Mėgstanti keliauti Daiva Katkutė sako, kad pasakos ir pasakojimai gimsta iš aplinkos bei stebėjimo.

Darbėnų gimnazijos Ikimokyklinio ugdymo skyriaus mokytojos Daivos Katkutės sukurtos pasakos šiemet pateko į knygos „Miego pasakėlės“ rinkinį, kuriame surinktos geriausios pasakų konkurso istorijos. Tai – originalios pasakėlės, kurias mažiesiems skaitytojams sukūrė tėvai ir seneliai. Knygoje publikuojama 150 trumpų istorijų, puikiai tinkančių kurti šeimos ritualus prieš miegą ar vaikams mokytis skaityti.

Šį pavasarį atsitiktinai pamačiusi leidyklos „Debesų ganyklos“ kvietimą dalyvauti trumpų pasakojimų vaikams konkurse su prierašu, kad gražiausios istorijos atsidurs pasakų rinktinėje vaikams, D. Katkutė ryžosi dalyvauti šiame konkurse. Pasakojimas turėjo būti skirtas vaikams nuo 3 metų, apimtis – iki 1,5 tūkst. spaudos ženklų.

„Savo kūrybos pasakojimus, pasakas sekdavau savo dukrai, vėliau savo ugdytiniams, bet niekada jų neužrašydavau. Tad atsirado proga jas užrašyti“, – D. Katkutė teigė, kad tokiame konkurse dalyvavo pirmą kartą. Mėgstanti keliauti pašnekovė atviravo, kad pasakos ir pasakojimai gimsta iš aplinkos ir stebėjimų. Į šią knygą pateko dvi Daivos Katkutės pasakos. „Pirmoji pasaka „Ką pasakoja batai?“ – tai istorija apie mano brangiausią nuolatinį žygeivį, lydintį mane žygiuose – mano šuniuką Boltuką, kurį pasakoje pavadinau Boliuku, kad mažajam pasakų klausytojui būtų lengviau įsiminti ir ištarti.

Augintiniui jau 13 metų, jis bėga, mato, stebi, jaučia, dalyvauja žygiuose ir visur su manimi keliauja. Antroji pasaka „Moliūgai ir moliūgėliai“ – apie mano auginamus moliūgus, kurių šiemet priauginau pusę šimto. Mano nuostabai ir džiaugsmui šalia šios savo pasakos radau nupieštus gražuolius moliūgus“, – pristatydama savo sukurtas pasakas sakė kūrėja, pridūrusi, kad tai – šiuolaikinės pasakos apie žmogiškąsias savybes: gerumą, atjautą, meilę, tyrumą, paprastumą, jautrumą, grožį ir gebėjimą matyti, išgirsti ir įsiklausyti. „Kurdama ir pasakodama jaučiuosi laiminga, kad galiu savo matymą, mintis, aplinką, gamtos grožį perduoti kitiems, kad galiu kalbėti apie žmogiškąsias savybes ir paprastus dalykus. Kiekvienoje mano pasakoje yra kalbama apie dalykus, matomus, jaučiamus tik širdimi. Skaitant mano pasakas mažasis skaitytojas gebės ir pats atpasakoti, pridėti savo sugalvotą tęsinį, atsakyti į klausimus, apibūdinti veikėjus, jų būseną ir išvaizdą, sugalvoti veikėjų buvimo vietą ir panašiai. Pagaliau patys ims pasakoti ir kurti pasakas iš savo aplinkos ir patirties“, – linkėdama visiems skaitytojams kurti, pasakoti, skaityti, matyti, klausytis ir išgirsti, sakė D. Katkutė.

• Rašyti komentarą (1)