Draugiškai nusiteikusi, gyventojus konsultuoti pasiruošusi Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komanda pirmadienį atvyko į Dupulčius.

Stiprinant gaisrų gyvenamajame sektoriuje prevenciją, nuo šio pirmadienio iki ketvirtadienio Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai aplankė nemažai būstų, gyventojus konsultavo gaisrinės saugos klausimais.

Bijo, kad pleškės dėl kaimynų

Pirmoji vietovė, kurioje akciją pradėjo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komanda – be inspektorių Sandros Lukošienės, Brigitos Grimalienės ir Eglės Narmontaitės, ugniagesių pamainos vadas Ramūnas Jonutis, ugniagesiai Justas Šedys, Mindaugas Kisielis ir Evaldas Pazdrazdis, – buvo netoli kaimo parduotuvės esantys trys daugiabučiai Dupulčių kaimo Kretingos gatvėje.

„Įspūdis ne koks – pastebėjome, žmonės nevalo ar per retai valo suodžius kaminuose“, – išvadą padarė E. Narmontaitė.

Į vieną butų name, kuriame gyvena, pareigūnus įsileidęs Vidmantas Petrauskas pasiguodė, kad, nešant baldus, koridoriuje nuo lubų nudaužė dūmų detektorių. „Be jo tikrai negyvensim, nupirksiu naują“, – pažadėjo žmogus. Tačiau pirkti nereikės – ugniagesiai gelbėtojai detektorių padovanojo – kaip ir dar daliai kitų aplankytų dažniausiai senyvo amžiaus, vienišų arba socialiai remtinų gyventojų.

„Tuoj pat prisitaisysiu, nei sekcijoje, nei po pagalve tikrai kad nelaikysiu“, – padėkojęs ugniagesiams už rūpestį, juokavo gana tvarkingai prižiūrimo buto savininkas Vidmantas.

Dovanų dūmų detektorių gavo ir jo kaimynė Zita Galginienė. Ugniagesiai atkreipė dėmesį į jos virtuvėje pastatytą šiuolaikišką metalinę krosnį. „Dvidešimt penkerius metus čia gyvenam, susidėvėjusią mūrinę dėl saugumo nugriovėm ir prekybos centre nusipirkom štai šitą“, – pasidžiaugė moteris. Tačiau pasiguodė grėsmę keliančiais kaimynais.

„Vieno durys – priešais mano, kito – laiptais aukščiau. Širdį skauda... Dėl girtuoklysčių, rūkymo ir neatsakingumo kurią dieną mes pleškėti galim visi. Jie ten ir sėdi šaltai, patys ugnį pasikurti matyt bijo. Kai kartą dėl situacijos pasiguodžiau seniūnui, tai mane jis konfliktiška išvadino“, – apmaudo neslėpė dupultiškė.

Betgi ji – teisi! Name besą tokių butų, kad, pravėrus paliktas atrakintas duris, už galvos norisi susiimti. Savininkų – nė kvapo, gali šaukti nešaukęs, turbūt kieme pareigūnus pamatę specialiai išsilakstė.

„Pažiūrėkit, kokia baisi krosnis“ – nustebo S. Lukošienė. Aplink – nuorūkų krūva...

Ką pareigūnai darys? Ogi, sakė, atvažiuosiantys dar kartą, bandysiantys kalbėtis, įtikinti susitvarkyti. Seniūnija esą taip pat savo ruožtu „paspausti“ galėtų.

Vyriausioji specialistė Sandra Lukošienė ir ugniagesių pamainos vadas Ramūnas Jonutis Vidmantui Petrauskui padovanojo dūmų detektorių.

Neatsargus rūkymas, netvarkingas šildymo įrenginys

Kretingos rajone šiais metais kilo 95 gaisrai, iš jų 40 gyvenamuosiuose būstuose. Sausį Žibininkuose, o vasarį Laivių kaime per gaisrus žuvo du vyrai. Jų namuose nebuvo įrengti autonominiai dūmų jutikliai. Kaip sakė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė S. Lukošienė, liūdniausia, kad dažnai detektorių neįsirengia tie gyventojai, kurie rūko ir būstus šildosi kietojo kuro šildymo įrenginiais, motyvuodami, jog dūmų jutikliai suveikia ir be reikalo, tai yra pajutus cigarečių ar užkurtos krosnies dūmus.

„Tačiau, jeigu atkreiptumėme dėmesį, dėl kokių priežasčių dažniausiai kyla gaisrai, kuriuose žūsta žmonės, tai ir yra pagrindinės priežastys: neatsargus rūkymas ir netvarkingas šildymo įrenginys ar netinkamas jo eksploatavimas“, – sakė S. Lukošienė.

Nors rudens orai ilgai lepino, ir dienos buvo gana šiltos, spalio – lapkričio mėnesiais rajone kilo 13 gaisrų ir iš jų net 9-ių priežastys buvo dėl netinkamo krosnies eksploatavimo, dūmtraukių nevalymo, dėl ko užsidegė suodžiai.

Anot specialistės, dūmtraukius patariama valyti prieš šildymo sezono pradžią, o vėliau – ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Statistika rodo, kad dėl nevalytų dūmtraukių gaisrų skaičius padidėja sausio–kovo mėnesiais, vadinasi, ne visi gyventojai dūmtraukius valo periodiškai.

S. Lukošienės teigimu, palėpėse aplink kaminus turėtų būti naudojamos tik nedegios šiltinamosios medžiagos, deja, realybėje yra kitaip. Senų namų palėpėse dažniausiai būna supilti spaliai, pjuvenos. Retas kuris žmogus lipa į palėpę ir apžiūri, ar kaminas neaprūkęs, ar nėra įtrūkimų, ar graužikai prie pat kamino neprinešė įvairių šiukšlių. 

„Gali ir dvigubai degti: įdėkle – suodžiai, o per įtrūkimus kamine į palėpę ima veržtis ugnis“, – sakė vyriausioji specialistė. Ji priminė kruopščiai užsandarinti visus kamino įtrūkimus ir nubalinti jį šviesiais dažais, kalkėmis ar kreida – taip geriau išryškės įtrūkusios vietos. Palėpėse rekomenduojama įrengti ir dūmų jutiklį, kad, kilus gaisrui, būtų sureaguota laiku.

Krosnį patariama kūrenti sausomis malkomis. Nors šlapia mediena dega ilgiau, bet neišskiria tiek kaitros, todėl neretai užkemša dūmtraukį. Nereikėtų namų perkaitinti, geriau kūrenti kelis kartus, leidžiant kaminui atvėsti. Pašnekovės žodžiais, jokiu būdu nepatariama krosniai įkurti naudoti degųjį skystį, kuris yra skirtas lauko kepsninėms. Gaisrų statistika rodo, kad tokiais atvejais dažnai nukenčia žmonės – apdega veidą, rankas, kūną bei uždega šalia esančias degias medžiagas.

• Rašyti komentarą (0)