Vidudienį iš Nasrėnuose įkurto Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus pakiliai nusiteikę išžygiavo dalyviai, pasiruošę įveikti 10 km maršrutą „Motiejaus Valančiaus takais“.

Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus ir renginio „Motiejaus Valančiaus takais“ kuratorė Rasa Balsevičienė (nuotraukoje) visus svečius ir dalyvius pakvietusi užsukti į vidų uždavė mįslę, kas po uždanga.

Kaip ir kasmet, Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – minėjimas jaudino kiekvieno lietuvio širdį, kvietė nepamiršti mūsų tautos ryžto, kovos ir išsaugotų tradicijų, kalbos, savo žemės, krašto vienybės ir patriotiškumo.

Pažintinis žygis Motiejaus Valančiaus pėdomis

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus komanda Vasario 16-ąją visus pakvietė į 10 km žygį „Vyskupo Motiejaus Valančiaus takais“. Iš muziejaus sodybos Nasrėnuose startavę šventiškai pasipuošę žygeiviai šią lietuvių tautai brangią dieną skyrė pažinčiai su šio unikalaus krašto tradicijomis, įsimintinais istoriniais įvykiais ir, sekdami Motiejaus Valančiaus pėdsakais, dar stipriau pažino šią neeilinę asmenybę.

„Kadangi vasario 16-oji pagal senąjį kalendorių yra Motiejaus Valančiaus gimtadienis, norėjosi paminėti ir gimtadienį, ir Valstybės atkūrimo dieną. Šis žygis – tarsi įvadas į kitąmet sukaksiantį 225-erių metų gimimo jubiliejų. M. Valančius buvo nepaprasta, dar iki galo neištyrinėta, labai charizmatiška asmenybė, kurioje slypėjo didis žmogiškumas“, – kalbėjo muziejaus ir renginio kuratorė Rasa Balsevičienė, prieš žygio pradžią pristačiusi ypatingą eksponatą – Kalnalio metrikų knygą, kurioje sukaupta informacija ne tik apie Motiejaus Valančiaus gimimą, bet ir apie jo plačią giminę.

Pakiliai nusiteikusius žygeivius išlydėjo ir Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys, kuriam tądien teko aplankyti ne vieną objektą, dalyvauti ne vienoje iškilmingoje ceremonijoje ir pasveikinti naujus, šaulių priesaiką davusius narius, įstojusius į Kretingos kuopą.

„Maršrutas labai intriguojantis, todėl tikiuosi dalyvauti kitais, jubiliejiniais, metais. Džiugu, kad žmonės atranda įdomesnę vasario 16-osios paminėjimo formą, nori matyti vienas kito degančias akis ir tarpusavyje dalintis patriotizmu, kurio mums kartais taip trūksta, ypač šiuo laikotarpiu, kuomet kaimynystėje vyksta karas. Labai simboliška, kad M. Valančiaus gimtinės muziejus, su vyskupo, rašytojo, blaivybės pradininko vėliava, kaip ir anuomet, taip ir dabar primena, kad reikia kovoti už savo kalbą, tradicijas ir savo kraštą“, – kalbėjo R. Žiubrys.

Žygeiviai ne tik keliavo numatytu maršrutu, bet ir dalyvavo Kalnalio bažnyčioje įvykusiose šv. Mišiose, išklausė Klaipėdos universiteto profesorės Romos Bončkutės pranešimo apie vyskupą M. Valančių.

Lietuvos Respublikos vėliavos pagerbimo ceremonija prie Nepriklausomybės paminklo.

Prie Nepriklausomybės paminklo savanoriai padėjo gėlių.

Pati didžiausia šventė – susikibę rankomis žmonės

Salantų gimnazija Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga organizavo žygį „16 kilometrų Lietuvai“. Šis žygis tapo puikia proga kartu prisiminti šalies istoriją, sustiprinti bendruomeniškumo ir pilietiškumo jausmą. Tiems, kam buvo sudėtinga įveikti visą maršrutą, buvo sudarytos trumpesnės – 4 ir 8 kilometrų – trasos. Nuo starto linijos į žygį leidosi 328 dalyviai.

Visų grįžtančių žygeivių, priruošusius didžiulius katilus gardžiausios košės ir išvirusios arbatos, laukė Žvainių šeimininkės. Viena jų „Imbariečių draugijos“ pirmininkė Daiva Stonkuvienė kalbėjo, kad jos noriai prisidėjo prie šios gražios 16 km iniciatyvos kartu su Imbarės ir Salantų bendruomenėmis.

„Visi susibūrėme, kad prisidėtume prie šio kilnaus reikalo. Mes, penkios moterys, nuo šeštadienio jau darbavomės, kad pamaitintume visus žygio dalyvius“, – kalbėjo D. Stonkuvienė.

„Ėjome trise, aš, vyras ir mūsų draugas, tad gana greitai apėjome, jau spėjome ir košės pavalgyti, ir su kitais grįžtančiais pabendrauti“, – sakė viena pirmųjų grįžusi salantiškė Viktorija Bertašienė.

