Rima ir Arvydas Stuopeliai – kartu koja kojon gyvenime ir bendruomenėje.

Šį šeštadienį Budrių kaimo bendruomenė paminės savo veiklos 20-metį. Kas nuveikta per šiuos metus, su laikraščio skaitytojais pasidalino prie bendruomenės ištakų stovėję Rima ir Arvydas Stuopeliai.

Nedrąsūs pirmieji bendruomenės žingsniai

„Mudviem ką tik atsikėlus čia gyventi, į svečius užsukusi Antanina Kniūkštienė, kuri tuomet domėjosi įvairiomis naujovėmis, pasiūlė kurti bendruomenę. Man buvo nedrąsu, nors čia ir buvo vyro Arvydo tėviškė, jis čia gimęs, augęs, bet aš dar nelabai visus tuos žmones pažinojau, todėl tą 2004-ųjų vasarą jai atsakiau“, – į tą laiką mintimis grįžusi Rima prisipažino, kad vis dėlto per vieną tos pačios vasaros šventę su kitais budriškiais priėmė sprendimą kurti bendruomenę.

Tuo metu, suirus kolūkinei santvarkai, kaimuose buvo netvarka, viskas išdraskyta, žmonės pasyvūs, o kaimas, pasak Rimos ir Arvydo, – labai gilias tradicijas turintis, šaknimis įaugęs, tvirtus, šiltus giminystės ryšius puoselėjantis. Pirmoji pirmininkė amžiną atilsį Janina Lukauskienė, buvusi Budrių kultūros centro vedėja, labai mokėjo žmones suburti, įkvėpti. Visada šalia buvo mokytoja Vanda Jonkuvienė, taip jau išėjusi anapilin, labai aktyvi, bendruomeniška, visada kovojanti už kaimą ir jo žmones. Taip ir susidarė grupė žmonių, kurie įkūrė bendruomenę.

„Pačioje pradžioje mūsų buvo 22 nariai, susirinkome į steigiamąjį susirinkimą, su įstatais labai padėjo tuometis anapilin išėjęs Žalgirio seniūnijos seniūnas Povilas Šližius. Nors aplinkui jau kūrėsi bendruomenės, mes buvome tų besikuriančiųjų kelio pradžioje, todėl tie pirmieji žingsniai nebuvo labai lengvi“, – pasakojo R. Stuopelienė.

2016–aisiais vykusi Sporto šventė, skirta liepos 6-ajai paminėti

Tvirta tradicija – sporto šventė

Naujai gimusi bendruomenė ėmėsi burti žmones, rengti šventes, įvairius renginius, po truputį ėmė rastis projektai, tiesa pradžioje buvę nedideli, vėliau išaugę. Taip žingsnis po žingsnio gimė bendruomenės tradicijos. Viena giliai įsišaknijusių tradicijų – sporto šventė, įtraukianti visą bendruomenę, kurios nesustabdė net užklupusi kovido pandemija. Užgimusi prie Budrių kultūros namų sporto šventė įgavo pagreitį – bendruomenės narių pastangomis, šalia parduotuvės, buvo įrengta tinklinio aikštelė, vėliau buvo sutvarkytas buvusios mokyklos stadionas, vyrai savo rankomis rovė medžius, lygino aikštę, sėjo veją. Vėliau, Budrių jaunimui užaugus ir po truputį pradėjus skirstytis, kaimyniniame Nausodyje ėmė rastis naujų žmonių, augo vaikai, tad buvo nuspręsta įsigyti žemės sklypą Nausodyje ir įsirengti ten stadioną. Budrių-Nausodžio bendruomenė, radusi rėmėjų, taip ir padarė.

„Per tuos metus parašyta apie 40 projektų, sutvarkytos erdvės, įsigyta materialaus turto, surengta daugybė švenčių, renginių, stovyklų, organizuota kelionių“, – vardijo R. Stuopelienė.

„Nemažai lėšų surenkame iš gyventojų pajamų mokesčių dalies – anksčiau 2 proc., dabar 1,2 proc.“, – pokalbį pratęsė bendruomenės pirmininkas Arvydas Stuopelis, pasidžiaugęs gražia savų žmonių iniciatyva skirti pinigų bendruomenei.

2011-ieji: vyksta senojo mokyklos stadiono tvarkymo darbai.

