Pajūrio naujienos
Help
2025 Vasaris
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še181522
Se291623
Apklausa

Ar susitelks Europa po JAV prezidento D. Trumpo trenksmo?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės Trinti
Komentarų topas

Paslaptingo siuntėjo siųstame siuntinyje rasta puikios būklės Švč. Mergelės Marijos skulptūra.

Praėjusios savaitės pabaigoje Kretingą apskriejo detektyvo verta informacija, kuomet Kretingos muziejus pasidalino žinia apie netikėtai gauto siuntinio turinį – gavę kvietimą į siuntų tarnybą, muziejaus darbuotojai atsiėmė per 10 kg sveriančią dėžę, kurioje rasta puikios būklės Švč. Mergelės Marijos skulptūra.

Tarp dingusiųjų nėra

Paaiškėjo, kad siuntėjas sumelavo ne tik adresą, bet ir visus savo kontaktinius duomenis, galimai buvo pasinaudota seniai mirusio žmogaus vardu ir pavarde. Siuntinyje nebuvo ir jokio raštelio, paaiškinimo, dokumentų, tik – numeris 145.

Pagal pirminę muziejininkų ekspertizę, atliktą „iš akies“, skulptūra išskaptuota iš liepos medžio, maždaug XX a. pradžioje. Nors skulptūroje vaizduojama Švč. Mergelė Marija Maloningoji, rankas tiesianti laiminimui, neturinti spindulių ir po kojomis primynusi žaltį, muziejininkai suabejojo jos lietuviškosiomis tradicijomis.

Buvo patikrintas šalyje dingusių kultūros vertybių sąrašas – tokios skulptūros tarp dingusių nėra. Apie siuntinį ir radinį informuotas Kultūros paveldo departamentas spręs tolimesnį skulptūros likimą.

Skulptūros neeksponuos

Komentuodamas šią situaciją, Kretingos muziejaus vadovas Romandas Žiubrys kalbėjo: „Kol kas nieko daugiau apie šią skulptūrą nežinome, tokie dalykai, kaip ir visi muziejiniai procesai, greitai nevyksta. Iš kur ji yra atkeliavusi, spręsti gana sudėtinga – neturime jokių duomenų.“

Jo pastebėjimu, kaimuose dar yra išlikusių koplytėlių su skulptūromis, kurių nuotraukų žmonės kartais nė neturi. „Ne sykį yra tekę kalbėtis su žmonėmis, kurie prižiūri koplytėles, jų tėvai ar seneliai jas yra padarę, bet nuotraukų neturi, todėl gana sudėtinga nustatyti, iš kur tokios skulptūros atkeliauja. Būna, žmonės atvažiuoja į muziejų ir atpažįsta savo dingusią skulptūrą. Kol kas dėl šios, kurią gavome siuntinyje, jokių žinių neturime. Nežinome, nei kas autorius, nei kokia jos atsiradimo istorija. Ją siuntęs žmogus neįvardino savo adreso, kontaktų. Siuntėjas greičiausiai nenori bendrauti, pasakoti šios skulptūros atsiradimo pas jį istorijos. Žinome tik tiek, kad ji atsiųsta iš Vilniaus“, – kalbėjo Kretingos muziejaus direktorius, pridūręs, kad dėl skulptūros simbolikos reikėtų kalbėtis su muziejininkais, menotyrininkais, kas labiau išmano tokių skulptūrų detales.

„Šiuo metu Kultūros paveldo departamentui yra išsiųsta informacija, kad mūsų muziejus tokią skulptūrą gavo, ir departamentas, įvertinęs visą medžiagą, spręs, ką daryti toliau, gali būti, kad šis eksponatas liks mūsų saugyklose. Kol kas eksponuojama ji tikrai nebus. Dalis tokių šventųjų skulptūrų yra eksponuojama ekspozicijoje Vandens malūno pastate, bet tokios, kurios į muziejų patenka tokiu keliu, keliauja į saugyklą“, – R. Žiubrys akcentavo, kad šiuo metus Kretingos muziejaus žinioje yra per 90 tūkst. eksponatų ir visų jų eksponuoti nėra fizinių galimybių.

Ne pirmoji, atkeliavusi tokiu būdu

„Tokiu būdu į mūsų muziejų atkeliavo jau ne pirmoji skulptūra – ši bus trečioji. Ne kartą yra buvę, kad žmonės kažką randa kasinėdami ir anonimiškai patys atneša į muziejų. Pernai yra buvęs atvejis, kai gavome gana senų iškastų apyrankių, papuošalų, matyt tai buvo radiniai iš kapavietės, ir juos žmogus atidavė mums. Mes savo ruožtu kreipėmės į Kultūros paveldo departamentą, kuris radinius inventorizavo ir perdavė Skuodo muziejui, kadangi jie buvo surasti Skuodo rajone“, – paaiškino R. Žiubrys.

Žmonės atneša įvairių radinių, nes žino, kad namuose jų laikyti negali – tyčia ar netyčia radę artefaktų, turėtų juos perduoti muziejininkams. Anot Kretingos muziejaus vadovo, žmonės prisibijo tai daryti, nes mano, kad bus nubausti, kad jiems grės baudos, todėl tai gali padaryti anonimiškai. „Muziejuje tuos daiktus priimame, perduodame Kultūros paveldo departamentui, kuriam radinius galima perduoti ir tiesiogiai. Kultūros paveldo departamentas nusprendžia, kur radiniai bus saugojami“, – R. Žiubrio pastebėjimu, geriausia išeitis – artefaktus perduoti muziejams, o ne sunaikinti ar išmesti, kadangi tokie eksponatai labai vertingi ir įdomūs istorikams, archeologams, menotyrininkams.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas