Pajūrio naujienos
Help
2025 Vasaris
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še181522
Se291623
Apklausa

Ar reikėtų švelninti politikų atsakomybę jų čekiukų istorijose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Pagerbė mažiau pastebimus, tačiau svarbius Kretingai žmones

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2025-01-28

Minint Kretingos miesto 416-ąsias savivaldos metines, buvo pagerbti kasdien savo nematomu, tačiau labai svarbiu darbu miestą gražinantys žmonės.

Sausio 23-ąją, dieną, kai prieš 416 metų Kretingai buvo suteiktos savivaldos, arba Magdeburgo, teisės, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvyko iškilmingas renginys, skirtas šiai progai paminėti. Taip pat buvo pagerbti nominacijai „Už atsidavusį darbą Kretingos miestui“ bendruomenių pasiūlyti miestelėnai, kurių kasdienis darbas ir indėlis į miesto gerovę yra labai svarbus, tik rečiau pastebimas.

Ir garbaus, ir vėjavaikiško amžiaus

Magdeburgo teisių suteikimo Kretingai 416-ųjų metinių minėjime jo vedėjas, Jono Karolio Chodkevičiaus atminimo įamžinimu besirūpinantis entuziastas Nerijus Čapas iškilmingai perskaitė autentišką, paties Lietuvos didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus pasirašytą raštą apie miesto prie Akmenos upės įkūrimą, jam suteikiant Saksonijos Magdeburgo teises, o tai garantavo tokias pat laisves ir teises, kokiomis naudojosi šviesiausi karalysčių miestai. Tai taip pat reiškė, kad Kretinga tapo savarankišku miestu.

Kretingiškiai po šios išraiškingai N. Čapo perskaitytos žinios plojimais pasveikino savąjį miestą, o Kretingos rajono kultūros centro choras „Kristale“ atliko vadinamąjį Kretingos himną, sukurtą šviesaus atminimo Kretingai svarbių žmonių – muzikologo profesoriaus Gedimino Purlio pagal poetės Bronės Liniauskienės sukurtas eiles.

Į kretingiškius kreipęsis rajono meras Antanas Kalnius pastebėjo, kad kiekvienas miestas turi savitą vidinį pasaulį: Kretingai skaičius 416 reiškia ir penktąjį amžių, ir 16-a, kai įgyjamas pasas. „Taigi mūsų miestas yra ir garbaus, ir vėjavaikiško amžiaus, ypač, kai šiemet Kretinga tapo Lietuvos jaunimo sostine. Kiekvienas veiksmas mūsų mieste apipintas kasdieniu darbu. Jūs ir esate tie, kurie kuriate savąjį miestą kasdien mažais žingsneliais, darote jį gražesnį“, – kreipdamasis į miesto bendruomenių pagerbti pasiūlytus paprastų profesijų – kiemsargių, valytojų, elektrikų ir kitų ūkio tarnybų – darbuotojus, kalbėjo meras.

Pagerbė dvi dešimties „darbščiųjų bičių“

Šiuos žmones, o ir visus kretingiškius taip pat pasveikino Seimo narė Violeta Turauskaitė ir Pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadas Viktoras Bagdonas, prisipažinęs – nors augęs Kaune, tačiau save labiau laikąs žemaičiu, ir pasidžiaugęs, kad brigadoje tarnauja nemažai Kretingos krašto jaunuolių. Šios Kretingai atsidavusių žmonių pagerbimo šventės iniciatorės – Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė ir jos pavaduotoja Asta Pocienė. Kretingos meras A. Kalnius ir vicemerė Vaida Jakumienė tądien padėkos raštais ir rožės žiedu apdovanojo dvi dešimtis Kretingos miesto darbščiųjų bitučių, kurios jau ilgus metus kasdien valo gatves, triūsia miesto ūkyje, dirba tyliai, bet prasmingai, nematomos mūsų miesto kasdienybėje.

