Salaspilio, arba Kircholmo, mūšį šiandieną mena paminklinis akmuo, prie kurio nuotraukai sustojo „Kretingos aikštės“ bendruomenė.

Visuomeninio judėjimo „Kretingos aikštė“ atstovai, siekiantys kuo labiau pažinti Kretingos miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus (1560–1621) asmenybę, jo darbus ir nuopelnus mūsų miestui, Lietuvai ir Europai, rengia keliones po vietoves, susijusias su šia iškilia asmenybe. Pabuvoję Latvijos Bauskėje, kur atkurta rotušė, kokia buvo ir Kretingoje, šįkart aplankė Rygą ir Salaspilį – čia įvyko pergalingas J. K. Chodkevičiui pasaulinę šlovę pelnęs mūšis su švedais. Ši pergalė nulėmė ir mūrinės pranciškonų bažnyčios bei vienuolyno atsiradimą Kretingoje.

Karžygio pažadas – dvi bažnyčios

Mūsų laikus pasiekė pasakojimas, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas J. K. Chodkevičius, prieš Salaspilio (Kircholmo) mūšį prašęs Dievo Motinos užtarimo ir už pergalę pasižadėjęs pastatyti bažnyčią. Taip ir atsitikę: atsidėkodamas Viešpačiui už laimėtą mūšį, į Kretingos dvarą sugrįžęs J. K. Chodkevičius pratęsė jau anksčiau pradėtą darbą – po Kuoknesės mūšio pergalės jis pastatydino pirmąją medinę bažnyčią ant Akmenos kranto. Į Kretingą pakviestiems vienuoliams pranciškonams įkurdinti jis 1605 m. išmūrijo pamatus, ant kurių 1607–1617 m. iškilo vienuolynas su bažnyčia. O priešais juos 1609 m. ėmėsi statyti miestą, kurį pavadino savo vardu Karolštatu.

„Kretingos aikštei“, kurios branduolį sudaro pranciškonai pasauliečiai, buvo smalsu pamatyti, kaipgi šiandieną atrodo su mūsų miesto kūrimu susijusi Salaspilio mūšio vieta. Į ją kretingiškius palydėjo daugumos jų bičiulis Rygos šv. Alberto parapijos pranciškonas pasaulietis Aivaras Rudzitis.

Kretingiškius su Rygos ir Salaspilio istorinėmis vietomis supažindino Aivaras Rudzitis (centre)

Salaspilio mūšio vieta šiandieną – tarsi didžiulis ežeras su damba, vietovė buvo užlieta užtvenkus Dauguvą, statant Rygos hidroelektrinę. Ši vietovė dabar tarnauja moksliniams tyrimams – veikia 6 Mokslų akademijos institutai. Apie mūšį primena tik paminklinis akmuo miesto prieigose, įspraustas nedideliame skvere tarp gatvės ir daugiabučių kvartalo. Apie Abiejų Tautų Respublikos (ATR) ir jai talkinusios Kuršo kunigaikštystės pergalę 1605 m. prieš Švedijos karalių Karolį IX Vazą dviem kalbomis – latvių ir lenkų – skelbia užrašas ant paminklo, pastatyto 1996 m. Lenkijos Respublikos Vyriausybės iniciatyva.

Prie dambos – kitas paminklinis akmuo, skirtas už švedus kovojusiam Vidzemės riteriui Henrikui Vredei, išgelbėjusiam karaliaus Karolio IX gyvybę. Švedų kariams masiškai bėgant, mūšyje netekęs žirgo, keblioje padėtyje atsidūrė karalius Karolis IX. Tačiau jį išgelbėjo H. Vredė, atidavęs karaliui savo žirgą ir žuvęs mūšio lauke, pridengdamas jį atsitraukiant.

Laimėjo keturiskart mažesne kariauna

„Kretingos aikštės“ atstovė muziejininkė Jolanta Klietkutė, pasinaudodama kolegos Juliaus Kanarsko surinkta medžiaga, priminė apie Salaspilio mūšio svarbą. Įsiplieskus Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karui dėl Livonijos ordino žemių, Lietuvos karinės pajėgos 1601 m. birželio 23 d. Kuoknesės mūšyje sustabdė švedų puolimą. Tačiau pralaimėjęs kunigaikštis Karolis, 1604 m. tapęs Švedijos karaliumi, grįžęs ruošėsi naujam karo žygiui. Jis nutarė vėl kibti į atlapus brolėnui Zigmantui Vazai, siekdamas išstumti jo valdomą Abiejų Tautų Respubliką iš Baltijos jūros pakrančių ir paveržti iš jos per Livonijos karą įsigytas Uždauguvio kunigaikštystės žemes su Rygos uostu.

