|
|
|
Apie Mažąją Lietuvą kalba ne tik novelėmis
Kūrybingumo nestokojanti ir rašyti bei tapyti nesustojanti mūsų krašto kūrėja literatė dailininkė Odilė Norvilaitė, iš Gargždų vėl sugrįžusi gyventi į Palangą, savo kūrybos gerbėjus pradžiugino nauju leidiniu – knyga „Myliu juodą pagal Mažąją Lietuvą“. Joje kūrėja susižavėjimą charakteringais šio krašto niuansais išreiškia novelėmis, miniatiūromis, fotografijomis ir tapybos darbais. Šis nuotykis, arba, kaip sakė pati literatė, pasija atsirado staiga – lyg meilė iš pirmo žvilgsnio. „Su Mažąja Lietuva susipažinau keliaudama iš vieno renginio į kitą. Šilutėje pajutau architektūros kitoniškumą, bendravimo kultūrą, nuotaikas, krašto vibracijas. Dalyvavau vasaros poezijos skaitymuose Agluonėnuose ir pravažiuodama pastebėjau senovines kapines su metaliniais kryžiais ir krikštais, lietuvininkų ąžuolyną... Po to jau – „kafija šrunde pas Eve“ memorialinio Ievos Simonaitytės muziejaus jubiliejaus renginys Priekulėje“, – O. Norvilaitė prisipažino, kad iš to susižavėjimo pradėjo domėtis Mažąja Lietuva ir jos papročiais, daug bendravo su Gargždų krašto muziejaus specialistais-istorikais. Kūrėjos pastebėjimu, šis nedidelis muziejus yra gana įtakingas Klaipėdos krašte – rengia temines parodas, bendradarbiauja su tautodailininkais, kultūros organizacijomis. Šalia viso to moteris daug skaitė, tapo nuolatine Klaipėdos rajono J. Lankučio bibliotekos lankytoja.
„Joje – jaunas, energingas kolektyvas, padėjęs man – jeigu ko nors nerasdavau Kraštotyros skyriuje, knygas užsakydavo kitose Klaipėdos bibliotekose. O kai pradedi pažinti, tarsi leidiesi į gražų, stebuklingą istorijos mišką“, – O. Norvilaitės teigimu, reikia tik pasidžiaugti, kad čia pat, o ne kažkur Egipte ar Graikijoje, glūdi tokie kultūros lobiai – tereikia bendrauti, skaityti, domėtis. Knygos autorė pripažino, kad joje – tik nedidelė dalis tos Mažosios Lietuvos: „Sakyčiau – miniatiūra. Esu ištikima tam, kas man padarė didžiausią įspūdį – krikštai, juodi miestiečių drabužiai, tamsūs liaudies audinių raštai.“ Gausiai autorės O. Norvilaitės tapybos darbais ir nuotraukomis iliustruotoje knygoje apie Mažąją Lietuvą „Myliu juodą pagal Mažąją Lietuvą“ pateikiami šio įstabaus krašto fragmentai – pamarys, kraštovaizdis, mažosios architektūros statiniai- krikštai, tamsaus tautinio kostiumo ypatybės... Nes juoda – elegancija ir kančia, prabanga ir liūdesys. Meilė – tai susidomėjimas, pasija, kraštas, į kurį suteka visos upės. Tai, kas yra įkvėpimo šaltinis, tampa paveikslus iliustruojančiais novelių, miniatiūrų tekstais. Susidomėjimas krašto istorija ir kultūra, tradicijomis ir charakteringais, šios, kitokios Žemaitijos, niuansais, – taip pristatoma S. Jokužio leidykloje išleista O. Norvilaitės knyga, o iliustracijos knygoje – tarsi tapybos darbų paroda, kuri visus 2025 metus keliauja po Mažosios Lietuvos miestelius: Priekulę, Dreverną, Rusnę, Traksėdžius, Vėžaičius ir panašiai. Toje parodoje – tautinio kostiumo studijos paveiksluose „Mažosios Lietuvos pasakos“, „Svočia“, „Ievutė ir jos piliarožės“, paveikslas „Žodis“, skirtas moterims knygnešėms – autorei teko bendrauti su knygnešės proanūke ir išgirsti daug nuotykių iš „kontrabandistų“ gyvenimo carinės imperijos laikais. Knyga