|
Moliūgo šventės įžanga – Darbėnuose
Su prekiautojų ir pirkėjų alasu, daugybe pasisveikinimų ir šypsenų, rajono Savivaldybės administracijos vadovų bei į Seimą kandidatuojančių politikų saldžiausiais linkėjimais, „užvedančiais“ meno kolektyvų koncertais, puoduose burbuliuojančios moliūgų sriubos kvapais Darbėnų miestelio Turgaus aikštėje vakar antrąkart nušurmuliavo tradicija tampanti šventė „Sugrįžo derlius iš laukų“. Mintį rutuliojo kartu Bet susidėlioti baigiamuosius pasiruošimo akcentus visų Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų seniūnijos skyrių vadovai pasitarti buvo susibėgę dar ir išvakarėse. „Afišas, vaizdo reklamą iš anksto susikūrėme. Svarbiausia buvo, kaip suspėti laiku papuošti sceną, dekoruoti aikštės erdves, pasistatyti ilgą stalą, kad visi į turgų atėjusieji galėtų ne tik pirkti-parduoti, bet ir pasivaišinti iš laukų parėjusiu gėriu“, – sakė renginio vedėja Kretingos rajono kultūros centro Laukžemės skyriaus vedėja Aida Mikutienė. Iniciatyva miestelyje surengti derliaus šventę prieš metus kilo Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus vedėjui Artūrui Juškai. „Jis pasiūlė organizuoti kartu su seniūnija. Taip ir ėmėm rutulioti bendrą mintį“, – pasakojo seniūnas Alvydas Poškys. Iš pradžių jiedu prišnekino prie darbėniškių prisidėti Lazdininkų ir Grūšlaukės skyrius. O šiemet, kaip seniūnas pavadino, avantiūrai pasidavė ir likusieji – Laukžemės, Šukės, Senosios Įpilties skyriai. Tad aikštėje ir skambėjo Darbėnų liaudiška kapela „Ontrep“, sukosi „Okatos“ šokėjai, liejosi gražios talentingojo atlikėjo Raimondo Grabio iš Lazdininkų skyriaus dainos, Kretingos rajono kultūros centro „Armonikierių“ muzika. „Širdis džiaugiasi, kaip nesidžiaugs. Renginiui antri metai, esam tik mažas „vaikas“, tad dar augsim į viršų, didėsim, stiprėsim“, – geros nuotaikos neslėpė šventės šurmulyje sutiktas jos iniciatorius A. Juška.
Kam medelių, kam – medaus? O prekystaliai tuo metu lūžo nuo kaimiškų produktų – medaus, daržovių, vaisių, sūrių, mėsos, prieigose buvo prekiaujama dekoratyviniais augalais. „Specialiai pusę keturių šįryt kėliaus. Pagalvojau – per kermošių visos turgaus vietos juk nemokamos, geriau paskubėsiu, kad kiti manosios neužimtų“, – juokėsi pušelių, kanadinių eglaičių, įspūdingų hortenzijų, miskantų, šilauogių, braškių daigų ir dar daug visko atsivežęs kūlupėniškis Justinas Jurkus. Augalus žmogus pats sakė auginantis prie namų esančiame 27 arų plote. Anksti kėlęs vyras nesigailėjo: prekyba vyksta gerai, kaip tikėjosi, o ir grikių košės bei moliūgų sriubos pusryčiams nemokamai gavo – esą kažkas iš pažįstamų parūpino. „Vaišinome visus iki vieno. Dar tik devinta valanda, bet giros bidonas išgertas, puodai štai jau tušti skamba“, – patenkinta 30 litrų košės ir 40 litrų moliūgienės kartu su bendradarbėmis Asta Kairiene, Rima Ridikiene ir Renata Mačiuliene privirusi seniūno pavaduotoja Bernadeta Litvinienė.
„Na, ką gi, tai kitąmet gausit virti dvigubai“, – pajuokavo seniūnas. Eilutės rikiavosi prie bitininkų. „Aš dalyvauju visuose kermošiuose, kokie tik vyksta aplink. Negi apeisiu Darbėnus, juolab kad su žmona Virgilija šioje seniūnijoje gyvenam?“ – linksmai nusiteikęs Arvydas Alonderis. Anot jo, pavasarį bitės medum užpylė, o vasarą jau nebe taip gausiai, mat oro sąlygos kaltos. Arvydas, siūlęs ne tik medaus, bet ir pikio, ir bičių duonelės, ir žiedadulkių, ir įvairiausių tepalų, kainų sakė nepakėlęs, kokios buvo pernai, tokias paliko ir šiemet. Už stiklainiuką medaus, priklausomai nuo kiekio, prašė 4 ar 5 eurų. Šalia A. Alonderio – kitas bitininkas, Adomas Poškys, darbėniškis, įsitaisęs. Nebijo vyrai konkurencijos. Adomas – dar ir sodininkas, savo soduose užaugintų ypatingo dydžio, grožio ir skonio obuolių tuo pačiu pirkėjui pasiūlydavo. „Aš juo pasitikiu, ne pirmą kartą perku spiritu užpiltą bičių pikį. Buteliukas 9 eurus kainuoja, bet tikrai yra labai naudingas, žaizdas dezinfekuoja“, – teigė Vaiva Butkuvienė.
Tarp populiariausių – rauginti kopūstai ir sūriai Buvęs ilgametis Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas su žmona Birute taip pat nepraleido progos turgaus šurmuliu pasimėgauti. Nors Edvardui atrodė, kad kaimo žmonėms pirkti nelabai yra ką, juk patys visko užsiaugina, bet Birutė nusprendė: pirks raugintų kopūstų – antai Lina Lubienė jų turi. „Oi, su vyru Aldučiu šįryt daug pardavėm. Visur, net mažus kaimukus, su pagal močiutės senovinį receptą raugintais kopūstais mudu nepatingim apvažiuoti – žinom, kad vis dėlto ne visi ir kaimo žmonės šiais laikais prisiruošia patys „susičeškavoti“, tam esam mes“, – šypsojosi moteris, rytoj besiruošianti ir į Moliūgo šventę Kretingoje. Šmirinėjant po turgų, negalėjai nepastebėti ir nuolat atsinaujinančios eilutės prie Dupulčių kepyklėlėje iškeptų skanumynų – pyragėlių, bandelių, sausainių. „Rytas man buvo liūdnas, o dabar vos spėju sverti“, – atviravo jais prekiavusi Irena Stonienė. Akys krypo ir į Danutės Stonkuvienės, jos mamos, o ir kaimynų išaugintas gėrybes: pomidorus, lazdyno riešutus, pastarnokus, petražolių šaknis, vos ne kumščio didumo česnakus. Ne vieną atverti piniginę viliojo impiltiškės Linos Alonderienės suspausti varškės sūriai. „Turėjau jų 20, dabar pusė dešimtos – vos vienas liko“, – pasidžiaugė Lina. Keli saldieji varškės sūriai, pamarginti spalvotais želė gabaliukais, dar puikavosi ir ant darbėniškės Žibutės Plenienės stalo. Šis skanėstas kainavo nuo 2 iki 3 eurų. Žibutė teigė laikanti 1 karvę, o per savaitę suspaudžianti ir iki 15-os įvairaus dydžio sūrių – malonu, kai turguje žmonės perka, pagiria.
|