Pajūrio naujienos
Help
2025 Vasaris
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še181522
Se291623
Apklausa

Ar reikėtų švelninti politikų atsakomybę jų čekiukų istorijose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pasidalijo žinia, kad 2024-aisiais šalyje kilo mažiausiai gaisrų per 21-erius metus. Tačiau Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos statistika nėra tokia džiugi: rajone buvo užfiksuota 112 gaisrų, ir tai yra 9-iais daugiau negu 2023-iaisiais.

Per metus 112 gaisrų, dvi aukos

Per 2024-uosius metus Kretingos rajone kilo 112 gaisrų: 12 – sausį, 6 – vasarį, 14 – kovą, 15 – balandį, 13 – gegužę, 4 – birželį, 2 – liepą, 7 – rugpjūtį, 9 – rugsėjį. Gaisrai nusinešė 2 gyvybes, sužeistų nebuvo.

Daugiausiai gaisrų užfiksuota šeštadieniais (22) ir sekmadieniais (21). Pirmadieniais ir penktadieniais po 13, antradieniais 15, trečiadieniais 19, ketvirtadieniais 9.

Ypač ugnis buvo įsisukusi į Kretingos miestą – kilo 35 gaisrai. Darbėnų seniūnijoje – 20, Kretingos seniūnijoje – 15, Žalgirio – 11, Imbarės – 10, Vydmantų – 7, Kartenos ir Salantų – po 5, Kūlupėnų – 4.

Gaisrai kilo 51-ame gyvenamosios ir 10-yje pagalbinio ūkio paskirties pastatų, 12-oje transporto priemonių, 7-iuose atliekų konteineriuose ir šiukšliadėžėse, taip pat 7-iose atvirose teritorijose, 3-juose gamybos ir pramonės paskirties, taip pat 3-juose apleistuose pastatuose, 8-iose vietose degė žolė. Po du gaisrus užfiksuota maitinimo ir sandėliavimo pastatuose, po vieną – kultūros ir mokslo paskirties pastatuose... Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, 23-juose gyvenamosios paskirties pastatuose, kuriuose kilo gaisrai, dūmų detektorių nebuvo.

Dažniausia gaisrų priežastis – savaiminis medžiagų užsidegimas (37 gaisrai). Dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų – 10, dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimo – 11, dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimo – 4, dėl transporto priemonių elektros instaliacijos gedimo – 7, dėl transporto priemonių kuro tiekimo ir neatsargaus rūkymo, gamybinių įrenginių gedimo technologinio proceso metu – po 1, dėl žmogaus neatsargaus elgesio – 6 gaisrai, dėl pašalinio ugnies šaltinio – 25, 38 kartus degė suodžiai, 5 gaisrai – dėl tyčinio padegimo.

Priežastys – panašios, gaisro vietos – taip pat

Lietuvos mastu 2024-aisiais kilo 7 tūkst. 668 gaisrai, palyginti su 2023 m., kai buvo užgesinti 7 tūkst. 905 gaisrai, – 3 proc. mažiau. Tai mažiausias gaisrų skaičius per 21-erius metus. Per gaisrus ugniagesiai išgelbėjo 140 gyventojų, 503 pastatus, 89 transporto priemones, 252 gyvūnus.

Pernai gaisruose žuvo 84 žmonės, iš jų 2 vaikai, o 176 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2023 m., kai gaisruose žuvo 100 žmonių, pernai žuvo 16, arba 16 proc., mažiau. 2024 m. kilo vienas gaisras, kuriame žuvo trys gyventojai, 7 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes, o 67 gaisrai pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę.

Dvidešimt devyni gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 21 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 11 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 8 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 5 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl sprogimų, 2 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų, dar 4 – dėl kitų priežasčių.

Miestuose kilusiuose gaisruose žuvo 32 gyventojai, miesteliuose ir kaimo vietovėse – 52 gyventojai. Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,9 karto daugiau negu moterų. Pernai žuvo 53 vyrai ir 26 moterys, penkių žuvusiųjų tapatybė nenustatyta.

Daugiausia gyventojų pernai žuvo antradienį (16) ir pirmadienį (15). Nuo 11-tos iki 22-os mėnesio dienos, t. y. mėnesio viduryje, gaisruose žuvo 37 žmonės (44 proc. žuvusiųjų). Tragiškiausias paros laikas – nuo 19 val. iki 6 val. ryto, tuo metu gaisruose žuvo 56 žmonės (67 proc.). Žuvusiųjų gaisruose amžiaus vidurkis – 66-eri metai.

2019–2023 m. gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per metus kyla 9 tūkst. gaisrų, kuriuose žūsta 86 gyventojai, pernai gaisrų kilo 14,8 proc. mažiau, ir juose žuvo 2 gyventojais, arba 2,3 proc., mažiau.

Gyvenamosios paskirties pastatuose pernai kilo 2 tūkst. 109 gaisrai, t. y. 27,5 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 73 žmonės, iš jų 50 – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose. Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 1 tūkst. 497 gaisrai, iš jų 756 gaisrai, arba 50,5 proc. – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių. Palyginti su 2023 m., kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 2 tūkst. 186 gaisrai, o juose žuvo 81 gyventojas, gaisrų (-3,5 proc.) ir juose žuvusių žmonių (-9,9 proc.) pernai buvo mažiau.

677 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai, juose žuvo keturi gyventojai. Dažniausiai degė ūkiniai pastatai ( 281 gaisras), pirtys (128) ir garažai (49). 936 gaisrai kilo transporto priemonėse, ugnis sugadino 514 lengvųjų automobilių. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 88 gaisrai. 1 tūkst. 784 gaisrai užgesinti atvirosiose teritorijose, nenušienautose pievose.

Miestuose užgesinti 3 tūkst. 764, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3 tūkst. 904 gaisrai. Ugnis sunaikino 168 pastatus, 204 transporto priemones, 293 gyvūnus, 2 tūkst. 536 kv. m gyvenamojo ploto, o 4 tūkst. 933 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Gelbėjimo darbų buvo daugiau

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko 16 tūkst. 303 gelbėjimo darbus. Palyginti su 2023 m., kai buvo atlikti 14 tūkst. 703 gelbėjimo darbai, pernai darbų skaičius išaugo 10,9 proc. 

Ugniagesiai gelbėtojai pernai 7 tūkst. 257 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 3 tūkst. 541 darbas – techninė pagalba: nuo sniego, vėjo ar lietaus nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir pan., 1 tūkst. 480 darbų – durų atidarymas, 1 tūkst. 294 darbai – pagalba įmonėms ir organizacijoms. 2023 m. ugniagesiai gelbėtojai atliko 2 tūkst. 835 techninės pagalbos darbus.

5 tūkst. 140 kartų buvo talkinta kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 3 tūkst. 150 darbų – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 2023 m. pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams buvo teikta 2 tūkst. 971 kartą. 1 tūkst. 801 kartą ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, kur, naudodami specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 137 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 32 žuvusiuosius. 404 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ar ant ledo. Ištraukta 120 skenduolių, tarp jų 5 vaikai, o 31 gyventojas, tarp jų 3 vaikai buvo išgelbėti. Daugiausiai skenduolių šiemet ištraukta Vilniaus (32) ir Kauno (25) apskrityse. Dažniausiai ugniagesiams gelbėtojams skenduolius teko traukti iš tvenkinių. Vyrų iš vandens telkinių ištraukta 6 kartus daugiau nei moterų, nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 55-eri metai. 2019–2023 m. darbų vandenyje duomenimis, per metus iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai vidutiniškai ištraukia 113 skenduolių, pernai nuskendusių žmonių skaičius išaugo 6,2 proc.

Pernai ugniagesiai 653 kartus budėjo nukenksminant sprogmenis, 784 kartus teko likviduoti cheminius incidentus, 88 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. 2024 m. daugiausia gelbėjimo darbų atlikta Kauno (3 tūkst. 518 darbų), Vilniaus (2 tūkst. 514), Klaipėdos (2 tūkst. 372), Šiaulių (1 tūkst. 819) ir Panevėžio (1 tūkst. 412) apskrityse. 

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas