priima teigiamą sprendimą ir paskiria konkretų advokatą teikti tam asmeniui antrinę teisinę pagalbą. Advokatas atlieka įvairius veiksmus. Pavyzdžiui, konsultuoja klientą, rengia procesinius dokumentus teismui, atstovauja jo interesams teisme ir išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju. Iš esmės, advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą, gali suteikti tokias teisines paslaugas, kokias teikia privatūs advokatai. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinėse, administracinėse bylose ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu  susijusių išlaidų atlyginimą, todėl besikreipiantis į teismą žmogus atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, ekspertizės, atsakovo paieškos ir kitų išlaidų mokėjimo.

Nepaisant to, kad valstybė apmoka daugelį proceso išlaidų, svarbu žinoti, kad asmuo, nusprendęs pradėti teisminį procesą, bylos pralaimėjimo atveju turės atlyginti laimėjusios šalies patirtas išlaidas, kadangi šių išlaidų valstybė neapmoka. Todėl gyventojai turėtų įvertinti tokius aspektus ir esant ginčams pirmiausia išnaudoti kitas alternatyvas – mediacijos procedūrą, kuria taip pat galima pasinaudoti už valstybės lėšas.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos informaciją

• Rašyti komentarą (0)