![]() |
![]() |
|
Pakalbėkime iš esmės apie reikalus „Kretingos vandenyse“
Perskaitęs „Pajūrio naujienose“ straipsnį, kuriame Kretingos rajono savivaldybės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė įmonę slegiančias problemas kildina iš ankstesnio šios įmonės vadovo tariamai padarytų klaidų, įmonei žalingų sprendimų, ir susipažinęs su Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus komentaru „Facebook“-e bei prisiminus karštas diskusijas dėl „Kretingos vandenų“ veiklos, perspektyvų ankstesnėje 2019–2023 m. Kretingos rajono savivaldybės tarybos, kurios narys buvau, kadencijoje, nutariau netylėti. Prieš tapdama „Kretingos vandenų“ direktore Eglė Alonderienė dirbo kitoje Savivaldybės įmonėje „Kretingos komunalininkas“ ekonomiste, kaip ir Rimantas Žiaužys, tada vadovavęs šiai įmonei. Jie abu buvo pakviesti į „Kretingos vandenis“, į tuomet „Kretingos vandenims“ vadovavusio Tomo Jurgučio komandą. E. Alonderienė gavo ekonomistės pareigas. Vadovaujant T. Jurgučiui įmonėje dirbusi ekonomiste, buvusi atsakinga už įmonės finansų planavimą, veiklai skirtų lėšų valdymą, dabar ji tvirtina nieko nežinojusi apie tuometinę įmonės padėtį. Mano žiniomis, T. Jurgučio pastangomis, padedant tuometiniam Savivaldybės administracijos direktoriui Egidijui Viskontui, buvo išsaugota „Kretingos vandenų“ licencija tiekti geriamąjį vandenį Kretingos miestui ir rajonui. Praradus licenciją vandens tiekimą šioje teritorijoje būtų parėmęs garantinis tiekėjas bendrovė „Klaipėdos vanduo“. Grėsmė netekti licencijos buvo kilusi neužtikrinant tiekiamo geriamojo vandens kokybės Lazdininkų kaimo gyventojams. Lazdininkų kaimo gręžinio vandens gerinimo projektas strigo dėl gręžinį projektuojant neįžvelgto pajūrio tektoninės zonos poveikio, kai iš gręžinio pakeltas vanduo, tiksliau požemių vandeny prieš tūkstančius metų užsikonservavę jame esantys mikroorganizmai, paviršiuje sureagavę su deguonimi ir „atšilę“, išgautą vandenį padarydavo netinkamu maistui. T. Jurgutis atkakliai ieškojo, kaip šią problemą išspręsti. Žinau, kad buvo suderinti ir tarpininkaujant aplinkos apsaugos ministrui Simonui Gentvilui atidėti Lazdininkų aprūpinimo geriamuoju vandeniu projekto užbaigimo terminai. T. Jurgutis yra patvirtinęs, kad tiek ministerija, tiek Aplinkos projektų valdymo agentūra (administruojanti projektui tekusias ES paramos lėšas) suprato problemos esmę ir nereikalavo grąžinti ES paramos lėšų, panaudotų projektui vykdyti, geranoriškai pratęsdama terminą kokybiškam geriamajam vandeniui išgauti. Buvo sutarta dėl eksperimentinio, pilotinio Lietuvoje projekto Lazdininkų gręžinio vandens kokybei gerinti. Nelikus T. Jurgučio, to projekto greičiausiai buvo atsisakyta, kitaip tariant, naujoji „Kretingos vandenų“ vadovė, merui, spėju, pritariant, dėl Lazdininkų gręžinio vandens kokybės gerinimo pakėlė rankas. Ar ne todėl „Kretingos vandenys“ turi grąžinti šiam projektui jau išleistus ES paramos 30 tūkst. eurų? Nors A. Kalnius „Facebook“-e rašė, kad bus grąžintas 30 tūkst. eurų avansas už neva Kurmaičių, Padvarių gyvenviečių, Kretingos miesto Pievų gatvėje esančios nuotekų siurblinės projektus. Mere, arba nežinote, apie ką rašote, arba savais sumetimais pučiate šią miglą „Facebook“ auditorijai, nes išvardyti trys projektai, mano turimomis žiniomis, yra sėkmingai įvykdyti, taip pat ir su jais susiję finansiniai įsipareigojimai. Įstrigęs liko būtent Lazdininkų projektas. Paminėsiu, kad „Kretingos vandenų“ veiklos ir plėtros plane, kurį sudarant dalyvavo ir tuometinė ekonomistė E. Alonderienė, tiekiamo geriamojo vandens kokybei užtikrinti įmonė buvo įpareigota gyventojų namų ūkiuose įrengti individualius vandens valymo filtrus, priešingu atveju Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nebūtų davusi Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) pritarimo pratęsti „Kretingos vandenims“ geriamojo vandens tiekimo licenciją. VERT tuo metu įmonei lipo ant kulnų: arba tvarkotės licenciją, arba ruošiatės jungtis prie garantinio tiekėjo. Mano turimomis žiniomis, tuometinis įmonės vadovas kone kas savaitę vyko į Vilnių, varstė ministerijų, kitų valstybės institucijų duris su prašymu neatimti licencijos iš „Kretingos vandenų“, sprendė įmonės problemas. Meras A. Kalnius jam nepadėjo. Beje, A. Kalniaus ir E. Alonderienės minimi Kurmaičių, Padvarių ir siurblinės Pievų gatvėje projektai buvo nupirkti, kai T. Jurgutis dar nevadovavo „Kretingos vandenims“, o jam stojus prie įmonės vairo, tie projektai buvo baigiami įgyvendinti. Todėl kaltindamas dėl šių projektų vykdymo T. Jurgutį, mere, verčiate manyti, kad esate neįsigilinęs į „Kretingos vandenų“ veiklą, problemas, gal naudojatės kažkieno jums teikiama iškreipta informacija. Priminsiu, kad įsigaliojus naujam Vietos savivaldos įstatymui, merui tenka lyderio vaidmuo ir atsakomybė už dalyvavimą ar atsisakymą dalyvauti panašiuose projektuose. Savivaldybės tarybos politikams raginant plėsti, atnaujinti rajono vandentvarkos ūkį, „Kretingos vandenų“ direktoriaus T. Jurgučio pastangomis, centralizuoti vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tvarkymo tinklai buvo pastatyti Kretingos „Draugystės“, „Vienybės“ sodininkų bendrijose, Kretingos Kluonalių gyvenamajame kvartale, Dupulčių kaime, taip pabrango čia žmonių turimas nekilnojamasis turtas, žemė. Kluonalių ir Dupulčių tinklų sujungimas, vėlgi mano turimomis žiniomis, sužlugdė A. Kalnius bičiulio, UAB „Karkasonas“ direktoriaus Andriaus Bručkaus planą „Kretingos vandenims“ už daugiau kaip 260 tūkst. eurų parduoti įmonės vystomame individualių gyvenamųjų namų kvartale nutiestus vandens ir nuotekų tinklus. Tam, kad tie įsigyti tinklai atitiktų visus tokiai infrastruktūrai keliamus reikalavimus ir būtų galima juos tinkamai eksploatuoti, „Kretingos vandenims“ būtų tekę dar apie 50–70 tūkst. eurų investuoti papildomai. Būdamas Savivaldybės tarybos narys tarpininkavau irgi Finansų ministerijoje dėl Vakarų Lietuvos regionui tenkančios ES paramos lėšų skyrimo bendrovės „Kretingos vandenys“ planuojamiems vandentvarkos ūkio projektams. T. Jurgutis Savivaldybės vykdomąją ir politinę valdžią buvo aiškiai informavęs apie artimiausioje ateityje gresiančias dideles problemas pagrindinėje Kretingos miestui tiekiamo vandens gerinimo stotyje – karščiausiu vasaros laikotarpiu osmosiniai filtrai nebespėja vandenį išvalyti nuo perteklinio, sveikatai kenksmingo fluoro kiekio. T. Jurgučio teigimu, Klaipėdos regiono plėtros taryboje buvo tartasi dėl 7 mln. eurų ES paramos vandens gerinimo stočiai išplėsti, modernizuoti, naujiems filtrams pastatyti ir pagrindinei miesto nuotekų valyklai Bajoruose praplėsti. Valykla, ypač lietingu periodu, į ją sutekančių nuotekų išvalyti nebespėja. Nuotekas iš perpildytos valyklos jau teko išleisti į Tenžės upelio slėnį. Deja, tada A. Kalnius pareiškė, kad „Kretingos vandenys“ planuojamiems projektams kofinansuoti lėšų iš Savivaldybės negaus. Šiandieną Savivaldybės valdžia su A. Kalniumi priešakyje atsisako 3 mln. eurų ES paramos „Kretingos vandenų“ vandentvarkos ūkio problemoms spręsti. Suprantu, kad smagiau, lengviau yra organizuoti mandarinų valgymo čempionatą ir taip gauti tautos dėmesio. Rajono vandens ūkio problemoms spręsti reikia kompetencijų, įžvalgų, dirbti nuosekliai, kantriai, suvokiant, kad politiniai dividendai šioje srityje taip greit neuždirbami. Galbūt toks rajono valdžios neveiklumas sprendžiant vandens ūkio problemas yra tikslingas – stumti „Kretingos vandenis“ į „Klaipėdos vandenų“ glėbį? Kol T. Jurgutis stovėjo prie „Kretingos vandenų“ vairo, Savivaldybės valdžia jam neleido didinti įmonės paslaugų kainų, nes ant nosies buvo 2023 metų savivaldos rinkimai, nors investicijų T. Jurgučio vadovaujama įmonė jau buvo padariusi už 5,4 mln. eurų. Baigėsi rinkimai, atėjo nauja vadovė ir paslaugų įkainiai buvo padidinti. Ir kiek žinau, šiemet dar didės. O A. Kalnius džiūgauja, kad E. Alonderienė traukia „Kretingos vandenis“ iš skolų. Traukia gyventojai, vis brangiau mokėdami už vandenį, nuotekų tvarkymą. Galėjo būti ir kitaip. Mere, praeitoje kadencijoje jus nepritarėte siūlymui 300 tūkst. eurų iš Savivaldybės biudžeto skirti „Kretingos vandenims“, kaip akcininko – Savivaldybės – įnašą įmonės nuostoliams dengti. Pinigų buvo, nes tais metais Savivaldybės biudžeto viršplaninės lėšos siekė per 3 mln. eurų. Pritarus, nepasikuklinsiu – mano pateiktam siūlymui, „Kretingos vandenų“ paslaugos nebūtų tiek pabrangusios. Bet jums, mere A. Kalniau, įsitikinau, sunku pritarti kitų siūlymams, idėjoms. Ankstesnė Kretingos rajono savivaldybės valdžia ragino T. Jurgutį maksimaliai išnaudoti visas Europos Sąjungos (ES) paramos galimybes, kad Kretingos miesto ir rajono gyventojams, įmonėms vanduo bei nuotekų tvarkymas kuo mažiau kainuotų, nes, skaičiuojant paslaugų kainas ir įvertinant investicijas, ES parama kainų nedidina. Nuo 2027–2028 metų ES parama vandentvarkos projektams baigiasi, vadinasi, visas šis ūkis turės būti tvarkomas iš gyventojų, Savivaldybės biudžeto lėšų.
|