Įkvepiantis pavyzdys – pagrindų pagrindas

„Mūsų stiprybė, kad mes visi visada dirbame kartu, niekada neskirstydami, kieno šventė – kultūros centras, biblioteka, bendruomenės aktyvas – visada visi petys petin“, – sakė R. Stuopelienė, pridūrusi, kad šiuo metu kaimas ištuštėjęs, daug gyventojų netekęs per kovidą, nemažai išvykusiųjų, o naujai atsikėlusieji dar tik pratinasi prie gilias tradicijas turinčios bendruomenės. Ne paslaptis, kad kaimas sensta, žmonės išeina anapilin, prieš dvidešimtmetį buvę aktyvūs žmonės šiuo metu, suprastėjus sveikatai, nebeturi tiek fizinių jėgų ir galimybių. Bet graži bendruomeniškumo idėja, įkvepiantis pavyzdys – pats pagrindų pagrindas – pasėjo sėklą, kuri sudygo, suvešėjo ir nevysta.

„Budriuose neturime tuščių namų, atsikelia tiek jauni žmonės, tiek vyresni iš miesto, kurie, išėję į pensiją, grįžta į gimtąsias vietas“, – pasakojo R. Stuopelienė, pasidžiaugusi, kad ir naujai atvykusieji palaipsniui įsitraukia į bendruomenės rengiamas šventes, domisi veikla, laukia išvykų. Beje, apie kasmetines keliones, išvykas svetur, papasakoti žmoną paragino Arvydas.

„Lietuvoje jau iš esmės nebeturime, kur ir bevažiuoti, – šypsojosi Rima. – Ko mes tik nedarėme, kur tik nebuvome, esame aplankę Ventės ragą, Nidą, įvairius dvarus, plaukėme Nemuno delta, vykome į Ventspilį, Kuldygą Liepoją, Rundalės pilį, esame važiavę į Latviją žiūrėti, kaip švenčiamos Joninės,“ – kalbėjo Rima.

„Telšiai, Šiauliai, Anykščiai, Molėtai, Vilnius...“ – dar vardijo ir Arvydas, pridūręs, kad šiemet buvo pirmoji vasara, kai nebuvo kelionės.

Tvarkyti viešųjų erdvių visuomet gausiai susirenka kaimo bendruomenės žmonės.

Bendruomenės narys – žmogus, kuriam labiau rūpi

Nuo pat bendruomenės susikūrimo ištakų veikloje dalyvaujanti R. Stuopelienė valandų valandas galėtų pasakoti apie bendruomenės veiklą, organizuotus renginius, nuveiktus darbus bei planus, po kelerių metų Arvydas neilgai trukus taip pat noriai įsitraukė į aktyvią veiklą. 2011-aisiais Arvydas Stuopelis buvo išrinktas bendruomenės pirmininku, išbuvęs šešerius metus tose pareigose, jas užleido Janinai Lukauskienei, bet, jai susirgus, vėl stojo prie bendruomenės vairo. Šiuo metu bendruomenėje yra 82 nariai. Kad labiau atitiktų bendruomenės poreikius, atnaujinti įstatai, į tarybą nariai renkami kas trejus metus, sumažintas jų skaičius.

Pasak bendruomenės pirmininko A. Stuopelio, bendruomenės narys – tai žmogus, kuriam labiau rūpi ta vieta, tas kaimo žemės plotelis, kurį noris grąžinti, puoselėti, sutvarkyti. Ir pačios bendruomenės pirminė idėja buvo aplinkos grožis, tvarka, saugumas. Žmonės gana noriai iki šiol renkasi į talkas, tvarko, prižiūri ir saugoja bendrą gerovę.

„Kretingos rajone Budrių bendruomenė gana aktyvi, žinoma, ne sykį apie mus rašiusi spauda, daug dirbame dėl visų bendruomenės narių – mūsų iniciatyva yra asfaltuotas Raguviškių–Budrių kelias, yra planų susitvarkyti asfaltą per kaimo teritoriją, dirbame, planuojame visi kartu susėdę. Šiemet rašėme projektą ir įsigijome kilnojamąjį paviljoną, kuriuo naudojomės ja dviejose šventėse. Kaimas labai draugiškas, padedame vieni kitiems ir kaip kaimynai, ir kaip bendruomenė“, – pokalbiui baigiantis sakė R. Stuopelienė. Ją papildęs Arvydas pridūrė: „Mūsų bendruomenės žmonių kiemų vartai yra atverti kiekvienam ir visiems, šaknimis įaugusiems į savo tėvų, senelių žemę, kurią labai branginame.“

• Rašyti komentarą (1)