Arturo Valiaugos fotografijos darbai atkeliavo į Antano Mončio meno muziejų Palangoje.

Gruodžio 7 d. 16 val. Antano Mončio meno muziejus Palangoje lankytojus kviečia į Arturo Valiaugos personalinės parodos „Tarp krantų“ atidarymą ir susitikimą su jos autoriumi, kuris pristatys parodą, papasakos apie eksponuojamus darbus, jų atsiradimo kontekstą, kalbės apie savo kūrybines praktikas.

Arturas Valiauga į Lietuvos fotografijos ir vizualiosios kultūros lauką įžengė XX a. amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Nuo tada Valiauga tapo vienu svarbiausiu „lūžio“ kartos autoriumi, jo darbuose dar ryškiai matomi tradicinės lietuviškos fotografijos mokyklos bruožai, o kartu skleidžiasi ir konceptualiai artikuliuotos vizualinės idėjos, sociokultūriniai kontekstai. A. Valiauga per tris kūrybos dešimtmečius pelnė svarbių apdovanojimų, tokių, kaip „Aukso grynuolis“ Arlio (Prancūzija) fotografijos festivalis, dalyvavo reikšminguose tarptautiniuose renginiuose, tokiuose, kaip „Ars Baltica“, „Japonija europiečio akimis“, „IPRN“. Pripažintas kaip menininkas A. Valiauga taip pat dirba ir kaip taikomosios bei reklaminės fotografijos meistras.

Daugiaplanis autoriaus amplua šiuo metu jį atvedė į edukacijos sferą – A. Valiauga pastaruoju metu savo patirtimi dalinasi su Vilniaus kolegijos studentais. Arturas Valiauga yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Parodoje „Tarp krantų“

A. Valiauga rodo jau visas Baltijos šalis apkeliavusį fotografijų ciklą, sukurtą 2007 m. dalyvaujant „Ars Baltica“ projekte. A. Valiaugos fotografijose vaizduojama Baltijos jūra plaukiojančių keltų ir pakrantės uostų kasdienybė. Čia susikerta įvairių žmonių, keliaujančių įvairiomis kryptimis ir įvairiais tikslais, likimai. Kiekvienoje fotografijoje, kuri savo kompozicija primena kelionės atviruką, pasakojama atskira istorija. Žiūrint į šiuos vaizdus apima neapibrėžtumo, nestabilumo jausmas: kelionė – tai visada galimybė pasitikrinti ir permąstyti savo patirtį. Čia nerasi nuoseklumo ar įprasto dokumentavimo – anot autoriaus, svarbiausia buvo perteikti subjektyvų patyrimą ir vidines būsenas. Darbuose galima jausti ir stiprią socialinę kritiką, tačiau ji paslėpta po specifine estetika.

Nuo seno keltis per jūrą siejosi su mistiniu veiksmu įveikiant senojo pasaulio ribas. Jūra – tai galimybė ir kliūtis. Dar ne taip seniai Baltijos jūra buvo barjeras, skiriantis Vakarus nuo Rytų. Rytinėje pakrantėje jūros išmesti daiktai su užsienietiškais užrašais jaudino vaizduotę apie didelių galimybių pasaulį Vakaruose. Šiandien keltis per Baltijos jūrą yra kiekvienam pasiekiamas modernaus gyvenimo teikiamas pranašumas.

Paroda veiks iki kitų metų sausio 26 d.

Pagal Antano Mončio meno muziejaus informaciją

• Rašyti komentarą (0)