Kodėl dar tiek daug žmonių nebrangina savo gyvybės – nenešioja atšvaito?

– Manau, gal apsileidimas, gal tikėjimas, kad pasiseks. Man pačiam vakarais labai retai kada tenka kažkur eiti. Esu nevairuojantis, bet iš masinio informavimo priemonių teko girdėti, kad žūna keliuose tamsoje ėję žmonės. Gyvenu Kartenoje, miestelis tikrai apšviestas, apšvietimas labai geras, todėl tamsiu paros metu vaikščioti saugu. Kad atšvaito reikia, labai pritariu, pats, jei reikia kažkur tamsoje eiti, nešuosi įjungtą žibintuvėlį.

– Net neįsivaizduoju, turbūt lengvabūdiškumas. Pati asmeniškai, mieste, gatvėje, užmiestyje būnu su atšvaitu – yra ir prie kišenės, ir ant rankovės, net šuniukui apykaklė su atšvaitu yra. Kodėl žmonės nenešioja atšvaitų? Juk įsigyti jų visur galima, tiesiog jaunimui gal „ne lygis“, ne prestižas. Žmonės turbūt nė nepagalvoja apie save, apie nelaimę, kuri gali nutikti.

– Nežinau, bet gal jie per daug pasitiki savimi? Pati vairuoju ir ne sykį esu pastebėjusi, kad kelyje tikrai daug tokių žmonių, kurie nakties metu eina be atšvaito. Nors pačiai su situacija, kad vos nenumušiau žmogaus, susidurti neteko, bet pravažiuoti pro tokius tamsius siluetus teko ne sykį. Manau, kad dažniausiai tai būna neblaivūs asmenys. Savo vaikus auklėju, kad išėjus į gatvę, atšvaitus visuomet turėtų – ar dienos metas, ar vakaras.

– Galvoju, kad tai ateina iš tėvų. Senesnės kartos žmonės yra atėję iš to laikmečio, kai atšvaitų niekas nereikalavo, todėl jie, neturėdami tos patirties bei praktikos, ir savo vaikų neugdė, nemokino. Pati, kaip vairuotoja, esu pastebėjusi, kad pėstieji pernelyg drąsiai, net gerai neapsidairę žengia į perėją, manydami, kad perėjoje vairuotojas juos būtinai pastebės ir spės sustabdyti automobilį.

Kalbino Jurga BRAUKYLIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS