Prasidėjus rudeniui viena smagiausių pramogų – džiaugtis rudenėjančiais peizažais ir gelstančiais lapais. Vis dėlto kas vieniems – džiaugsmas ir pramoga, o kitiems atneša nemažus rūpesčius ir dideles išlaidas. Kiekvieną rudenį ėmus gelsti ir kristi lapams seniūnijų darbuotojai apsiginkluoja grėbliais, šluotomis ir traukia į miestų ir miestelių aikštes, skverus, parkus tvarkyti viešųjų erdvių. Atlikus šį darbą laukia dar vienas galvos skausmas – kur dėti sugrėbtus lapus ir surinktas šakas?

Seniau nieko nestebindavo paparkiuose ir pakiemiuose pūpsančios komposto krūvos, tačiau dabar kad ir nuošalioje vietoje išvertęs priekabą kitą lapų ir sumanęs tokiu būdu pasigaminti komposto, rizikuoji užsitraukti aplinkosaugininkų nemalonę ir gauti baudą. „Vakarų Lietuva“ domėjosi, kaip šią problemą spendžia skirtingos Savivaldybės ir seniūnijos.

Atvejis Plungėje

Plungės žiniasklaida rudens pradžioje paviešino skaitytojo atsiųstas nuotraukas, užfiksavusias, kaip darbininkai nuošalioje pamiškėje iš Plungės miesto seniūnijos užrašu pažymėto krovininio automobilio priekabos iškrauna ir pakelėje suverčia šakas.

Paviešinus šiuos kadrus netrukus kilo nemažas triukšmas. Seniūnija nebandė nuslėpti fakto, kad kurį laiką šakas vežė ne į žalienų priėmimo aikštelę, bet krovė pamiškėje, kur buvo susiformavęs nelegalus sąvartynas. Tai daryta esą ne iš blogos valios, o norint taupyti – įmonės ir įstaigos už toną žalienų, pristatomų į atliekų priėmimo aikštelę Jėrubaičiuose, turi mokėti per 54 eurus, atvežus kelmus, mokestis išauga iki 78-ių eurų už toną.

Vengdamos išlaidų kaimiškos Plungės rajono seniūnijos nurodė žalienas dažniausiai atiduodančios vietos ūkininkams, šie lapus ir žolę kompostuoja ir tręšia laukus, šakas susmulkina ir panaudoja kaip biokurą. Pačios kompostuoti lapus ir nupjautą žolę seniūnijos nerizikuoja, nes tam reikia specialių aikštelių, kurioms taikomi gana aukšti aplinkosauginiai reikalavimai. Savaime suprantama, įsirengti tokias aikšteles kainuotų nepigiai.

Su biokurą gaminančia viena įmone nurodė bendradarbiaujanti ir Plungės miesto seniūnija, tačiau vasaros pabaigoje ši šakų esą nepriėmė, taip jos atsidūrė nelegaliame sąvartyne pamiškėje. O lapai ir susmulkinta žolė, kaip nurodė seniūnė Dangirutė Jurkuvienė, vežami į žalienų priėmimo aikštelę Jėrubaičiuose, už jų priėmimą per 8-is šių metų mėnesius sumokėti 10 tūkst. 366 eurai.

Rietavas ir Skuodas tvarkosi ūkiškai

Visai kita situacija – kaimyniniame Rietave. Nors čia atliekas tvarko tas pats Telšių regiono atliekų tvarkymo centras, žalienas tiek iš gyventojų, tiek iš įmonių aikštelėje Kalakutiškės kaime priima nemokamai. Todėl Rietavo miesto seniūnas Petras Lengvenis nurodė, kad seniūnija visas žalienas veža į šią aikštelę ir dėl to sau galvos nesuka.

Sudėtingiau šią aikštelę pasiekti atokiau esančioms kaimiškosios seniūnijoms. Šiemet savivaldybė seniūnijoms, kurios prižiūri kapines, centralizuotai išnuomojo 7-ių kubinių metrų talpos konteinerius žalienoms ir nupirko jų ištuštinimo paslaugą. Planuojama, kad iki metų pabaigos iš viso žalienos bus išvežtos tris kartus. Seniūnijos už šią paslaugą moka pagal mašinos nuvažiuotą atstumą ir sukauptą žalienų kiekį. Pavyzdžiui, Tverų seniūnija skaičiuoja, kad jai ši paslauga šiemet atsieis 700 eurų.

Išeičių, kaip tvarkyti žalienas, nuolat ieško ir Skuodo rajono savivaldybės seniūnijos. Daugelis jų nurodė, kad Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) paslaugomis nesinaudoja, nes iki artimiausios šio centro prižiūrimos žalienų kompostavimo aikštelės joms – gana toli. Pavyzdžiui, Barstyčių ir Ylakių seniūnijoms iki jos lapus ir žolę tektų vežti apie 30–35 kilometrus.

Šioje situacijoje seniūnus gelbsti vietos ūkininkai. Jie esą mielai priima tiek lapus, tiek žolę, viską kompostuoja arba tiesiog aparia savo dirbamuose laukuose. Taip vienu šūviu nušaunami du zuikiai – seniūnijos taupo lėšas, o ūkininkai gauna nemokamos ekologiškos trąšos.

Skuodo rajono Aleksandrijos, Barstyčių, Ylakių ir Skuodo kaimiškoji seniūnijos nurodė vasarą naudojančios žolės smulkintuvus, tokiu būdu nupjauta žolė čia pat susmulkinama ir pasitarnauja kaip mulčas. Aleksandrijos seniūnija nupjautas šakas atiduoda žemės ūkio kooperatyvui „Pašarai“.

Didžioji dauguma Skuodo seniūnijų duomenų, kiek išleidžia žalienų tvarkymui, pateikti negalėjo, teigė, kad šito niekada nėra skaičiavę. Detalesnės informacijos gavome tik iš Barstyčių seniūnijos, kur seniūnija tvarko 13,45 ha viešųjų erdvių ir šienauja 50 km pakelių. Seniūnijos atstovo teigimu, žolė per sezoną čia pjaunama 10–16 kartų, 1–2 kartus genimi medžiai, 3 savaites grėbiami lapai. Tad per metus žalienoms tvarkyti išleidžiama apie 10 tūkst. eurų.

Lapai – laukams tręšti arba sliekams penėti

Klaipėdos rajono savivaldybė taip pat samdo įmonę žaliosioms atliekoms iš seniūnijų surinkti ir pristatyti į KRATC-o žalienų aikštelę. Per metus Savivaldybei ši paslauga kainuoja apie 50 tūkst. eurų.

Mažeikių rajono savivaldybės seniūnijos nurodė savo žalienas vežančios į Jėrubaičių arba arčiau esantį Dargių sąvartyną. Tam per šiuos metus jau išleista apie 5 tūkst. 700 eurų. Kita situacija – Mažeikių miesto seniūnijoje. Ji skaičiuoja, kad už lapų ir kitų žalienų išvežimą ir pridavimą atliekų tvarkymo įmonei, seniūnija „Mažeikių komunaliniam ūkiui“ šiemet sumokėjo per 60 tūkst. eurų.

Kretingos miesto seniūnija šakoms tvarkyti neseniai įsigijo smulkintuvą, o lapus ir šakas veža į KRATC-o aikštelę Ankštakiuose. Šią paslaugą teikia „Kretingos komunalininkas“, jam seniūnija kasmet sumoka apie 10 tūkst. eurų. Sąvartyne žaliosios atliekos kompostuojamos – kompostas grįžta į Kretingą, kur juo gerinama miesto gėlynų dirva.

Kretingos rajono Imbarės seniūnija nurodė į KRATC aikštelę išvežanti tik medžių ir krūmų šakas, tiesa, ateity pati planuoja jas susmulkinti ir panaudoti savo reikmėms, tam įsigijo šakų smulkintuvą. Kitos žaliosios atliekos atiduodamos gyventojams ir ūkininkams. Taip pat su žalienomis tvarkosi ir Žalgirio bei Vydmantų seniūnijos. Beje, Vydmantuose veikia biokurą gaminanti įmonė, šakos nugabenamos ten.

Gana originalią išeitį, kaip panaudoti lapus, yra radusi Darbėnų seniūnija. Juos iš seniūnijos mielai priima Darbėnų medelynas arba Leliūnuose veikianti sliekų auginimo ferma.

Pasak Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėjos Kristinos Jankauskienės, iš 11-os Telšių rajono seniūnijų, Telšių RATC-ui mokestį (54,45 Eur/t) moka tik miesto seniūnija.

Likusios dešimt kaimiškųjų rajono seniūnijų žalienas tvarko savarankiškai: kompostuoja, atiduoda ūkininkams kompostui gaminti arba verslininkams biokuro gamybai ir pan.

Vengdamos išlaidų ir norėdamos pasigaminti komposto, kelios seniūnijos žalienas kompostuoja, bet tai nėra pati geriausia išeitis. Vedėja neslėpė, kad buvo atvejų, kai dėl netinkamo žaliųjų atliekų tvarkymo seniūnijos sulaukė aplinkosaugininkų dėmesio.

Ką svarbu žinoti

Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu, nepavojingąsias atliekas, kartu ir žalienas, jų susidarymo vietoje galima laikyti ne ilgiau kaip vienerius metus. Be stiklo, plastiko ar kitų atliekų priemaišų surinkta žolė ir lapai per metus laiko gali susikompostuoti ir pasitarnauti kaip trąša puoselėjant gėlynus ir kitas žaliąsias erdves. Tai puikiausias žiedinės ekonomikos pavyzdys ir būdas tinkamai perdirbti žaliąsias atliekas.

Kompostavimas – natūralus procesas, vykstantis gamtoje. Pūdami lapai ir žolė tartum vėl grįžta į žemę, iš kurios išaugo, kartu užbaigdami savaiminį irimo procesą ir pamaitindami medžius susidariusiomis maisto medžiagomis. Ne veltui žalienos neretai vadinamos žaliuoju auksu. Iš jų pagamintas kompostas gerina dirvos struktūrą, reguliuoja vandens kiekį ir dirvos rūgštingumą, saugo augalus nuo ligų.

Jurgita NAGLIENĖ

„Vakarų Lietuva“

• Rašyti komentarą (0)