Advokatė Eglė Morkūnienė

Verslą vilioja ambicingas, inovatyvus ir blogų įpročių dar nespėjęs išsiugdyti jaunimas. Jaunas žmogus dažnai atsineša puikių idėjų, užsidegimo, motyvacijos, tačiau darbdavys turi jį apmokyti, suteikti žinių, patirties. Šie mainai atrodo sąžiningi, vertinant, kad ugdomas ilgalaikis, motyvuotas darbuotojas, kuris darys karjerą įmonėje.

Vis dėlto realybė dažnai būna tokia, kad įsipareigojimų dar neturintis jaunas žmogus yra neprisirišęs prie jį supančios aplinkos, įskaitant darbą, siekia išbandyti naujas veiklas, keliauti. Kartais apsisprendimas „mesti darbą“ būna itin spontaniškas, žmogus tiesiog nustoja į jį eiti. Ar gali darbuotojas išeiti iš darbo apie tai nieko nepranešęs? Kokios gali grėsti jam sankcijos už tai? Į tokį „Pajūrio naujienų“ skaitytojos iškeltą klausimą, atsakymą pateikė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokatė Eglė Morkūnienė.  

Skaitytoja klausė: „Vadovauju įmonei, kuri vis priima naujų jaunų darbuotojų. Pasirinkimas ne visada pasiteisina – ką padarysi, žmogų ne iškart pažinsi. Atsirado nauja mada: būna, kad jaunuoliai, kuriems kažkas nepatiko, tiesiog neateina į darbą – nė neparašo prašymo atleisti iš užimamų pareigų. Tiesiog nebeateina ir net nesiteikia pranešti. Kaip būtų galima išvengti tokių situacijų, kaip nuo to apsidrausti?“

Advokatės Eglės Morkūnienės komentaras: 

– Darbo teisiniai santykiai tiek iš darbuotojo, tiek iš darbdavio pusės yra grindžiami sąžiningumu, bendradarbiavimu, nepiktnaudžiavimu teise. Darbuotojui nesilaikant šių esminių principų ir nepranešant apie savo ketinimus netęsti darbo santykių, darbdaviui gali kilti žala. Vis dėlto, darbdavys yra laikomas stipresniąja darbo santykių puse, kuri prisiima ir verslo riziką. Juk darbuotojas gali ir susirgti, netekti artimojo. Tokioms rizikoms, kad darbuotojas nebeis į darbą, darbdavys turi būti pasiruošęs, tad ir žalos atlyginimas darbuotojui tiesiog nustojus eiti į darbą sunkiai įsivaizduojamas.

Jei darbuotojas nustoja eiti į darbą išbandymo laikotarpiu, darbdavys gali pripažinti, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami ir, raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas, jį atleisti iš darbo. Darbuotojui tokiu atveju nekyla jokių pasekmių.

Neatvykęs į darbą be pateisinamos priežasties darbuotojas taip pat gali būti atleistas už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą. Šiuo atveju darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo. Jei darbuotojo nėra darbo vietoje, reikalavimas gali būti išsiųstas ir kitais darbo sutartyje numatytais būdais (galima susitarti dėl informacijos perdavimo elektroniniu paštu, įprastomis komunikavimo programėlėmis). Galimybės darbuotojui pasiaiškinti suteikimas gali padėti darbdaviui priimti teisingą sprendimą (galbūt darbuotojas nėra darbe dėl objektyvių priežasčių ir atleidimas būtų per griežta sankcija). Jei pasiaiškinime nurodytos aplinkybės nekeičia darbdavio nuomonės arba pasiaiškinimas per numatytą terminą nepateikiamas – darbdavys gali priimti sprendimą atleisti darbuotoją. Toks atleidimas turi pasekmes – dėl kaltės atleistas darbuotojas trims mėnesiams netenka teisės gauti nedarbo draudimo išmoką.

Tais atvejais, kai darbdaviai investuoja į darbuotojų mokymus, jie gali sudaryti susitarimus dėl darbdavio turėtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo. Svarbu suprasti, kad atlyginamos gali būti tik tos išlaidos, kurios viršija darbuotojo žinias ir gebėjimus, kurie reikalingi pagal darbo veiklai keliamus reikalavimus, t. y. įprastas apmokymas dirbti gamybinėmis staklėmis darbuotojui, kurio pagrindinis darbas bus dirbti gamybinėmis staklėmis, nepatenka į atlygintinų išlaidų sąrašą, tačiau tokio darbuotojo siuntimas į anglų kalbos kursus – galėtų būti. Taip pat atlyginamos gali būti su studijomis ar profesinės kvalifikacijos mokymų programomis susijusios išlaidos.

Taigi Darbo kodeksas rimtų pasekmių nusprendusiam į darbą neiti darbuotojui nenumato. Manytina, kad vienintelė tikrai veiksminga priemonė sulaikyti darbuotojus darbo vietoje – darnių santykių su darbuotojais kūrimas, jų vertinimas ir motyvavimas. Taip pat darbdavys turi būti pasiruošęs tokiems atvejams, kad patiriama žala būtų kuo mažesnė.

PASTABA.Atsakymai yra bendro pobūdžio, parengti pagal pateiktą klausimą ir neprilygsta individualiai teisininko konsultacijai.

• Rašyti komentarą (22)