Kretingiškiai Vaidas Ivanauskas ir 7-erių jo sūnus Emilis per Stintų šventėje įvyksiančias meškeriojimo varžybas bus viena komanda.

Vasario 7–9 dienomis Palangą sudrebins tūkstančius gyventojų iš visos Lietuvos ir iš svetur priviliojanti tradicinė Stintų šventė. Organizatoriai, kaip kasmet, žada turtingą tautodailininkų „kermošių“, skonių jūrą ir atrakcijų gausą, daug koncertų ir linksmybių šeimoms, ir, žinoma, žvejiškų rungčių.

Šventė bus, bet kad būtų ir stintų

„Ruošiamės po truputį, ruošiamės. Meškeriojimo varžyboms jau prieš mėnesį su sūnumi Emiliu esam užsiregistravę“, – sakė trečiąkart jose dalyvausiantis kretingiškis Vaidas Ivanauskas. Agurkais kvepiančių žuvų sezonas prasidėjo prieš tris savaites, tačiau Vaidui tik vieną kartą daugių daugiausiai pavyko sumeškerioti iki 3 kilogramų. Kretingiškis pasidžiaugė, kad žuvys buvusios ne tokios smulkios, kaip pernai, tad ir valyti jas buvo paprasčiau, ir paskanauti užteko. Ypatingų receptų šeima neturi, tik, anot pašnekovo, žmona ir sūnus mėgsta ką tik iškeptas stintas, o jis – atvėsusias.

V. Ivanauskas pirmąkart žvejoti pabandė 5-erių, o jo sūnui Emiliui dabar – 7-eri. „Jeigu ir neužkibs žuvelė, žinau, kaip vaikui svarbu bus bent tą meškerę rankose palaikyti, per varžybas jaustis komandos dalimi“, – juokėsi vakarais, po darbo, arba dažną savaitgalį nuo jūros tilto žvejojantis vyras. Jam pačiam meškeriojimo varžybose prieš keletą metų yra neblogai pasisekę – iš 54-ių komandų užėmė trečiąją vietą.

Bet, anot pašnekovo, per varžybas gaudomos ne vien tik stintos, o ir kitos tuo metu žvejoti nedraudžiamos žuvys, pavyzdžiui, plekšnės. Vertinimo kriterijai skiriasi: už kiekvieną gramą plekšnės žvejai pernai gavo vieną tašką, o už vieną stintos gramą – 30 taškų.

Vaidas atviravo per Stintų šventę labiausiai laukiantis ne didelio šurmulio kurorte, o šių varžybų, nes smagu išbandyti save, pabendrauti su ne pirmą sykį sutinkamais tokiais pat entuziastais. Varžybos paprastai prasideda 8 valandą ryto ir trunka iki pusiaudienio – priklausomai nuo oro sąlygų. „Svarbiausia, kad tų stintų normaliai atplauktų“, – sakė Vaidas.

Ką apie stintas sako mokslininkai

Anot Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vyriausiojo mokslo darbuotojo laboratorijos vadovo dr. Lino Ložio, Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Nemuno deltoje žvejojamų stintų kiekiai yra stabilūs, nors įvairiais metais gausumas labai varijuoja. Nuo ko tai priklauso, įvertinti sunku, stintų išteklius sunku prognozuoti. Olandų specialistai atliko tyrimą, kaip šiai šaltamėgei žuviai veistis įtaką daro klimato kaita: pasirodo, dėl šiltėjimo stintos anksčiau išneršia, o ne tiek nuo vandens temperatūros, kiek nuo šviesos priklausantis zooplanktonas, kuriuo minta išsiritusios stintų lervutės, dar nėra gausus, tad jos gali masiškai išmirti.

Pašnekovo žodžiais, stintų rinkoje Lietuva apskritai yra gana mažas „žaidėjas“ – nuo 2007-ųjų per metus Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Nemuno deltoje sugaunama apie 100 tonų stintų, kai, pavyzdžiui, Latvijoje – 1 tūkst. 600, arba 16 kartų daugiau, Estijoje – 550 tonų, arba 5,5 karto daugiau, Suomijoje – 940 tonų, arba 9 su trupučiu karto daugiau.

Nuo 2018-ųjų Suomijoje jau sužvejojama panašiai, kaip Latvijoje – 1,5 tūkst. tonos stintų. Tiesa, suomiai nesupranta, kodėl šios smulkios žuvys Lietuvoje taip mėgstamos ir vertinamos.

„Kai pasakiau, kad žmonės moka po 10–14 eurų už jų kilogramą, o per Stintų šventę Palangoje už vieną keptą „auksinę žuvelę“ – po eurą, kolega ichtiologas iš Suomijos žiūrėjo akis išpūtęs, negalėdamas tuo patikėti. Pajuokavau, kad pas mus, Lietuvoje, yra trys nacionalinio sporto rūšys: krepšinis, grybavimas ir... stintų gaudymas“, – sakė L. Ložys.

Įdomiausia – naktį

Žiemos vakarais, kai, pradėjus temti, stintos tampa aktyvesnės, į žvejybą visai nakčiai išsiruošia ir Tomas Venclovas. Tiesa, šis kretingiškis žvejoti važiuoja ne į Palangą, o į uostamiestį, į Smiltynę: čia žuvys labiau kimbančios.

Vieną šeštadienį, o tai buvo prieš gerą savaitę, jam pavyko prigaudyti 2,5 kg agurkais kvepiančių žuvelių. Toks kiekis per 14 valandų – neblogai. Paklaustas, kodėl jį žavi naktinė žvejyba ir ar nebūna šalta, drėgna, Tomas atviravo, jog nuo to apsaugo speciali apranga, o tokių entuziastų, kaip jis, prie jūros yra labai daug, kartais – šimtai.

„Mes jau vieni kitus pažįstam, sveikinamės“, – pasakojo kretingiškis. Būtent žvejyba Smiltynėje jį suvedė ir su klaipėdiečiu Evaldu Daržinsku – per stintų meškeriojimo varžybas Palangoje jiedu ir šiemet bus viena azartiška „Stintapūkių“ komanda.

Žvejiškos rungtys populiarėja

Kaip teigė vienas 21-ąjį kartą kurorte įvyksiančios šventės „Palangos Stinta“ organizatorių Nerijus Stasiulis, žvejiškų rungčių populiarumas ir dalyvių skaičius auga kasmet. Tarkim, anksčiau inkaro laikymo rungtis būdavo vertinama labiau kaip žaidimas, o pastaruoju metu į ją žiūri rimtai, dalyviai pradeda treniruotis iš anksto. Šiemet ir kalviai gavę užsakymą pagaminti daugiau ir įvairių inkarų, tinkamų ne tik vyrams, bet ir moterims, ir vaikams. Šiemet šventėje bus erdviau negu ankstesniais metais. Padidinus jos užimamą teritoriją J. Basanavičiaus gatvėje, ketinama įrengti dar vieną sceną, iš kurios į visas puses skleisis muzika ir dainos. Be to, esant daugiau ploto, žvejai ir vėl čia galės pasivaržyti valties tempimo rungtyje.

• Rašyti komentarą (0)