Ar ugdymo įstaigose reikėtų švęsti Heloviną?

– Kaip kas nori, taip ir daro. Aš pats esu dirbantis žmogus, man nėra kada švęsti. Mūsų šventė –Vėlinės – natūrali, o Helovinas yra labiau iš užsienio atėjusi diena. Manau, galime ir ją švęsti. Jei jaunimas nori, persirengti – nieko blogo tame nematau. Juk ir per Užgavėnes į namus ateina persirengę vaikai, man asmeniškai malonu, kad prisimenamos tradicijos. Jei ši šventė prigis – viskas tvarkoje.

– Gal ir reikėtų, bet gal ne tiek Heloviną, kiek moliūgų šventę. Pati asmeniškai nešvenčiu tų visų Siaubnakčių, Šiurpnakčių, tai labai sunku kažką pasakyti. Bet ta mada eina, ir jaunimas nori švęsti. O darželiuose ir mokyklose, manau, švęsti nereikėtų, gal geriau šią tradiciją labiau sulietuvinti, padaryti kaip moliūgų, rudens derliaus šventę. Ir su tais persirengimais darželiuose gal nelabai, nebent kažkas nori asmeniškai namuose švęsti. Man visai patiktų moliūgų skaptavimas per žaidimą, per kūrybinę edukaciją.

– Manau, kad nereikėtų. Mums nėra priimtina ši šventė. Juk mes, lietuviai, turime savų švenčių, kam mums primestinės? Tai visai ne lietuviška tradicija. Nors mes ir auginame moliūgus, šią šventę suprantu, kaip rudens, kaip moliūgų šventę, o Helovinas – grynai užsienietiška tradicija. Prie ko mums jis? Kaip tą žodį išversti į lietuvių kalbą? Net neišsiverčia, todėl, mano nuomone, ši šventė mums nė prie ko.

– Manau, kad nereikėtų jo švęsti. Esame tikintys žmonės, turime savo švenčių, o ši – tikrai ne mūsų šventė. Jei vaikai darželiuose ar mokyklose nuo mažumės yra pratinami prie Helovino – tai tikrai nėra gerai. Vaikų tėvams patarčiau geriau atsigręžti į Dievą, į mūsų tikėjimą, o ne į primestas šventes, į neaiškius stabus.

Kalbino Jurga BRAUKYLIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS