Savo kūrybą kretingiškiams pristatė Jolanta Grigalauskienė su dukra Karile.

Laukžemės bibliotekos vyresniosios bibliotekininkės Jolantos Grigalauskienės kūryba puikiai žinoma ne vien šio kaimo, bet ir Lazdininkų, kur įsikūrusi jos šeima, žmonėms, o ypač – prieš šventes. Nes makramė, arba pinikų, technika sukurti Jolantos žaislai Kalėdų eglėms puošia viešas erdves, o smulkios kryželiu siuvinėtos dovanos – atvirukai, pakabukai raktams, „prijuostėlės“ vyno buteliams – nudžiugina dažną šių kaimų gyventoją.

Kretingiškiai J. Grigalauskienės kūryba, jos rankų kruopštumu ir išmone galėjo pasidžiaugti gruodžio pradžioje Kretingos rajono viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos erdvėse šurmuliavusioje tradicinėje amatų mugėje „Įkvėpk. Kalėdos!“ Ten Jolanta savo kūrybą pristatė išvien su 10-mete dukra Karile, kuri, pasekusi mamos pėdomis, dažnai laisvalaikį leidžia su adata ar siūlais rankose.

Ant atvirukų – preciziškai išsiuvinėti kalėdiniai motyvai, siuvinėti individualūs raktų pakabukai su nykštukais, kurių figūrėlės primena pirmąsias vardo raides. Kalėdų žaislais tapę pinikai – pinti mazgais iš virvelių – varpeliai, nykštukai, eglutės, angelai, kepurėlės-vikingai, prireikus juose panaudojant ir medines detales.

„Karilė jau irgi išmoko rišti makramė technika: įvairiais rankdarbiais išsipuošė savo kambarį, išdovanoja juos ir mokyklos draugams, mokytojams“, – dukros kūrybiškumu pasidžiaugė J. Grigalauskienė.

Jų šeimos namai jau tapę savotišku moteriškų rankdarbių muziejumi: ant sienų – kryželiu siuvinėti paveikslai su ryškiaspalvių gėlių motyvais, staltiesės, siuvinėtomis detalėmis išpuošti buities daiktai, gausu mielų, jaukumo suteikiančių mažmožių virtuvėje. Jolanta mėgsta siuvinėti ir skandinaviška tematika – gamtoje vyraujančiais atšiauresniais motyvais, o paskutinis jos darbas – mylimo vilkšunio atvaizdas.

„Aš perku ne šablonus, o autorinius kūrinius-schemas ir pagal jas skaičiuoju, kiek ir kokių siūlų reikės, ir kimbu į darbą. Man šis procesas – pati geriausia meditacija vakarais, siuvinėdama atsipalaiduoju, ir mintys pačios išsliūkina pasivaikščioti“, – pajuokaudama kalbėjo 40-metė Jolanta.

Ji – dzūkė, kilusi iš Druskininkų: „Esu meilės emigrantė, po studijų Klaipėdoje pasilikau šiame krašte, vyras Aurelijus dirba statybose, – prisipažino pašnekovė. – Siuvinėju nuo vaikystės, šios rankdarbių technikos mane išmokė teta Danguolė: matydavau, kaip ji ruošia ir puošia maišelius vaistažolėms. Pabandžiau – ir nuo to karto siūlų ir adatos iš rankų laisvu laiku nebepaleidžiu“, – kalbėjo kūrėja, patikinusi, didžiumą savo sukurtų rankdarbių išdovanojanti draugams, bičiuliams, artimiesiems. Ji taip pat išbandė ir gerokai sudėtingesnį variantą – siuvinėti metalo siūlais ant plastiko lakšto.

O pinikų techniką ji vadina naujai atgimusia rankdarbių rūšimi: „Atsimenate, kažkada beveik visi mokykloje rišdavome pelėdas, laikraštines, buvo populiarios rezginės produktams dėti. Dabar makramė – vėl ant bangos, man tai – labiau kalėdinio meto rankdarbiai, su dukra piname žaislus eglutei, suvenyrus-mažmožius“, – kalbėjo J. Grigalauskienė.

Rankdarbių kūrėja, kolegių bibliotekininkių paprašyta, veda edukacijas – kūrybines laboratorijas ir kitų kaimų bendruomenėms: jos užsiėmimai jau buvo surengti Darbėnų, Rūdaičių, Vydmantų, Kūlupėnų bibliotekose.

• Rašyti komentarą (0)