Rasa Staškauskienė obuolių gardėsį formuoja dubenyje.

Kretingiškiai menininkai Rasa ir Gediminas Staškauskai, šį rudenį dalyvavę Silkeborgo mieste Danijoje surengtose atvirose meno dienose, nuolat imasi naujų projektų, sumanymų ir jau su Darbėnų gimnazijos moksleiviais rengiasi įžymaus kraštiečio iš Mončių kaimo kilusio skulptoriaus Antano Mončio 105-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Skulptorių svajonė – surengti menininkų plenerą, kad Darbėnų šviečiančių sūpynių parką papuoštų skulptūros kraštiečiui menininkui modernistui atminti.

Savo kūrybinę erdvę Rasa ir Gediminas Staškauskai yra susikūrę netoli Darbėnų, nuošaliame gamtos kampelyje, kuriame stengiasi išsaugoti gamtos natūralumą. Menininkus supa per 30 natūraliai išaugusių ąžuolų, pačių iškastas tvenkinys, gėlynai, sodas. Čia jie kuria ir galeriją, kurioje eksponuojami naujausi menininkų darbai ir kuriuos progą apžiūrėti turi sodybos svečiai.

Senas greičiausiai ne vieną šimtmetį skaičiuojantis ąžuolynas kaip niekada šiemet buvo turtingas gilių derliaus – jų tiek prikrito, kad kojos nebuvo kur pastatyti – storu storiausiu sluoksniu miško žemė jomis buvo nuklota. Parūpo, gal ąžuolyno šeimininkai ir gilių kavą yra pamėgę?

„Vieną kartą prisidžiovinome gilių, pabandėme, bet kažkaip ta gilių kava mums susižavėjimo nesukėlė, tad gilių nerenkame – paliekame miško gyventojams, tegu sėjasi ir nauji ąžuolai“, – tvirtino Rasa ir Gediminas, kuriems ąžuolynas – poilsio, ramybės ir kasmet švenčiamų Joninių vieta, kur susirenka šeimos nariai, draugai, bičiuliai.

Apskritai skulptoriai keramikai R. ir G. Staškauskai labiau yra žinomi užsienyje – Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje, negu Lietuvoje. Menų jie mokėsi Vokietijoje, dažnai vyksta į kūrybines keliones, turi daug bičiulių, o bendrystė neretai pamėtėja ir įvairių kulinarinių idėjų.

„Rasa labai skaniai gamina ir jai sekasi tai daryti. Nė neabejoju, kad ir „mišeliną“ turinčiame restorane galėtų dirbti – tikrai nustebintų“, – žmoną gyrė menininkas, kurio rankoms paklūsta skulptūros iš medžio, akmens ar metalo ir kuriomis yra papuošta ne viena erdvė tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Sutuoktiniams menininkams pasakojant apie viešnagę Silkeborge ir danų domėjimąsi menu bei kaip Danijoje menininkams sekasi iš meno išgyventi, Rasa pavaišino obuolių skanėstu, kurį galima ir obuolių pyragu, ir desertu pavadinti. „Nusižiūrėjau viešėdama Danijoje, truputį pasiteiravau, kaip tas skanėstas gaminamas, šiek tiek kūrybos – ir turiu naują patiekalą savo šeimoje“, – kalbėjo R. Staškauskienė, neslėpdama, kad jai patinka ne tik gaminti valgį, bet ir vis kažkuo nustebinti šeimą ar draugus, išbandyti ką nors naujo.

Daniškam obuolių skanėstui – proporcijos laisvos – reikia nulupti kelis obuolius, juos supjaustyti kubeliais ir be jokio cukraus įkišti į gerai įkaitintą orkaitę, kad šiek tiek pakeptų – obuoliai neturi sukristi ir jokiais būdais – nepavirsti į tyrę. Ištraukus obuolius juos reikia gerai atvėsinti, tada įmaišyti vieną pakelį itališkų migdolinių amaretti sausainėlių, kurių būna pirkti prekybos centruose. Trupinti sausainių nereikia. Prieš išmaišant patartina įlašinti karčiojo migdolo esencijos – jos būna pirkti didesniuose prekybos centruose. Tai padarius atskirame inde reikia išplakti 250 g plakamosios grietinėlės ir išmaišyti su tokiu pat kiekiu maskarponės sūrio. Ar dėti cukraus ir kiek – kiekvieno asmeninis reikalas, bet truputis cukraus pagerina skonį. Tada masę sukrėsti ant obuolių ir sausainėlių masės, palyginti ir padėti į šaldytuvą bent 2 val., galima ir ilgėliau. Skonis – tikrai geras, kiekvienas valgytojas į lėkštutę įsideda šaukštu tiek, kiek nori. Daniškas obuolių skanėstas formuojamas dubenyje.

Tinka šis skanėstas prie kavos, arbatos, kuri R. ir G. Staškauskų namuose geriama iš Rasos rankomis sukurtų puodelių. „Aš nesu kaip tas batsiuvys be batų – mums ir buityje patinka naudoti daiktus, kuriuos sukuriame patys“, – teigė menininkė.

• Rašyti komentarą (1)