Vos išaušęs sausio 1-osios rytas tapo slegiančiai sunkus Plungės ligoninės kolektyvui ir šioje ligoninėje žiauriai nužudytos pacientės artimiesiems. Pirmosios Naujųjų metų dienos paryčiais, Plungėje, J. Tumo-Vaižganto g., ligoninės palatoje, pacientas, gimęs 1982-aisiais, sužalojo 1940-aisiais gimusią pacientę, kuri nuo sužalojimų tą pačią dieną mirė.

Incidentų, ginčų ir kivirčų pasitaiko dažnai

Ar, gulėdami ligoninėje, galime jaustis saugūs, ar tokie bei panašūs įvykiai dažnai pasitaiko medicinos darbuotojų kasdienybėje ir ką daryti, kad jų nenutiktų, pasiteiravome Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko.

„Tokie įvykiai, koks nutiko Plungėje, išties reti. Žinoma, mūsų kasdienybėje pasitaiko pačių įvairiausių incidentų, sužalojimų, kivirčų tiek tarp palatose gulinčių pacientų, tiek tarp pacientų ir personalo. Tokių ginčų, nepasitenkinimo visada buvo ir bus. Tarpusavyje pacientai susibara, konfliktuoja dėl įvairiausių priežasčių, tarp jų – ir dėl politikos. Kažkas kažką ne taip pasakė, kitas įsižeidė, supyko, vienas kitą išprovokavo – štai ir konfliktas. Būna, susikerta interesai, pažiūros, vienoje palatoje gulintys apsikumščiuoja, bet iki rimtų muštynių ar mirtimi pasibaigusių konfliktų neteko girdėti, kad būtų prieita“, – savo pastebėjimus išsakė vyriausiasis gydytojas.

Nuo alkoholio apsvaigę – neprognozuojami

Pasak R. Sakalausko, jei pacientas yra vartojantis alkoholį, tai būna gana sunku numatyti, kada jam prasidės haliucinacijos, taip vadinama baltoji karštinė. Baltoji karštligė, arba alkoholinis delyras, – viena dažniausių alkoholinių psichozių, kuri prasideda po ilgo girtavimo, kai žmogus staiga nustoja vartoti alkoholį ir jam atsiranda abstinencijos sindromas. Iš pradžių ligonis būna labai kalbus, vėliau kalba tampa nerišli, sutrinka miegas. Paskui atsiranda regos iliuzijų, po kurio laiko prasideda įvairios haliucinacijos: regos (regi įvairius gyvūnus, vabzdžius), klausos (girdi riksmus, triukšmą, šnabždesius), lytėjimo (žmogui atrodo, kad jo kūnu kažkas ropoja, liečiasi), rečiau uoslės, skonio sutrikimai. Ligonis reaguoja į haliucinacijas kaip į tikrus įvykius – veržiasi bėgti, puola arba ginasi. Pakinta paciento emocijos: jis tampa išsigandęs, nustebęs, suglumęs. Gydytojui R. Sakalauskui pačiam teko matyti, kaip pacientas, netikėtai užėjus baltosios karštinės priepuoliui, iššoko pro trečiojo aukšto langą, net nespėjus sulaikyti, nors prieš keletą minučių sklandžiai kalbėjo, buvo ramus ir prognozuojamas.

Anot ligoninės vadovo, tokių atvejų sunku išvengti ir sudėtinga juos numatyti. Jei pacientui yra diagnozuota tam tikra diagnozė, toks pacientas guldomas į tam tikrą ligoninės skyrių, kur skiriamas didesnis dėmesys ir yra priemonių tiek pacientų, tiek personalo saugumui.

Ligoninė – ne patikros punktas

„Smurtas ir fizinės jėgos panaudojimas gali įvykti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje – gatvėje, autobuse, parduotuvėje, lėktuve. Tai gali įvykti tiek uždaroje patalpoje, tiek atviroje, viešoje vietoje,“ – sakė Kretingos ligoninės vadovas, pridūręs, kad į ligoninę gulantis pacientui, personalas stengiasi maksimaliai surinkti jo ligos anamnezę, įžvelgti simptomatiką ir numatyti galimus jo elgesio pokyčius. „Bet mes nesame kontrolės patikros punktas, mes nematome ir netikriname, ką pacientas tarp savo daiktų atsineša į ligoninę. Tai gali būti ir alkoholis, ir kitos psichikai, sveikatai pavojingos medžiagos, kurias pavartojus, žmogaus būsena kardinaliai pasikeičia. Ir, jei toks žmogus į skyrių atsigulė ramus ir blaivas, po kurio laiko, ką nors pavartojęs, jis gali tapti neprognozuojamas“, – kalbėjo R. Sakalauskas, pridurdamas, kad ligoninėje, įprastuose skyriuose palatų durys nėra rakinamos nei iš vidaus pačių pacientų, nei iš išorės personalo, nes tai būtų pacientų laisvės ir judėjimo apribojimas, net jei palatoje gulintys ligoniai nevaikštantys.

• Rašyti komentarą (13)