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios, pastatytos J. K. Chodkevičiaus rūpesčiu, dabartinis klebonas Saulius Paulius Bytautas humoru persmelktoje savo kalboje akcentavo: „Tam, kad būtų miestas, turi būti bažnyčia, turgus ir rotušė, – du objektus mieste turime, betrūksta rotušės. Reikėtų pasitempti, kad ją atstatytume, – taip norėtųsi, kad valdžia iš miesto pakraščių persikeltų į centrą. Gyvename nuostabiausiame mieste, kur žmonės gražūs, o moterys –visad puošnios, nors grožio paslaugos pabrango. Čia yra visokių įžymybių: va, net per televiziją rodė, kaip muziejininkai karstosi po kaktusus, įrengdami įdomiausias instaliacijas.“

Šaknys – giliau už vardo paminėjimą

Kretingos muziejaus istorikas, rajono Garbės pilietis Julius Kanarskas, pristatydamas pranešimą „Kretingos istorijos ištakos“, akcentavo, kad Magdeburgo teisių suteikimas Kretingai – viena svarbiausių datų Kretingos istorijoje. Tačiau jis nesutiko su vakaro šeimininkų teiginiu, kad 1609 m. sausio 23 d. yra Kretingos miesto gimtadienis.

„Kretinga gimė gerokai anksčiau. Po nepriklausomybės prasidėjo miestų ir miestelių gimtadienių paradas – kiekvienas jų siekė įrodyti, kuris yra senesnis. Kiekvieno miesto ar gyvenvietės gimtadienis siejamas su pirmuoju jo vardo paminėjimu istoriniuose šaltiniuose: seniausia gyvenvietė Lietuvoje yra Apuolė, pirmąkart paminėta 854 m., o jauniausias miestas – Visaginas, įkurtas 1975 m.“, – akcentavo istorikas.

Tačiau miestų istorijos šaknys būna gilesnės. „Archeologiniai tyrimai, atlikti Kretingos P. Bizausko gatvėje, rodo, kad jau IV–II tūkstantmečiais pr. Kr. buvo neolito gyvenvietė. O už Bajorų Valėnų link, kur dabar degalinė, rastas II–I tūkstantmečio pr. Kr. pilkapynas. Ilgainiui Ėgliškių–Valėnų teritorijoje susiformavo ištisas gyvenamasis – gynybinis, ūkinis, dvasinis – centras.

„Jame ir reikėtų ieškoti istoriko Teodoro Narbuto aprašytos legendinės miesto širdies – Grutingos, arba Grutingeno, pilies. Legendiniu jos įkūrėju laikomas gotų karalius Armonas, apie IV amžių pastatęs pilį, kuri, manoma, buvo tarp dabartinės Kretingos ir Kretingalės ant Ėgliškių piliakalnio šalia Akmenos. Jei tai būtų patvirtinta rašytiniais šaltiniais, Grutinga (iš to kilo ir tikrasis Kretingos pavadinimas) būtų gerokai senesnė už Apuolę“, – įsitikinęs J. Kanarskas.

Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė ir meras Antanas Kalnius pagerbė būrį darbščiųjų miesto „bičių“, tarp jų: (iš kairės) katalikų bažnyčios zakristijoną Antaną Puškorių, kiemsargius Augustiną Ruibį ir Ramunę Černiauskienę, šaulį ir aktyvų saviveiklininką Mateušą Mockų.

Pavadino „pilnametystės“ diena

Taigi, J. Kanarsko manymu, 1253 m. balandžio 4-oji, kai Kretinga pirmąkart paminėta Kuršo vyskupo Henriko privilegijoje, yra tikroji Kretingos miesto krikšto diena, o 1609-ųjų sausio 23-ioji – diena, kai augančiam miestui „įteiktas pasas“.

Kai kryžiuočiai pasidalijo žemes, prasidėjo jų christianizacija, Kretinga buvo priskirta Klaipėdos šv. Mikalojus parapijai.

„Ilgai nebuvo žinoma, kurgi stovėjo Kretingos pilis: jos ieškota Kretingsodyje ant vadinamosios pilalės, kuri buvo sulyginta, tiesiant geležinkelį ir statantis „Akmenos“ sodininkų bendrijai. Manyta, gal buvusi ant Pelėdos kalno dabartinėje Birutės gatvėje, kol 1972 m. kraštotyrininkas Ignas Jablonskis archeologiniais kasinėjimais ją identifikavo buvus Ėgliškiuose. Ten jau XVIII– IX a. buvus supiltą piliakalnį, o greta – alkakalnį ir Kretingos pilį, skirtą besibraunantiems vikingams sulaikyti, jau anksčiau manė buvus Karaliaučiaus profesorius Adelbertas Becenbergeris, o I. Jablonskis užtvirtino“, – į Kretingos istorijos gilumą savo įtaigiu pasakojimu nuvedė J. Kanarskas.

Daugiau dėmesio – Kretingos pilėnams

Istorikas akcentavo, jo manymu, miestui itin svarbią datą – 1263 m., kada įvyko Kretingos mūšis, turėjęs įtakos čia gyvenusių mūsų protėvių kuršių likimui: Kretinga buvo priešakinė tvirtovė, ir, kryžiuočiams iš Klaipėdos besibraunant, pirmą kartą kretingiškiai, vadovaujami Veltūno, kuris žuvo mūšyje, laimėjo. Tačiau antrąkart vokiečiai sutelkė pajėgas, įsibrovė klasta, kretingiškių kariai pateko į pasalą, – tuomet vokiečiai ir užėmė Kretingos pilį, ją sudegino su visais žmonėmis.

Nuo 1263-iųjų Kretingos pilis nustojo egzistuoti. Taip baigėsi kuršiškasis Kretingos istorijos etapas ir prasidėjo žemaitiškasis etapas. „Žinome Durbės, Saulės mūšius, bet apie Kretingos mūšį prieš Kryžiuočių ordiną, jo svarbą sulaikant ordino skverbimąsi į kuršių žemes, per mažai kalbama. Siūlyčiau per Kretingos miesto šventę daugiau dėmesio skirti mūsų pilėnams“, – teigė J. Kanarskas.

Jo žodžiais, rašytiniuose šaltiniuose 1566 m. minimas Kretingos dvaras ir valsčius su žemėmis nuo Bajorų iki Tintelių. Nuo 1572 metų Kretingos kaimas kartu su visais valstiečiais pateko privačion nuosavybėn – juos įsigijo grafas Jonas Jeronimas Chodkevičius. Kitas svarbus įvykis – Karolštato miesto įkūrimas, kai miestiečiai gavo visas europietiškas – savivaldos, prekybos – teises, kurias išlaikė iki 1795-ųjų, Paskutinio Abiejų tautų Respublikos padalinimo, kai buvo įtraukta į carinės Rusijos imperijos sudėtį.

---

Nominacijos „Už atsidavusį darbą Kretingos miestui“ įteiktos:

Augustinui Ruibiui – įmonės „Kretingos komunalininkas“ valytojui, 31-erius metus švarinančiam Kretingos miesto gatves;

Mindaugui Paulauskui ir Birutei Kaunienei – įmonės „Kretingos komunalininkas“ vadybininkams;

Vilijandai Žimontaitei ir Dominykai Paulauskienei – Atviro jaunimo centro socialinėms darbuotojoms;

Antanui Puškoriui – ilgamečiui Kretingos katalikų bažnyčios zakristijonui;

Vitai Petrauskaitei – labdaros valgyklos „Rūpestėliai“ šeimininkei;

Mateušui Mockui – Kretingos generolo Vlado Nagevičiaus 305 šaulių kuopos šauliui, senjorų šokių kolektyvo „Rangė“ atstovui;

Dianai Žukauskaitei – ilgametei Kretingos rajono kultūros centro personalo specialistei;

Irenai Plaščinskienei – Kretingos TAU direktorei;

Valerijonui Černeckiui – Kretingos ligoninės ūkio padalinio vedėjui;

Ramunei Černiauskienei – Kretingos muziejaus kiemsargei;

Daivai Kniukštienei ir Tomui Liaučiui – įmonės „Kretingos šilumos tinklai“ atstovams;

Giedriui Bendikui – įmonės „Kretingos vandenys“ inžinieriui-elektrikui.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas