Tautodailininkas Alioyzas Pocius, kartu su bendraminčiais restauravęs Mergelei Marijai dedikuotą koplyčią Gargždelės kapinėse, pasidžiaugė, kad pavyko išsaugoti dar vieną sakralinio paveldo objektą.

Salantiškis tautodailininkas Alioyzas Pocius ne per seniausiai restauravo vieną Salantų, arba Gargždelės, kapinių koplyčių. „Tai buvo ne mano vieno, o bendras darbas su tais, kuriems yra brangu ir svarbu išsaugoti sakralinį paveldą“, – teigė tautodailininkas, kurio rankomis mūsų tautos saugomos ir branginamos kapinių ar pakelių koplytėlės buvo restauruotos ne vieną sykį.

Ne kartą buvo restauruota ir pastaroji, prie pat pagrindinio tako Gargždelės kapinėse stovinti ir Mergelei Marijai dedikuota koplytėlė. „Ji – tikrai sena, restauruota ne kartą. Savo bibliotekoje kažkada turėjau labai seną prieškariu išleistą knygą apie mažąją liaudies architektūrą, ir toje knygoje jau tada buvo publikuota šios koplytėlės nuotrauka, – A. Pocius apgailestavo, kad jam nepavykę išsaugoti tos knygos, kuri būtų suteikusi daugėliau informacijos apie šį paveldo objektą. – Kad jis – tikrai senas, atspindėjo tai liudijanti nuotrauka. Joje – seni, tarpukariu būdingi paminklai, želianti žolė. Tada juk niekas kapinių taip nepuoselėjo, kaip dabar.“

Tautodailininko spėjimu, Mergelei Marijai skirta koplytėlė greičiausiai buvo pastatyta kartu su didžiąja mūrine koplyčia, kapinėse tebestovinčia iki šiol.

Koplytėlė, kurios šiemet ėmėsi meistrai, buvo restauruota prieš beveik tris dešimtmečius. Per tą laiką į koplytėlę įsimetė grybas, mat nebuvo padaryta ventiliacijos. A. Pocius prisimena, kad senoji koplytėlė buvusi labai įspūdinga, prabangaus stiliaus – keturkampė, su kolonomis, stogeliu, arkinėmis durimis. „Mes irgi taikėme į tą stilių, bet ne viskas buvo išsaugota ir ankstesnių restauratorių“, – pastebėjo A. Pocius, akcentuodamas, kad tekintas kolonas pakeitė kvadratinės, supaprastinti ir koplytėlės langai. Tačiau jis pasidžiaugė, kad šiemet restauruojant koplytėlę, pavyko ją atkurti iš ąžuolo, pakelti ant metalinių kojų – ventiliuojantis koplytėlė tiek greitai nebepus, nukaldintas naujas kryžius. Apmaudu, kad koplytėlėje jau seniai nelikę senųjų skulptūrų – greičiausiai jos yra išvogtos, tad jau ilgą laiką koplytėlėje stovi Marijos skulptūra iš gipso, angeliukai – irgi šio laikmečio produktas.

Koplytėlės restauravimą inicijavo kanauninkas, teol. dr. Vladas Gedgaudas, Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijos klebonas, kilęs iš Salantų krašto, nuo Laivių. Restauruojant koplyčią A. Pocius dirbo kartu su salantiškiu tautodailininku Gintautu Milašiumi, auksinių rankų meistru Vaidu Mikalausku, kuriam paklūsta ir medžio, ir metalo darbai, kryžiumi pasirūpino Vidmantas Vaitkus. „Koplytėlė yra bendras darbas, bendras visų mūsų pastangų rezultatas, – tvirtino A. Pocius, kuris prisipažino nebeskaičiuojantis, kiek koplytėlių Žemaitijos krašte yra restauravęs. – Jeigu darbas pavyksta, visada širdyje lieka geras jausmas. O jeigu tai dar susiję su sakraliniu paveldu – dvigubas džiaugsmas, nes mūsų šeima yra praktikuojantys katalikai.“

---

Salantų, arba Gargždelės, kapines puošia XIX a. pab. ir XX a. pr. sukurti, dabar jau retai aptinkami akmeniniai ir betoniniai paminklai, skulptūros, mažosios architektūros kūriniai: medinės koplytėlės, kryžiai. Visos keturios kapinėse stovinčios koplytėlės su jose esančiomis dviem Marijos Sopulingosios ir dviem Marijos Maloningosios skulptūromis yra registruotos vietinės reikšmės dailės paminklų sąrašuose. Kapinėse yra daug kapų ir paminklų, įrašytų į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Kapinių senosios dalies centre stovi mūrinė koplyčia su renesanso stiliaus bokšteliu ir kalvio darbo metaliniais ornamentuotais kryžiais. Pagrindiniame fasade virš durų įmūrytos fundacinės lentos užrašas liudija, kad koplyčią 1824 m. pastatė Salantų dvaro savininkas Leopoldas Gorskis. Greta koplyčios, ties kapinių pakraščiu, – įdomios architektūros varpinė, virš kurios stogo kyla metalinis ornamentuotas kryžius.

• Rašyti komentarą (3)