Kretingos muziejuje Ėgliškių-Andulių piliakalnį, jo radinius tyrinėjantys mokslininkai archeologai Eglė Rimkienė ir britas Markus Adrianas Roksburgas.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas kartu su Kretingos muziejumi tęsia unikalaus Vakarų Lietuvoje Ėgliškių-Andulių komplekso tyrimą ir jų pagrindu su kolegomis iš Lenkijos ir Vokietijos ruošiasi išleisti dvi monografijas anglų ir vokiečių kalbomis. Kretingos muziejaus saugyklų lobynas taip pat domina užsienio mokslininkus: nuo šio rudens Ėgliškių-Andulių kapinyno radinius XRF analizatoriumi tyrinėja dr. Markus Adrianas Roksburgas (Marcus Adrian Roxburgh) iš Didžiosios Britanijos. 

Aprėpia pusantro tūkstantmečio istoriją

Ėgliškių-Andulių kompleksas šiauriniame buvusios Mėguvos žemės pakraštyje, dabartiniame Bajorų pakraštyje, kuršių istoriją tyrinėjantiems mokslininkams yra tarsi skanėstas. Ši vietovė laikoma ir Kretingos miesto pradžia – ant piliakalnio stovėjusi gynybinė pilis, svarbi kovose su kaimynystėje – Mėmelyje, dabartinėje Klaipėdoje, – įsikūrusiu Kryžiuočių ordinu. 

Ėgliškių-Andulių archeologinį kompleksą mokslininkai tyrinėja jau daugiau kaip 100 metų – nuo 1895-ųjų ir ligi šiol.

Kompleksą, be piliakalnio, priešpilio ir gyvenvietės šalia jų, dar sudaro gerokai ankstyvesnio periodo objektai: II–XII amžiaus kapinynas – žmonės jame laidoti net tūkstantį metų! – taip pat vėlyvojo bronzos amžiaus pabaigos – ankstyvojo geležies amžiaus pilkapynas ir jo tąsa – ankstyvojo geležies amžiaus kapinynas. Ši vietovė ir radiniai joje aprėpia 1,5 tūkstantmečio senųjų jos gyventojų kuršių istoriją.

Visam Rytų Baltijos jūros regionui svarbaus Ėgliškių-Andulių komplekso tyrimą Kretingos muziejuje,  iš savo pirmtako šviesaus atminimo muziejininko archeologo Donato Butkaus perėmė ir tęsia archeologė Rinkinių apskaitos ir tyrimų skyriaus vedėja dr. Eglė Rimkienė. Tyrimus jau kelintą dešimtmetį koordinuoja ir tęsia Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja profesorė Audronė Bliujienė.

Monografijas rengia tarptautinė komanda 

E. Rimkienė pasakojo, kad dar 2024-ųjų pradžioje A. Bliujiene teikė parašką Lietuvos mokslo tarybai, kad gautų lėšų tarptautiniam projektui „Ėgliškių-Andulių archeologinis kompleksas Klaipėdos krašte. Raktas II–XII a. kultūrinės situacijos supratimui Rytų Baltijos jūros regione“, tačiau ir jų negavus, darbą vykdo savo pastangomis. 

„Nors ne visa komplekso teritorija ligi šiol yra ištirta, tačiau atėjo laikas apibendrinti tai, kas yra ištirta. Tyrimų medžiagą – kaip visų ligšiolinių rezultatų sintezę: kas ir kada toje teritorijoje gyveno, kuo užsiėmė, kokia vyravo buitis, kultūra, papročiai – sumanėme pateikti dviejose monografijose“, – tvirtino E. Rimkienė.

Lietuvėms talkina Valstybinio archeologijos muziejaus Varšuvoje habil. dr. Ana Bitner-Vroblevska (Anna Bitner-Wroblewska) ir dr. Heinas Neumajeris (Heino Neumayer) iš Berlyno priešistorės ir ankstyvosios istorijos muziejaus. 

Monografijas vokiečių ir anglų kalbomis  planuojama parengti per trejus metus, darbas vyksta etapais, keičiantis informacija, papildant turimą medžiagą. Iš Klaipėdos universiteto mokslo ir studijų fondo skirtų lėšų A. Bliujienė galėjo atlikti trijų artefaktų radiokarboninius tryrimus – buvo patvirtinta, kad tai – vikingų laikotarpio radiniai, pagaminti iš gyvūnų ragų.

Šiemet vasaros pradžioje abi mokslininkės E. Rimkienė su A. Bliujiene lankėsi Berlyne, kur pasinaudojant Klaipėdos universiteto įranga – spektometru tyrė Antrojo pasaulinio karo verpetuose išlikusius Ėgliškių-Andulių komplekso radinius – iš viso 85 artefaktų.

Dalis ligi abiejų pasaulinių karų tyrinėto kapinyno radinių buvo išgabenta į Berlyną – vokiečiai matė ir žinojo tų radinių vertę. Sovietai po II pasaulinio karo juos pasisavino ir išsivežė.

„Ištyrėme išsaugotų radinių sudėtį, kokie elementai juos sudarė. Spektometriniai tyrimai, su kuriais galės susipažinti ir tarptautinė mokslininkų bendrija, bus panaudoti monografijose“, – tvirtino kretingiškė.

Britą domina vikingų periodas

Kretingos muziejus savo moksline veikla įsilieja į tarptautinius vandenis ir toliau einama šia kryptimi: nuo spalio jame dirba Klaipėdos universiteto finansuojamą 2 metų podoktorantūros stažuotę atliekantis 58-erių mokslininkas M. A. Roksburgas iš Didžiosios Britanijos. Daktaro laipsnį jis įgijo 2019-aisiais, apgynęs disertaciją Leideno universitete Nyderlanduose, iki šiol dirbo Tartu universitete Estijoje.

Mokslininko stažuotei mūsų krašte, kurios tema „Tęstinumas ir pokyčiai: I–XIII a. Baltijos regiono vario lydinių elementinės sudėties ir technologijų lyginamoji analizė“, vadovauja A. Bliujienė. Britų mokslininkas spektometru tiria Kretingos muziejuje saugomus Ėgliškių-Andulių kapinyno radinius. Kartu su E. Rimkienė ir A. Bliujiene M. A. Roksburgas jau aplankė ir gyvai susipažino su Kretingos rajono archeologiniais ir kultūros paveldo paminklais – Ėgliškių-Andulių archeologiniu kompleksu, Nagarbos piliakalniu, Erškėtyno koplyčia ir Lazdininkų kapinynu.

Paklaustas, kodėl gi, pats dar iš romėniškojo Britanijos periodo atsinešęs abu savo vardus, labiau paniro į vikingų periodo tyrinėjimus, Markas Adrianas atsakė: „Man įdomus ir romėniškasis periodas, ypač – Baltijos gintaro kelias, o kartu ir prekybiniai ryšiai su Romos imperija, ėję per dabartinę Lietuvą į Estiją. Lietuva buvo tarsi logistinis centras. Tačiau vikingų amžius man yra žavesnis – prekyba, kultūriniais ryšiai, kurie dar reikalauja papildomų tyrimų ir tam yra didelės erdvės. Specializuojuosi metalo radinių, kurie atkeliavę upėmis, jūra, srityje.“

Ar, tyrinėdamas Ėgliškių-Andulių komplekso radinius, aptiko kažką naujo, mokslininkas neslėpė, kad kol kas dar ne, tačiau jau dabar jis įžvelgia daug panašumų su vienu Estijos Saaremos salos kapinynu ir jo radiniais.

• Rašyti komentarą (7)