Pajūrio naujienos
Help
2025 Vasaris
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še181522
Se291623
Apklausa

Ar susitelks Europa po JAV prezidento D. Trumpo trenksmo?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės Trinti
Komentarų topas

Palangiškiai akcijos dalyviai – prie Holokausto aukų kapo miesto kapinėse.

Kartu su visu pasauliu minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Palangos žydų bendruomenė ir jos pirmininkas Vilius Gutmanas su Palangos miesto savivaldybės vicemeru Rimantu Antanu Mikalkėnu, Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistais, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus muziejininkais ir palangiškiais aplankė Holokausto aukų kapą Palangos miesto civilinėse kapinėse.

Minėjimo metu uždegtos žvakutės, padėti atminimo akmenėliai, simbolizuojantys nepamirštamus šių žmonių gyvenimus, tragiškai nutrauktus per Holokaustą. „Šiandien mes ne tik prisimename tuos, kurie tapo žiauriausių žmonijos istorijos įvykių aukomis, bet ir įsipareigojame dėti visas pastangas, kad tokia tragedija niekada nepasikartotų. Atmintis – tai galingiausias ginklas prieš neapykantą,“ – kalbėjo V. Gutmanas. 

Tarp susirinkusiųjų buvo ir Palangos senosios gimnazijos gimnazistai, dalyvaujantys tarptautiniame projekte „Holokausto vaikai: Lietuvos istorijos šešėlių apšvietimas“, kurio partneriai yra Palangos žydų bendruomenė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus, Vilniaus Šolom Aleichemo žydų gimnazija ir Romų bendruomenės dienos centras su „Padėk Pritapti“. Projektą finansuoja Vokietijos fondas. Jau šį penktadienį prasidės pirmosios kūrybinės dirbtuvės, bus surengta ekskursija ir Šabato vakaras. Palangos miesto bendruomenė savo dalyvavimu dar kartą parodė, kad pagarba istorijai, žmogiškumui ir empatijai yra neatsiejama nuo mūsų kasdienybės.

Pagerbtos aukos – vyrai, kurių palaikai ilsisi Palangos miesto civilinėse kapinėse ir kurių gyvybės buvo nutrauktos Antrojo pasaulinio karo pirmosiomis dienomis. 1941 metais birželio 22 dieną Palangą užėmus Trečiojo reicho karinėms pajėgoms, birželio 26 dieną visi bendruomenės žydai per dvi valandas buvo suimti ir uždaryti dviejose sinagogose. Vienoje – moterys, vaikai ir pagyvenusieji, kitoje – vyrai ir jaunuoliai. 1941 metų birželio 27 dieną vyrai ir jaunuoliai nuo 13 metų ir vyresni buvo atskirti ir nuvesti Palangos Birutės parko link. Pietinėje parko dalyje buvo nužudyta 111 žydų ir kitų tautybių žmonių, kaltinamų sovietų režimo rėmimu. Moterys ir vaikai – apie 300 – buvo žiauriai nužudyti 1941 metų naktį iš spalio 11 į spalio 12 dieną Kunigiškių miške.

1958 m. liepos mėnesį masinių žudynių vieta, dabartinės vilos „Auska“ teritorijoje, buvo atkasta ir nužudytųjų vyrų palaikai ekshumuoti ir perlaidoti Palangos miesto civilinėse kapinėse. Ten pastatytas bendras antkapis aukoms atminti.

2024 metais Palangos miesto savivaldybės administracijos rūpesčiu sutvarkytos prieigos prie šios kapavietės. Planuose yra parengti projektą šią kapavietę pertvarkyti ir užrašus patikslinti. Žydų perlaidojimo vieta yra vakarinėje senojoje Palangos kapinių dalyje, šalia pagrindinio įėjimo į kapines iš Vytauto gatvės pusės. 2017 metais sausio 4 dieną Palangos miesto Holokausto aukų kapas įregistruoti į LR kultūros vertybių registrą.

Palangos moterų, vaikų ir pagyvenusiųjų žudynių vieta ir kapas yra Kunigiškių miške, 1,1 km į rytus nuo Liepojos plento. 2015 metais birželio 18 dieną ši žudynių vieta ir kapas įregistruoti į LR kultūros vertybių registrą.

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena visame pasaulyje kasmet minima sausio 27 dieną, kuri šiemet siejama su 80-osiomis Aušvico mirties stovyklos išvadavimo metinėmis, kai pasaulis pirmą kartą pamatė šios tragedijos mastą.

Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykla Osvencime Lenkijoje veikė nuo 1940 metų gegužės iki 1945 metų sausio. Ši koncentracijos stovykla buvo didžiausia nacistinės Vokietijos žmonių naikinimo vieta, kurioje nužudyta daugiau nei 1,1 mln. žmonių: žydų, rusų, lenkų, romų bei kitų tautybių asmenų.

Daugiausia šioje masinio žmonių naikinimo stovykloje buvo nužudyta žydų tautybės žmonių. Metodiškas naikinimas stovykloje tęsėsi iki pat jos veiklos pabaigos. Likus kelioms dienoms iki Raudonosios armijos įžengimo į Aušvicą, 1945 metų sausio 18 dieną, buvo įsakyta evakuotis: apie 60 tūkst. kalinių priversti leistis į varginantį mirties žygį, kurio metu apie 15 tūkst. jų žuvo. Aušvicas yra Holokausto simbolis, bet šis precedento neturintis nusikaltimas žmonijai vyko visur, kur tik Trečiasis reichas išplėtė savo įtaką. Holokausto metu žuvo apie 6 milijonai žydų, pusė jų – nužudyti koncentracijos ir naikinimo stovyklose. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 metų lapkričio 1 dienos rezoliucija paskelbė sausio 27-ąją – Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Ši diena skirta ne tik žuvusiems pagerbti, bet ir skatinti švietimą apie Holokaustą ir užkirsti kelią bet kokiam genocidui ateityje. Žmonės visame pasaulyje kasmet kviečiami prisijungti prie tradicinės atminimo akcijos #WeRemember / #MesPrisimename, kurios metu prisimenamos bei pagerbiamos Holokausto aukos, liudytojai bei gelbėtojai. Dalyvaujantys akcijoje kviečiami nusifotografuoti su užrašu #WeRemember arba #MesPrisimename ir dalintis savo nuotrauka socialiniuose tinkluose naudojant grotažymes #WeRemember arba #MesPrisimename, taip skleidžiant žinią, kad tai negali ir neturi pasikartoti nė vienai tautai, rasei ar socialinei žmonių grupei.

Parengė Mindaugas Surblys


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas