Ledo čiuožykla žiemą užpildytų muziejaus erdvę tarp Amatų centro ir ratinės.

Kretingos rajono savivaldybei paskelbus kvietimą pagal Vietos veiklos grupių strategiją teikti paraiškas 2026–2027 metų projektams, kurie įgyvendinami iš Savivaldybės biudžeto, Kretingos muziejus jau pateikė dviejų dalių paraišką: vieną jų – ledo čiuožyklai prie muziejaus įrengti, kitą – senjorų aktyvumui skatinti.

Numatomo projekto „Ypatingosios muziejaus auditorijos: galimybių ir paslaugų plėtra Kretingos mieste“, kurį muziejus vykdytų išvien su Trečiojo amžiaus universiteto bendruomene, siekis – mažinti gyventojų socialinę atskirtį. Numatoma jo bendra vertė – 212 tūkst. Eur. Todėl maksimalios sumos – 107 tūkst. Eur – tikimasi laimėti pagal Vietos veiklos grupių projektą, muziejus prisidėtų 35 tūkst. Eur ir dar papildomai 70 tūkst. Eur prašoma iš Savivaldybės biudžeto.

Nuviliotų vaikus nuo mobiliųjų telefonų

Pasak Kretingos muziejaus vadovo Romando Žiubrio, šiuo projektu siekiama skatinti vietos bendruomenės įsitraukimą, dar labiau įveiklinant muziejaus infrastruktūrą: „Automobilių stovėjimo aikštelė tarp Amatų centro ir ratinės užimta tik vasarą, kuomet muziejus gausiai lankomas, o šaltuoju metų laiku ji apytuštė. Todėl sumanėme šią erdvę išnaudoti ledo čiuožyklai.“

Tai būtų po stogine įrengta 15x20 m dydžio ledo aikštelė. Stoginė reikalinga tam, kad taupytųsi elektros energija, nes mažiau nugaruoja ledo, taip pat pasitarnautų lyjant ar sningant. Ši vieta tinkama todėl, kad yra įrengti vandens ir elektros tinklai.

Ledo čiuožykloje pamainomis dirbtų 2–3 darbuotojai, veiktų pačiūžų nuomos punktas. Dalis išlaidų, R. Žiubrio žodžiais, būtų padengta iš projekto, o kitą dalį muziejus tikisi užsidirbti, teikdamas šią pramogų paslaugą. Čiuožykla veiktų 3–4 žiemos ir vėlyvo rudens mėnesius.

Muziejaus vadovas tvirtino, kad patirties sėmėsi iš Šilutės miesto, kuris šį sezoną taip pat atidarė sėkmingai iki Vasario 16-osios veikusią ir populiarumo tarp šilutiškių sulaukusią čiuožyklą.

Senjorai – muziejaus ambasadoriai

Čiuožykla būtų vienas objektų Kretingos mieste, orientuotų į socialinės atskirties, ypač – tarp vaikų, mažinimą: „Ne kiekvieno vaiko tėvai gali nuvežti vaiką į Klaipėdos ledo areną, ant tvenkinių čiuožinėti nesaugu, o ir aplinkui nemažu atstumu tokio objekto, kaip čiuožykla, nėra. Norime, kad vaikai kuo mažiau sėdėtų prie kompiuterių, telefonų, todėl turime sukurti jiems kuo patrauklesnes sportines veiklas ir erdves“, – įsitikinęs R. Žiubrys.

Antra vertus, muziejaus teiktas projektas būtų orientuotas ir į senjorų įveiklinimą: „Mūsų mieste yra nemaža grupė garbaus amžiaus žmonių, kurie veiklūs, energingi ir norėtų būti labiau naudingi visuomenei. Siektume, kad jie labiau įsilietų į muziejaus bendruomenę, taptų mūsų konsultantais ir ambasadoriais. Tarkim, jie būtų gerai orientuoti muziejaus gyvenime, puikiai išmanytų jo ekspozicijas, todėl vasaromis galėtų talkinti kaip gidai“ , – kalbėjo R. Žiubrys.

Taip pat būtų surengti mokymai senjorams, kad jie būtų visuomenės ramstis – mokėtų suteikti pirmąją pagalbą kritiniais atvejais gatvėje ar kitose viešosiose erdvėse.

„Šis mūsų projektas būtų pilotinis, patirtimi galėtume dalintis su kitais šalies muziejais“, – artimiausiais metais siekiamo įgyvendinti projekto naudą akcentavo R. Žiubrys.

Ieško Šiaurės šalių partnerių

Kretingos rajono savivaldybės taryba pritarė Kretingos muziejaus siekiui bendradarbiauti su Šiaurės šalių – Danijos, Švedijos, Norvegijos – muziejais, prie jų įgyvendinamo projekto „Dvarų paveldo ir muziejų patirčių kelias Šiaurės šalyse“ prisidedant 6 tūkst. Eur. Šios biudžeto lėšos reikalingos šių metų vasarą. Bendra projekto vertė – 15 tūkst. Eur, 9 tūkst. Eur prisideda pats muziejus.

Jo vadovas akcentavo, kad šis projektas yra labiau orientuotas į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, kad galėtų ieškoti ir rasti muziejų-partnerių, susietų su Kretinga panašia dvarų istorija ir kultūra: „Jei norime tobulėti, reikia bendradarbiauti, ieškoti naujų veiklos formų ir būdų. Ir vienas tokių kelių – partnerystė. Ieškodami kontaktų, mūsų muziejininkai jau susirašinėja su kolegomis iš Švedijos, Danijos, Norvegijos.“

---

Paklaustas, ar reikia tokių nepigių projektų dabar, kai priešas alsuoja į nugarą, o Lietuva, o ir visa Europa, neranda lėšų gynybai, Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys, beje, vadovaujantis ir Kretingos generolo Vlado Nagevičiaus 305 šaulių kuopai, atsakė: „Kultūra nėra antrarūšis dalykas. Net karo metu kultūra nenustoja funkcionuoti, nes labai svarbu yra moralė ir galimybė atitrūkti nuo žiaurios tikrovės. Neveltui kultūra yra dalis neformaliojo gydymo. Nė Ukrainoje per karą neužsidarė muziejai, žmonės kviečiami kuo dažniau ateiti, o jų tautos paveldas saugomas. Mes, lietuviai, neturime jau persiorientuoti ir gyventi karo režimu. Tačiau net per karą gyvenimas nesustoja: žmonės dirba, o kultūra yra būtina kaip oras, antraip žmonės greit perdegtų, ko ir siekia priešas. O dėl lėšų, manau, kad kiekvienas žmogus turėtų prisidėti asmeniniu indėliu – pradėti nuo savęs, kas, kaip ir kuo gali.“

• Rašyti komentarą (13)