„Pirmą kartą į tokį ilgą žygį išsirengėme, tokių ilgų distancijų nesame ėję“, – žmonai antrino Salantų gimnazijos ūkio vadovas Bronius Bertašius, pajutęs stiprų bendruomeniškumo jausmą, tautos vienybę ir patriotiškumą, kurių nevalia pamiršti.

Salantų gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Antanas Stonkus, prieš žygį išvežiojęs po maršrutą žemėlapius, iš vakaro praėjęs ir apžiūrėjęs visus žygio etapus, rūpinosi, kad jo metu dalyviams nepritrūktų šiltos arbatos ir geros nuotaikos.

„Man ši diena ir visas šio žygio organizavimas parodo, kad esame tarsi viena šeima. Tai pasibuvimas kartu, bendruomeniškumas, bendrystė. Visi kartu gardžiuojamės koše, geriame kartu arbatą – kas begali būti geriau, ypač tokią dieną. Ir svarbiausia ne tai, kiek kilometrų kiekvienas nuėjo, o ta dvasia, viso būrio žmonių su trispalvėmis, su įvairia šventine atributika, susikibus rankomis – tai yra pats didžiausias įspūdis ir šventė“, – kalbėjo Salantų bendruomenės pirmininkė Vitalija Valančiutė.

Į eketę nerti ruošiasi Žygimantas Žilinskas, Kristina Viskontaitė, Audra Viskontienė ir Jurgita Vaičiulė.

Merginoms kompaniją draugiškai palaikė pusbroliai – Vytautas Baltmiškis (kairėje) ir Tadas Pranaitis.

Į tvenkinio eketę – apgaubti trispalvės dvasios

Kretingos „ruonių“ bendruomenė, jau ne pirmą sekmadienį besimaudanti tvenkinyje, šįsyk susirinko ne tik pasimėgauti lediniu vandeniu, bet ir kartu paminėti Vasario 16-ąją.

Kretingoje gimusi ir augusi Kristina Viskontaitė, įkvėpta brolio ir prieš penkerius metus eketės link pasukusi paskui jį, greitai paskui save atsivedė ir tėvus bei draugus.

„Maudausi jau penktą sezoną, prisidedu kuriant bendruomenę tiek Klaipėdoje, tiek Kretingoje. Čia turime negausų besimaudančiųjų ratą, susitinkame sekmadieniais. Susitikę šiek tiek apšylame ir lendame į eketę. Kas pabūna porą minučių, kas pusę minutės, esmė ne tame, kiek ilgai šaltame vandenyje išbūsi, bet – pajausti adrenaliną“, – kalbėjo šiuo metu Klaipėdoje gyvenanti K. Viskontaitė, akcentavusi, kad tokios maudynės duoda didžiulį energijos pliūpsnį, mažiau sergama peršalimo ligomis, pasikeičia pasaulėžiūra, susijudina ne tik kūnas, bet ir žmogaus protas bei dvasia.

Trejus metus vandens „ruonių“ maudynėmis besimėgaujantis Vytautas Baltmiškis šiuo metu intensyviai rengiasi aštuntus metus Trakuose organizuojamoms 25 m eketės plaukimo varžyboms.

„Nusimaudžius apima fantastiškas jausmas, visa diena tampa kupina geros energijos. Jei nepavyksta nueiti iki tvenkinio, tai namie maudausi po šaltu dušu. Tai tapo kasdieniu ritualu, kaip kavos atsigerti“, – sakė V. Baltmiškis, savo pavyzdžiu įkvėpęs ir pusbrolį, kretingiškį Tadą Pranaitį, ilgus metus gyvenusį Kinijoje ir žinantį ne vieną arbatos plikymo ir gėrimo ceremonijos paslaptį, kurias bendraminčiams ir atvėrė pasibaigus maudynėms.

Salantų gimnazijos ūkio vadovas Bronius Bertašius su žmona Viktorija Bertašiene iš 16 km žygio grįžo vieni pirmųjų.

„Žvainiū gaspadėnės“ (iš kairės) Daiva Stonkuvienė ir Vitalija Valančiutė su pagalbininkėmis.

Renginių gausa ir spalvos

Vasario 16-osios vidurdienį, Kretingoje, prie Nepriklausomybės paminklo, tradiciškai buvo padėta gėlių, pakelta valstybės vėliava, kartu su kretingiškiais Lietuvos himną sugiedojo dainininkė pedagogė Indrė Juodeikienė. Sveikinimo žodį tarė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, Kretingos Viešpaties Apreiškimo

Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčios klebonas Saulius Paulius Bytautas, skambėjo muzika, dainos, poros sukosi šokyje.

Šių metų Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas pasižymėjo ypatinga renginių, koncertų, žygių gausa visame Kretingos rajone, miesteliuose, bendruomenėse, mokyklose.

• Rašyti komentarą (7)