![]() |
![]() |
|
Kretingos rajonas – po vandens stichijos
anduo sėmė namų kiemus, rūsius, gatves, buvo apsemtas ir Salantų miesto stadionas. Daugiausia iššūkių turėjo Kartenos ir Žalgirio seniūnijos. Jose ir dar trijose – Kretingos miesto, Kretingos ir Salantų miesto – buvo paskelbta ekstremali situacija. Kokių nuostolių Kretingos rajone pridarė liūtis, dar nėra žinoma, bet seniūnijos jau mato, kad jų bus. Kartena turėjo iššūkių Nemažai iššūkių liūtis pažėrė Kartenos seniūnijai, kur dieną-naktį plušėjo net kelios tarnybos, bendruomenės nariai. „Dar prieš prasidedant liūtims nuvykome į Kartenos kapines ir įvertinome ten susidariusią situaciją. Iš anksto sutvarkėme tam tikras vietas, kad vanduo nepatektų į jas, todėl kapinėse situaciją suvaldėme, – apibūdino Kartenos seniūnė Alina Jonutienė. – Apvažiavome 5 seniūnijoje esančius pylimus ir pagal galimybes visus juos tvirtinome, tai darome dar ir dabar.“ Vieną pylimą Kartenoje tvarkyti pasitelkta ir tarnybų, bendruomenės narių pagalba. Viename jų gyvūnai išrausė landą, per kurią prabėgo vanduo. „Nusprendėme vežti smėlio-žvyro maišus ir užversti skylę, – kokį sprendimą tuomet priėmė, pasidalino A. Jonutienė, išvardinusi, kad pagalbą jiems suteikė SĮ „Kretingos komunalininkas“, ugniagesiai gelbėtojai ir bendruomenės nariai. – Iš viso pylimą tvarkė apie 20 vyrų.“ Smėlį pylimui tvarkyti vežė „Kretingos komunalininkas“. „Atvežėme smėlio, taip pat paskyrėme keturis savo darbuotojus, kad padėtų tvarkyti pylimą“, – teigė įmonės direktorius Paulius Ruškus. Seniūnijai talkino ir Kretingos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos Kartenos komandos ugniagesiai-gelbėtojai. „Pakilus vandens lygiui Savivaldybės ugniagesiai gelbėtojai valtimi plukdė žvyrą, padėjo tvarkyti gyvūnų išraustą pylimą“, – teigė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Valdas Kundrotas. Viršininką papildė ir seniūnė, sakydama, kad ugniagesių gelbėtojų pagalbos reikėjo, nes prieiti prie pylime atsiradusios skylės buvo sudėtinga: „Nutarėme iki tos vietos maišus plukdyti, o tai padaryti padėjo ugniagesiai.“ Pradėjus kilti vandeniui, sudėtinga buvo gauti ir smėlio maišų. „Ketvirtadienį skambinome visoms įmonėms, bet niekas nedirbo, tik penktadienį suradome įmonę, kuri mums parūpino smėlio maišų“, – atskleidė A. Jonutienė. Kartenos seniūnijoje iššūkių turėjo ir patys gyventojai: kelių žmonių kiemai, rūsiai buvo užlieti vandeniu, iki vienos sodybos nebuvo galima privažiuoti. „Paskambinau tiems gyventojams, bet jie tikino, kad pagalbos nereikia ir susitvarkys patys“, – teigė seniūnė. Pakilus vandens lygiui buvo numatyta, kad kai kurie gyventojai galėjo nebeturėti ir geriamojo vandens. „Iš karto su seniūnija sutarėme, kad gyvenvietėje pastatysime vandens talpą, taip ir padarėme. Dar profilaktiškai vandens nuvežėme ir į Vydmantų seniūniją. Kitiems to neprireikė“, – sakė AB „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė.
Sodininkų bendrijoje „Rasa“ teko pumpuoti vandenį Daug darbo buvo ir Žalgirio seniūnijoje. Jokūbave esančioje sodininkų bendrijoje „Rasa“ išsiliejo vandens telkinys. „Jis persipildė, ir vanduo ėmė veržtis į žmonių sklypus, namų rūsius, – įvardino seniūnijos seniūnas Donatas Bieliūnas. – Šeštadienį vandens lygis telkinyje ėmė kristi.“ Sodininkų bendrijoje esantis pylimas nesugriuvo. Vis dėlto gyventojams juo rūpintis teko. „Vietiniai aktyvistai rinkosi ir jį tvarkė, prižiūrėjo patys, kadangi jau žinojo, kaip tai daryti“, – sakė D. Bieliūnas, kalbėjęs, kad Minijos upė pylimo nepralaužė, tačiau vanduo į teritoriją pateko per apsauginį griovį. Norint sumažinti vandens lygį telkinyje, teko panaudoti vandens siurblį. „Iš Kauno rajono parvežėme vandens siurblį, kuris vandenį „Rasoje“ pumpavo daugiau kaip pusantros paros. Dėl to vandens lygis jame sumažėjo 1,5 m“, – kalbėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas V. Kundrotas. Kokių nuostolių patyrė Žalgirio seniūnijos gyventojai, kol kas nėra žinoma. „Kiti seniūnijos gyventojai dėl pagalbos į mus nesikreipė. Dar pačiame Jokūbave buvo apsemtos kelios sodybos, bet ten gyventojai tvarkėsi patys, kitur pagalbos prašymų taip pat nesulaukiau, kiek žinau, daugiau problemų ir