išleista negausiu tiražu, autorė pažadėjo, kad bus parengtas ir elektroninis variantas, kuriuo ji galės pasidalinti su negalinčiaisiais įsigyti popierinio knygos varianto. O. Norvilaitės kūrybiniai planai – kurortas: kūrėja sakė atradusi laiko įgyvendinti seną svajonę – savo vaikystės vasarų kraštą Palangą pavaizduoti iš tos nuostabios laisvalaikio, sveikatinimosi idėjos, kurią dar XIX a. įžvelgė grafai Tiškevičiai. „Lyg Bavarijos princas Liudvikas, kuris, vienas pirmųjų Europos monarchų, suprato, kad ateitis priklauso turizmui ir greta su technikos ir transporto pažanga žmonės norės keliauti, pažinti, atostogauti. Žaviuosi tais anų laikų didikais, mecenatais, kurie nereikšmingus žvejų ar kalniečių kaimelius pavertė pasaulinio lygio kurortais. Sužinojau, kad Palanga turi labai daug bendro su lenkų Zakopane... Vadinasi, prasideda dar vienas mano kūrybinis nuotykis, šį kartą – Palangoje. Jau piešiu eskizus, lankau vietos muziejus ir, žinoma, biblioteką!“ – pasidžiaugė kūrėja, jau suplanavusi, kad paroda pagal knygą „Mylių juodą pagal Mažąją Lietuvą“ nuo kovo 15 d. iki balandžio 15 d. bus eksponuojama Palangos miniatiūrų muziejuje. ---
Novelė „Meškinis česnakas“Negalime būti tokie nerūpestingi, kaip buvę valdovai, kurie Mažosios Lietuvos kraštą karo užstatu atidavė vokiečiams dešimtis kartų. Nežinome tikrųjų Vytauto Didžiojo motyvų, kuris kryžiuočiams užstatė Pajūrį mainais už sąjungą prieš Jogailą. Nežinome, kodėl vėliau bendromis pajėgomis sumušė Teutonų ordiną, mūsų valdovai neįžvelgė šio krašto reikšmingumo. Leido steigti pirklių Hanzą, leido prekiauti upėmis, tačiau – jūrų, uostų nesureikšmino. Nežinome kodėl Žygimantas Augustas, Barboros Radvilaitės vyras, būdamas vienas įtakingiausių Europos valdovų, pusiau italas, renesanso žmogus, taip lengvai atsisakė visko, kas susiję su Pajūrio kraštu, Žiemgala, Kuršu. Gal visi valdovai įtikėjo į pasaulio pabaigą, Didįjį Tvaną. Kad vieną dieną visas pajūrys patvins ir paskęs su pilimis Klaipėdoje, Karaliaučiuje, Liepojoje... Beje, vis dar ir dabar yra tokių, kurie šventai tiki, kad visas pajūrys paskęs, – nuo klimato kaitos ar Žemės ašies svyravimo. Arba mitai gajūs – nuo Nostr-Damo ar Mikaldos pranašysčių... Mažoji Lietuva, eidama iš rankų į rankas, likusią stabilią Žemaitiją peršoko keliais amžiais mąstytojų gausa ir technikos pažanga. Kol vyko Žemaitijos krikštas, Pajūrio gyventojai jau gyveno protestantizmo dvasia. Liuteris, įvykdęs religijos reformą ir atsiskyręs nuo Vatikano, buvo įsisavintas ir įžemintas Prūsijos krašte drauge su visomis pagoniškomis tradicijomis. Šventieji ąžuolai niekur neišnyko ir vėjų užkalbėjimas talkino žvejams. Nors lietuvių kunigaikščiai nebuvo danų ar švedų sekėjai, nestatė flotilių ir nesitikėjo atrasti kolonijų... Žvejai plaukė į jūras ir marias mažais laiveliais ir žvejojo kaip žvejoję, su jūrų, marių dievais sutardami. Ar žinai, kad prie pelkėtų krantų pirmasis žalumynas pavasarį – meškinis česnakas – yra gyvybės eliksyras? Mažosios Lietuvos gyventojai – visažiniai, nuves, parodys, jeigu netiki – nuskins ir duos paragauti. Arba pavaišins delikatesu po karvių pavasarinio apsiveršiavimo – varškės sūriu su meškiniu česnaku!
Odilė NORVILAITĖ,
iš knygos „Myliu juodą pagal Mažąją Lietuvą“
|
|