Jis subūrė 14 tūkst. karių – 11 tūkst. pėstininkų, 3 tūkst. raitelių – kariuomenę: ją sudarė ne tik švedai, bet ir samdiniai vokiečiai, danai, olandai, škotai, prancūzai. 1605 m. rugpjūčio pabaigoje ši kariuomenė su 11 artilerijos patrankų išsilaipino švedų kontroliuojamuose Livonijos uostuose, kur pasipildė vietiniais vokiečių riteriais, estų ir latvių kariais. Pagrindiniu švedų taikiniu ir tapo Rygos uostas-tvirtovė.

Paminklinis akmuo šalia dambos primena istoriją apie Vidzemės riterį Henriką Vredę, išgelbėjusį Karolio IX gyvybę.

Livonijos valdytojas, Žemaičių seniūnas ir Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius apie švedų išsilaipinimą sužinojo, reziduodamas Tartu tvirtovėje. Jo kariuomenė tuomet buvo negausi ir išsibarsčiusi įgulomis po Uždauguvio kunigaikštystės pilis.

Surinkęs apie 3,5 tūkst. karių – 1 tūkst. pėstininkų, 2,5 tūkst. raitelių – rugsėjo 26 d. naktį dešiniajame Dauguvos krante, apie 18 km į pietryčius nuo Rygos, jis įrengė stovyklą. Kariuomenės branduolį sudarė lietuviai ir žemaičiai, taip pat rusėnai, kazokai, totoriai ir apie 200 savanorių lenkų husarų. Prieš pat mūšį rugsėjo 27-ąją jiems į pagalbą atvyko dar 300 Kuršo raitarų.

Pergalė išgarsino Europoje

Mūšis, kurį kone 4-kart mažesnėmis pajėgomis, tačiau itin aukštu karybos išmanymu ir gudrias manevrais laimėjo J. K. Chodkevičius, truko daugiau kaip 3 valandas. Švedų nuostoliai buvo didžiuliai: jie prarado beveik 9 tūkst. karių – 82 proc. kariuomenės, o dar 1,5 tūkst. karių pateko į nelaisvę. O nugalėtojai prarado apie 100 karių, daugiau kaip 200 karių buvo sužeista. Lietuvos kariuomenės karo grobiu tapo per 60 švedų vėliavų bei visos 11 patrankų.

Šv. Jokūbo katedra – seniausia Rygoje.

Ryga buvo išgelbėta, o ATR išlaikė savo įtakoje šį svarbų Baltijos jūros uostą ir Uždauguvio kunigaikštystę. Į Rygą karvedys J. K.Chodkevičius iškilmingai įžengė rugsėjo 28 d. ir buvo pasitiktas kaip nugalėtojas ir išlaisvintojas.

Pergalė Salaspilio mūšyje išgarsino jo vardą Europoje ir už jos ribų. Jį sveikino įtakingi užsienio šalių valdovai. Flandrijoje buvo audžiami Salaspilio mūšį vaizduojantys gobelenai. Lietuvoje apie Joną Karolį Chodkevičių buvo kuriamos dainos, kurias ypač mėgo jo kariai. Po šio sutriuškinimo Švedijos karalius Karolis IX naujų karo žygių neberengė, o 1605 m. tarp Švedijos ir ATR buvo sudarytos paliaubos.

Seniausiai bažnyčiai – per 800 metų

Po Salaspilio „Kretingos aikštės“ bendruomenė pavaikščiojo senovinėmis Rygos miesto, menančio J. K. Chodkevičiaus šlovę, gatvėmis; aplankė katalikų bažnyčias – iš viso Rygoje jų yra šešios. Taip pat dalyvavo šv. Mišiose latvių kalba šv. Alberto katalikų bažnyčioje, kurią aptarnauja gretimame vienuolyne šiuo metu gyvenantys trys broliai pranciškonai.

Šv. Alberto bažnyčia – palyginti jauna: pradėta statyti 1901 m., minint Rygos 700 metų jubiliejų, baigta 1919-aisiais; per nepriklausomybę renovuota. Pasak svetingai kretingiškius priėmusios Rygos pranciškonų bendruomenės atstovo A. Rudzičio, kuris lydėjo ir po Rygą, katalikybės pradžia dabartinėje Latvijoje susijusi su Rygos miesto įkūrimu 1201 m.: pirmasis ją skelbti ėmėsi atvykęs augustinų vienuolis Meinhardas, o 1202 m. į Livoniją atvyko kalavijuočiai, buvo įkurtas ordinas.

Seniausia išlikusi katalikų bažnyčia – tai šv. Jokūbo katedra, kuri šiandieną įeina į UNESCO paveldą. Šioje gotikinėje katedroje yra pamokslavęs pirmais Vilniaus universiteto rektorius Petras Skarga, į pamaldas atvykdavo ATR valdovas Steponas Batoras.

Nuo 1533 m. Rygoje įsitvirtino reformatoriai, liuteronų tikėjimas tapo Livonijoje vyraujančia krikščionybės atšaka.

• Rašyti komentarą (1)