nekilo“, – tikino D. Bieliūnas. Seniūnija, norėdama sumažinti tokių nelaimių riziką sodininkų bendrijoje „Rasa“, tikisi šiais metais atgaivinti ir įgyvendinti seniai parengtą pylimo atnaujinimo projektą. „Gyventojai labai norėtų jį atnaujinti, tačiau nežinau, ar tai padaryti pavyks, bet bandysime“, – vieną šių metų planų atskleidė seniūnas. Išsiliejo Salanto upė Neeilinė situacija buvo ir Salantų miesto seniūnijoje. Seniūnė Jolanta Ažondenienė papasakojo, kad Salanto upė išsiliejo iš savo vagos, apsėmė parke esantį stadioną, valstybinės reikšmės M. Valančiaus gatvę, taip pat nepravažiuojamu tapo kelias iki Kretingos vandenų valymo įrenginių: „Gyventojai pasakojo, kad neprisimena, kuomet taip būtų išsiliejęs vanduo iš Salanto upės. Gatvę „perlipęs“ vanduo apsėmė ir gyventojų namų kiemus, rūsius.“ Salantuose vanduo greitai atslūgo, todėl seniūnija nesulaukė gyventojų pagalbos prašymų. „Vanduo atslūgo maždaug per parą. Dar kai kuriuose gyventojų rūsiuose vandens yra, tačiau prieš tai kilusio pavojaus žmonių namų šildymo sistemoms dabar nėra, – sakė J. Ažondenienė, paaiškinusi, kad vandenį iš rūsių gyventojai pumpuoja patys. – Palaikėme nuolatinį kontaktą su gyventojais, Savivaldybės institucijomis, labai aktyviai įsitraukė mūsų seniūnaičiai. Pagalbą mums siūlė tiek Savivaldybė, tiek Lietuvos Raudonasis Kryžius, tačiau jos mums neprireikė.“ Nors vanduo Salantuose ir nuslūgo, tačiau gyventojai pavasario laukia su nerimu. „Bijome, kad tuomet upė nepatvintų dar labiau ir nepridarytų daugiau žalos“, – nerimą išsakė Salantų miesto seniūnė.
Nuostolių bus Kretingos miesto seniūnija sulaukė skambučių iš gyventojų, tačiau teikti pagalbos neteko niekam. „Mieste buvo apsemti kelių namų kiemai, vienas gyventojas paprašė vandens, kurį jam ir pristatėme, kai kurie žmonės taip pat turėjo klausimų, bet rimtesnių iššūkių išvengėme“, – situaciją apibendrino miesto seniūnė Gintarė Liobikienė. Po liūčių mieste nuplautos Akmenos upės pakrantės, taip pat buvo apsemta Pastauninko parko apatinė dalis. „Kokie bus nuostoliai, dar negaliu pasakyti, kadangi vanduo vis dar yra apsėmęs kai kurias vietas, bet jau matome, kad jų bus. Turbūt bus nuplautas takas prie Akmenos upės, galimai teks tvarkyti ir Pastauninko parko taką“, – įvardino G. Liobikienė. Kretingos seniūnė Sigita Riepšaitė patikino, kad jų seniūnija nesulaukė jokių pagalbos prašymų: „Vanduo neapsėmė gyventojų namų kiemų. Mūsų seniūnijoje iššūkių turėjo tik sodyba „Vienkiemis“, bet sekmadienį jį apžiūrėjusi mačiau, kad vanduo jau beveik įprastose ribose.“ Vydmantų ir Darbėnų seniūnijose situacija taip pat buvo valdoma. „Vydmantuose patvino viena gatvelė prie maudyklos, tačiau susitvarkėme patys: įrengėme nubėgimą su nuolydžiu, atlikome kitus darbus, dėl ko vanduo subėgo atgal“, – apibūdino Vydmantų seniūnas Rimvydas Šakinis, tikinęs, kad daugiau skundų nesulaukė. Darbėnuose situacija taip pat pakankamai stabili, su iššūkiais šiek tiek susidūrė Šukės gyventojai, įsikūrę netoli užtvankos. „Vanduo veržėsi per pylimo viršų, todėl apsėmė kai kurių namų kiemus, rūsius, – kalbėjo seniūnas Alvydas Poškys. – Apskritai didesnių problemų išvengėme, dėl patirtų nuostolių į mus dar niekas nesikreipė.“ ---
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrolognių stebėjimų skyriaus vedėjo Juozo Šimkaus komentaras:„Pagal pirmadienio 13.30 val. duomenis, visur vandens lygis Kretingos rajone krenta – tiek Minijos, tiek Akmenos, tiek aplinkinėse upėse. Stichinis lygis kol kas išlieka tik Minijoje ties Priekule, ir tai riba peržengta vos keliais centimetrais. Kai kur vandens lygis Kretingos rajone krenta labai greitai ir net po daugiau kaip metrą. Artimiausiomis paromis prognozuojami krituliai, tačiau jie nebus tokie gausūs, kaip buvo, todėl vandens lygis greičiausiai nustos kristi. Kai kuriose rajono vietose gali iškristi ir daugiau kritulių, dėl ko vandens lygis tose vietose pakils. Vis dėlto tokio vandens lygio pakilimo, kaip buvo Kretingos rajone, neprognozuojama.“ Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sausio 6 d. 14 val. duomenimis, vandens lygis Akmenoje siekė 233,5 cm (stichinis vandens lygis – 420 cm), Minijoje – 289,5 cm (stichinis lygis – 520 cm).
|